Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Elinos Safi pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendis civilinio ieškinio dalyje (dėl neturtinės žalos) pakeistas;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalį – sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įpareigojimais;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – sumažinta 16 MGL (800 EUR) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – sumažinta 20 MGL (1 000 EUR) bauda, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir paskirta galutinė sumažinta 18 MGL (900 EUR) bauda (įsiteisėjo 2024 m. birželio 6 d., teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą:

- jis, 2024 m. liepos 7 d., apie 8.10 val., (duomenys neskelbtini), esant žodiniam konfliktui su savo partnere (sugyventine) A. D., kairės rankos kumščiu sudavė pastarajai į nugarą, po ko spyrė į dešinį klubą, ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paėmęs plastmasinę lazdą (rankeną), sudavė ja vieną smūgį nukentėjusiajai A. D. į nugarą bei dešine ranka, sugriebęs už plaukų ją tampė ir tokiu būdu mušdamas padarė poodinę kraujosruvą dešinės mentės projekcijoje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė savo šeimos nariui – partnerei (sugyventinei) A. D. fizinį skausmą . Šiais veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

- 2024 m. liepos 7 d. - kad A. D. <...> yra jo sugyventinė, kartu su ja gyvena jo tėvui priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini) <..> Kai jis yra išgėręs, tai negali savęs kontroliuoti, todėl jau 3 metus yra visai nevartojęs alkoholio. Tačiau 2024 m. liepos 6 d. jį pakvietė draugas išgerti, nes nesenai (duomenys neskelbtini). Apie 08.00 val. nuvažiavo pas jį [draugą], vartojo alkoholį. Gėrė degtinę visą dieną ir visą naktį. Išgėrė dviese 2 butelius degtinės po 1 litrą talpos. 2024 m. liepos 7 d. ryte nuėjo namo. Buvo neblaivus. Neatsimena, kaip ėjo namo, kaip grįžo ir kas vyko namuose. Pamena, kad atvažiavo policija ir jį sulaikė. Negali pasakyti kas įvyko namuose su A. D., kodėl jis buvo agresyvus. Neatmeta galimybės, kad galėjo paimti ją už plaukų, o ar jis ją tikrai mušė, pasakyti negali, čia reikėtų normaliai paklausti A. D. Nors įvykio neatsimena, gailisi dėl padaryto, nori atsiprašyti ir susitaikyti su A. D. (el. b. t. 1, b. l. 123-126);

- 2024 m. spalio 4 d. (papildomai apklaustas) - kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Minėjo pirmojoje apklausoje, nusikaltimo padarymo aplinkybių beveik neprisimena, buvo labai neblaivus. Pripažįsta apie visas pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes. Galėjo taip pasielgti kaip nurodė jo partnerė (sugyventinė) A. D., nes būnant neblaiviam jam sunku save kontroliuoti, o po didesnio išgerto alkoholio kiekio jam būdinga nieko neprisiminti, ar prisiminti tik detales. Po šio įvykio sutvarkė tėvui V. V. priklausančio namo langą, kurį išdaužė, padarytą turtinę žalą tėvui eliminavo. <...> šiuo metu alkoholio nevartoja visiškai, konfliktų nei su partnere, nei su kitais šeimos nariais nekyla. Supranta savo atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo ir sutinka su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 2-4).

Be kaltinamojo D. V. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad buvo atlikti šie veiksmai:

1) priimtas pareiškimas – juo A. D. pranešė, kad 2024 m. liepos 7 d., apie 8.10 val., (duomenys neskelbtini), sugyventinis D. V. išdaužė kambario langą ir kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į nugaros sritį, tuomet trenkė jai iš savo kojos, į jos dešinio klubo sritį, vėliau su plastmasine lazda trenkė vieną kartą ji į nugaros sritį, galiausiai dešine ranka tampė ją už galvos plaukų. Tuo metu ji rankose laikė (duomenys neskelbtini) vaiką A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl šių D. V. veiksmų ji juto skausmą. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nebuvo;

