Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20844-21 ir baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis - (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p. - laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2019 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams su įpareigojimais; 3) 2020 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. - 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme ir paskirta 57 parų arešto bausmė, bausmė atlikta 2021 m. vasario 23 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. Ž. 2021 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, draudžiantį įsigyti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, išskyrus šaltuosius D kategorijos ginklus, iš asmenų, kurie neturi teisės verstis prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis ar tarpininko veikla, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalį, nurodantį, kad asmuo, radęs ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenų, jų dalių, privalo apie tai pranešti policijos įstaigai, draudžiantį asmeniui rastus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis gabenti į policijos įstaigą ar kitą vietą, neteisėtai, tai yra, radęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), adresas (duomenys neskelbtini), metalo supirktuvėje ir pasiėmęs, įgijo šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą pramoniniu būdu, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, netvarkingą, tinkamą šaudymui, D kategorijos, pneumatinį, nešaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro sviediniais, parsigabeno jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir laikė kambaryje ant spintos iki 2021 m. liepos 2 d., apie 09.00 val., t. y. iki kol nešaunamąjį ginklą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamojo J. Ž. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

2.1. 2021 m. liepos 5 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. Ž. nurodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo galvos traumų neturėjo, narkologiniame nesigydė, kaltu neprisipažįsta, nes tai neveikiantis šaunamasis ginklas. 2021 m., balandžio mėnesį, tiksliai datos pasakyti negali, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, ten rado šaunamąjį ginklą Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo nebuvo jokių šratukų. Šautuvas buvo neveikiantis, dėl to jį ir pasiėmė. Pasiėmė ne kaip ginklą, o kaip namų puošmeną, norėjo pasikabinti ant sienos. Jis šautuvą parsivežė namo, adresu (duomenys neskelbtini). Sugyventinė R. V. jam neleido namuose, ant sienos, pakabinti šautuvo, dėl to padėjo namuose ant spintos. Tą dieną, kai parsinešė šautuvą, koridoriuje rūkė A. D. (pravarde Š.), jis vienintelis matė, kad jis parsinešė šautuvą. A. D. ant jo laiko pyktį, kad kai sumušė kaimynė liepė jos atsiprašyti, dėl to mano, kad jis jį įskundė pareigūnams. Šautuvą laikė kaip puošmeną, o ne kaip ginklą, šautuvas yra neveikiantis, dėl to net nepagalvojo, kad reikia pranešti pareigūnams (b. l. 131-133).

2.1.1. 2021 m. spalio 10 d. ir 2021 m. spalio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu, įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, papilomai apklaustas kaltinamasis J. Ž. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių duotų parodymų, nieko naujo nurodyti neturi. Kaip sakė, 2021 m. balandžio mėn., tikslios datos nepamena, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (dabar kiek žino pavadinimas pasikeitęs). Ten atvežė metalo laužą. Šiukšlyne rado šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį pasiėmė. Niekam iš darbuotojų nesakė, kad pasiėmė, nes ten galima pasirinkti daiktų, dėl to nieko ir nesakė. Šautuvą parsivežė namo ir laikė ant spintos, galvojo pasikabins ant sienos kaip antikvarinį daiktą. Jis negalvojo, kad paimdamas šautuvą iš šiukšlyno daro kažkokį pažeidimą, daugiau nieko pasakyti neturi. Į apklausą pats atvykti negalėjo, nes yra patyręs kojos traumą, sunkiai vaikšto. Kaltu prisipažįsta visiškai. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymų, kad jam būtų paskirta bauda, kurią galėtų susimokėti dalimis (b. l. 138-140, 146-148).

2.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. V. nurodė, kad su J. Ž. susipažino maždaug prieš 5 mėnesius. Susipažinus jis atėjo pas ją gyventi, adresu (duomenys neskelbtini). J. Ž. vykdo individualią veiklą, todėl važinėja po visą Lietuvą ir renka metalus. Maždaug prieš mėnesį laiko, datos tiksliai neatsimena, J. Ž. grįžęs po darbo parsinešė šautuvą, maždaug 1 metro ilgio su medine buože. Koks tai šautuvas ir ar veikiantis nežiūrėjo, nes apie šautuvus neišmano. Jo paklausė, kam jis reikalingas, tai jis atsakė, kad rado, tačiau kur, nenurodė, bei pasakė, tegul būna, ir pasidėjo kambaryje ant spintos. Visą tą laiką šautuvas nenaudojamas buvo ant spintos. Apie šautuvą daugiau nekalbėjo, taip ir buvo padėtas nenaudojamas. J. Ž. mėgsta parsivežti visokius keistus rastus daiktus. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 55-57).

2.3. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. P. nurodė, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas pasikeitė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirba (duomenys neskelbtini). Neprisimena tokio atvejo, kad žmogus pas juos būtų radęs ginklą. Žmogus atvežęs metalą išsikrauna pats ir gal tuo metu galėjo kažkur rasti ir pasiimti. Jie prie žmogaus nestovi ir nežiūri, kai jis iškrauna metalą. Jeigu jų darbuotojai būtų pamatę ir radę ginklą, būtų apie tai pranešę policijai. Nežino apie tai, kad pas juos laužynę žmogus būtų radęs ginklą. Jei ir rado tai jiems tikrai nepasakė (b. l. 60-61).