2) atlikta liudytojo (pareiškėjo) apklausta – A. D. paaiškino, kad ji kartu su savo sugyventiniu D. V. <...> gyvena apie (duomenys neskelbtini). Prieš tris metus D. V. taip pat buvo kviesta policija, nes D. V. taip pat bandydamas patekti į namus neblaivus išdaužė langą ir pasišalino, tačiau tuomet pareiškimo nerašė. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje atveju pas juos nebuvo. Tačiau šiandien, 2024 m. liepos 7 d., naktį, jos sugyventinio D. V. <...> namuose nebuvo, tačiau apie 8.10 val., jis bandė patekti į jų namus esančius <...> neblaivus, ji jo neįsileido, galiausiai jis pradėjo daužyti langus, todėl ir iškvietė policijos pareigūnus. Laukiant pareigūnų jis išdaužė kambario langą, toliau grįžo atgal prie namo įėjimo ir ten kažkokiu būdu atidarė uždarytą langą, pro jį įlipo ir jai sėdint savo kambaryje ant lovos apsikabinus vaiką, jis vieną kartą iš kairės rankos kumščio trenkė jai į nugaros sritį, tuomet spyrė jai iš savo kojos, iš kurios pasakyti negali, į jos dešinio klubo sritį. Po šių smūgių jis kažkur pabėgo ir grįžęs atgal pas ją į kambarį vieną kartą trenkė su plastmasine lazda jai į nugaros sritį, bet bandė trenkti dar kelis kartus, tačiau nepataikė, galiausiai D. V. savo dešine ranka tampė ją už galvos plaukų ir atvykus policijai nutraukė savo tokius veiksmus, visų šių D. V. veiksmų metu ji saugojo ir buvo apsikabinusi (duomenys neskelbtini) vaiką A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam smurto nekliuvo bei prašė D. V. žodžiu, kad jis nustotų ją mušti, sakė jam „BAIK! Juk laikau vaiką, baik!“, tačiau jis nereagavo, po tokių D. V. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio nereikš;

3) atlikta įvykio vietos apžiūra – apžiūrėtas gyvenamojo namo vidus ir jo teritorija adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 9-20, priedas – foto-lentelė el. b. t. 1, b. l. 93-104).

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. rugpjūčio 22 d. nukentėjusioji A. D. papildomai parodė, kad gyvena partnerio D. V. tėvų namuose <...> Namo išlaikymo klausimais rūpinasi D., jeigu kažkas sugenda taiso D. Įvykio metu D. išdaužė minėto namo lango stiklą, tačiau po įvykio žadėjo jį sutvarkyti. <...>Įvykio metu D. jai suduoti smūgiai sukėlė fizinį skausmą, tačiau stipriausias smūgis buvo suduotas su plastikine lazda, nugaroje, mentės srityje. Dėl agresyvaus D. elgesio labai išsigando. Policiją kvietė dėl to, kad jį išvežtų ir izoliuotų, bet teisinių pasekmių D. nesiekė. Šiuo metu D. pretenzijų neturi ir pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Po šio įvykio, greitoji med. pagalba atvykusi nebuvo, ji pati į savo šeimos gydytoją nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. Kreipėsi tik į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, nes jai taip nurodė policijos pareigūnai. Įvykio metu (duomenys neskelbtini) vaikas nenukentėjo. <...> teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, civilinio ieškinio savo sugyventiniui nereikš. Ji sutiktų susitaikyti su savo sugyventiniu, jei tokios galimybės nėra sutiktų su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 184-186).

Asmens apžiūros protokolu atlikta nukentėjusiosios A. D. kūno apžiūra. Apžiūrint A. D. rankas, ant dešinės pusės žąsto vidinės pusės matomi apvalios formos neryškūs paraudimai. Ant A. D. nugaros, dešinėje pusėje ties mente yra nežymus paraudimas. A. D. nagai ir panagės tvarkingos (el. b. t. 1, b. l. 63-65, 66-70).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2024 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje Nr. G2151/2024(01) nustatyta, kad A. D. padaryta poodinė kraujosruva dešinės mentės projekcijoje vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu (kurio identifikuoti negalima), galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. liepos 7 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. 2-5 atsakyta šios išvados 1-me punkte. A. D. poodinė kraujosruva nugaroje galėjo būti padaryta užduotyje nurodytomis ir jos patikslintomis aplinkybėmis, t. y. kitam asmeniui sudavus smūgį kietu buku daiktu (el. b. t. 1, b. l. 180-181).

Alkotesteriu (patikros sertifikatas galiojo iki 2024 m. liepos 17 d.) patikrinus D. V. blaivumą, nustatytas 2,13 promilių neblaivumas (el. b. t. 1, b. l. 107-108).

Ikiteisminiame tyrime gautas V. V. el. laiškas, kuriuo jis patvirtino, kad jam yra išaiškinta teisė kreiptis su pareiškimu į policijos įstaigą dėl jam priklausančio turto – lango sugadinimo bei teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jis tai daryti atsisako, nes išdaužtą langą D. V. sutvarkė, todėl nėra pagrindo nei pareiškimui nei civiliniam ieškiniui (el. b. t. 2, b. l. 19).

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Nagrinėjamu atveju tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, kartu augina (duomenys neskelbtini) vaiką, taigi, BK 141 straipsnio prasme laikytini šeimos nariais.

Atsižvelgiant į pirmiau šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptartus įrodymus bei BK 141 straipsnyje pateiktą „šeimos nario“ sąvokos išaiškinimą, darytina išvada, kad kaltinamojo D. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2024 m. liepos 7 d., apie 8.10 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo partnere (sugyventine) A. D. metu kairės rankos kumščiu sudavė pastarajai į nugarą, po ko spyrė į dešinį klubą, ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką paėmęs plastmasinę lazdą (rankeną) sudavė ja vieną smūgį nukentėjusiajai A. D. į nugarą bei dešine ranka sugriebęs už plaukų ją tampė ir tokiu būdu mušdamas padarė poodinę kraujosruvą dešinės mentės projekcijoje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė savo šeimos nariui – partnerei (sugyventinei) A. D. fizinį skausmą.

Minėta, kaltinamasis nuo pat pradžių savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino. Jo kaltę dėl nusikaltimo padarymo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, asmens apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2024 m. liepos 10 d. specialisto išvada Nr. G2151/2024(01)), kurioje patvirtintas nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastas bei nurodoma, kad sužalojimų padarymas sukėlė jai fizinį skausmą bei kiti bylos įrodymai.

Atsižvelgiant į visumą pirmiau šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptartų įrodymų, D. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis D. V. informuotas apie galimybę baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su jam siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko (el. b. t. 2, b. l. 34-35). Apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu informuota ir nukentėjusioji A. D. (el. b. t. 2, b. l. 36-37). Duomenų apie tai, kad nukentėjusioji prieštarautų šiam sprendimui nėra. Priešingai – iš nukentėjusiosios ikiteisminiame tyrime duotų parodymų matyti, kad ji sutinka, jog baudžiamasis procesas būtų užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatė tokias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, taip pat kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą arešto bausmę.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. V. paskiriant maksimalų ir, tuo pačiu, prokurorės siūlomą arešto baudos dydį – 90 parų arešto.

Kadangi byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir D. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu kaltinamajam skiriama galutinė sumažinta bausmė – 60 parų arešto.