2.4. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjo 2021 m. birželio 25 d. tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodoma, jog buvo gauta duomenų apie tai, kad Šiaulių gyventojai galimai neteisėtai disponuoja šaunamuoju ginklu. Pranešta, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-06-28 įsakymu 5-V(S)-27 (RN) „Dėl informacijos gavimo, įforminimo ir panaudojimo policijos veikloje taisyklių patvirtinimo“ gauta informacija pranešimu Nr. 2021-05-26/l(DS)-1764-RN, kuriame nurodyta, kad J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turi ir laiko ginklą. Ginklą slepia kambaryje po stalu arba spintoje. Taip pat gali slėpti bendrabučio koridoriaus 3-ojo aukšto gale, esančiame sandėliuke (b. l. 6, 16-18).

2.5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leista atlikti kratą J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m, gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir visos pagalbinėse patalpose (trečiame aukšte esančiame sandėliuke bei kitose pagalbinėse patalpose), nuosavybės teise priklausančiose R. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 32-33).

2.6. 2021 m. liepos 7 d. kratos, atliktos J. Ž., gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir visose pagalbinėse patalpose (trečiame aukšte esančiame sandėliuke bei kitose pagalbinėse patalpose), protokole bei fotolentelėje užfiksuota, kad kratos metu rastas ir paimtas pneumatinis šautuvas IŽ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-41).

2.7. 2021 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2007901-21 pateikta išvada, kad tirti pateiktas šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoniniu būdu pagamintas, graižtvinis, 4,5 mm kalibro, netvarkingas, šaudymui tinkamas, D kategorijos, pneumatinis, IŽ nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro sviediniais (b. l. 48-51).

2.8. Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele, užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra (b. l. 62-68).

3. Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Pažymėtina, kad, siekiant išsamiai atskleisti neteisėto disponavimo (įgijimo ir (ar) nešiojimo) nešaunamaisiais ginklais požymius, nusikalstamos veikos aprašyme gali būti nurodomas ir neteisėtas tokių ginklų laikymas, nors už jį baudžiamoji atsakomybė įstatyme nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-628/2021). BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkas supranta, kad neteisėtai įgyja ar nešioja nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą įtaisą, ir to nori. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji. Jis yra baigtas nuo nusikalstamų veikų padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-628/2021).

3.1. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam baudžiamajam nusižengimui, numatytam BK 258 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir J. Ž. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, J. Ž. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė parodymus, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai, kratos metu rastas ir paimtas ginklas, bei kiti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis nurodė, jog negalvojo, kad paimdamas šautuvą iš (duomenys neskelbtini) daro kažkokį pažeidimą, tačiau pagal BK 2 straipsnio 2 dalį įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, teismo vertinimu, J. Ž. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai, tai yra, (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar - UAB „(duomenys neskelbtini)“) radęs įgijo šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą pramoniniu būdu, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, netvarkingą, tinkamą šaudymui, D kategorijos, pneumatinį, nešaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro sviediniais, parsigabeno jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir laikė kambaryje ant spintos iki 2021 m. liepos 2 d. apie 09.00 val., t. y. kol nešaunamąjį ginklą, kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais J. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad draudžiama įsigyti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, išskyrus šaltuosius D kategorijos ginklus, iš asmenų, kurie neturi teisės verstis prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis ar tarpininko veikla, bei 35 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad asmuo, radęs ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenų, jų dalių, privalo apie tai pranešti policijos įstaigai. Asmeniui draudžiama rastus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis gabenti į policijos įstaigą ar kitą vietą. Policijos įstaiga asmens rastus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima jų radimo vietoje.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

4.1. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

4.2. J. Ž. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 154-157).

4.3. Nukentėjusiųjų šioje baudžiamojoje byloje nėra.

5. Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti J. Ž. kaltu pagal BK 258 str. 2 d., ir paskirti 24 MGL (1200 eurų) dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 16 MGL (800 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamojo poveikio priemonių neskirti. Teismo sprendimui įsiteisėjus, daiktą – šautuvą IŽ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (Kvitas B Serija ŠAP Nr. 0009663), perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui sunaikinti.

6. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

6.1. J. Ž. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta. J. Ž. nusikalto būdamas teistu, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus (b. l. 105-114), administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 129-131), dirbantis – (duomenys neskelbtini) (b. l. 121). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

6.2. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį kiek didesnį nei minimalus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

6.2.1. J. Ž. prašė paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis, prokuroras prašė leisti paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus. Atsižvelgiant į mokėtinos baudos dydį ir tai, kad J. Ž. vykdo individualią veiklą, nustatytinas 1 metų terminas savanoriškai sumokėti baudą.

7. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 149-150), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

8. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šautuvas IŽ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, kvitas B, Serija ŠAP, Nr. 0009663 (b. l. 52-53) – perduotinas sunaikinimui Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti J. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 24 MGL dydžio, tai yra 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Ž. skirti galutinę 16 MGL dydžio, tai yra 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, nustatyti 1 (vienerių) metų terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per kurį savanoriškai turi būti sumokėta bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. Ž. palikti nepakeistą, o pradėjus bausmės vykdymą – ją panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktą, turinį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šautuvą IŽ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (kvitas B, Serija ŠAP, Nr. 0009663) – perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui ir sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.