Dėl paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti D. V. skirtinos arešto bausmės vykdymą. Nors apskritai pastarajam arešto bausmė buvo skirta ir anksčiau (2015 m., 2017 m.), tačiau, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pastarasis bausmės vykdymo atidėjimo metu naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Už vėlesnių nusikalstamų veikų (2023 m., 2024 m.) padarymą buvo skirtos baudos bausmės. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo pripažinimą ir jo suvokimą, kad (duomenys neskelbtini), tai, kad būtent dėl (duomenys neskelbtini) jis tampa agresyvus, nuoširdų gailėjimąsi dėl savo smurtinių veiksmų sutuoktinės atžvilgiu, įvertinus tai, jog šeima stengiasi išlaikyti tarpusavio santykius, augina (duomenys neskelbtini) vaiką, taip pat paties kaltinamojo elgesį – padarytos turtinės žalos buto savininkams (savo tėvams) pašalinimą (pakeitė išdaužtą langą nauju), teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Atsižvelgdamas į tai, jog pastarasis rodo pastangas keisdamas savo elgesį, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Taigi, teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. V. atideda paskirtos bausmės vykdymą 1 metams be intensyvios priežiūros, taip pat nustato viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šiuos įpareigojimus: 1) auklėti ir prižiūrėti savo (duomenys neskelbtini) vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį (BK 75 straipsnio 5 dalies 4 punktas) bei 2) tęsti darbą, o jo netekus ar jį praradus užsiregistruoti ir būti Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Tuo atveju, jeigu būtų panaikintas paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytinas D. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 7 d. 08.25 val. iki 2024 m. liepos 8 d. 16.44 val. (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai (el. b. t. 1, b. l. 59-62, 170-172).

Tuo pačiu, bausmės paskirčiai įgyvendinti, kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – kuri turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis, 75 straipsnio 5 dalis).

Dėl civilinio ieškinio.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam D. V. šiame baudžiamajame procese Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. liepos 8 d. nutartimi 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2024 m. liepos 8 d. iki 2024 m. spalio 8 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir (duomenys neskelbtini) A. V., nesiartinti prie nukentėjusiosios A. D. ir (duomenys neskelbtini) A. V. arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. D. ir (duomenys neskelbtini) A. V., nesilankyti nukentėjusiosios A. D. ir (duomenys neskelbtini) A. V. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 173-177). Prokurorės 2024 m. spalio 7 d. nutarimu, ši kardomoji priemonė buvo panaikinta (el. b. t. 2, b. l. 11-14).

Kaltinamajam D. V. prokurorės 2024 m. spalio 4 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – (el. b. t. 2, b. l. 7-10), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2024 m. spalio 31 d. nutarimu perduoti saugoti daiktinius įrodymus, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.) perduoti saugojimui (į saugyklą) 2024-10-09 PADIS ID:210505 išdaužto lango stiklo šukė IBPS-V-1841560-24(1) bei (į saugyklą) 2024-10-09PADIS ID: 210506 plastmasinis daiktas/lazda IBPS-V-1841560-24(2) (el. b. t. 2, b. l. 23-24).

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, atitinkamai:

1) išdaužto lango stiklo šukę – sunaikinti;

2) plastmasinį daiktą/lazdą – grąžinti Nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti galutinę sumažintą – 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtą arešto bausmę atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. V. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) auklėti ir prižiūrėti savo (duomenys neskelbtini) vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį bei

2) tęsti darbą, o jo netekus ar jį praradus užsiregistruoti ir būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, 75 straipsnio 5 dalimi, D. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šį įpareigojimą (išklausyti visą programos kursą) įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Tuo atveju, jeigu būtų panaikintas paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti D. V. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. liepos 7 d. 08.31 val. iki 2024 m. liepos 8 d. 16.44 val. paleistas, t. y. vieną kardomojo kalinimo dieną, prilyginant vienai arešto parai.

Įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti:

1) išdaužto lango stiklo šukę IBPS-V-1841560-24(1), saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.), iki procesinio sprendimo priėmimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti;

2) plastmasinį daiktą/lazdą IBPS-V-1841560-24(2), saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.), iki procesinio sprendimo priėmimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti A. D.

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2) probuojamieji privalo susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;

c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.