Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-03-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-276-673/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-04
Bylos Nr.
eII-276-673/2025
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00022-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Pažeidėjas
D. P.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo bylaNr. eII-276-673/2025Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00022-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.4.7; 16.9.4.1; 21.7.2; 21.10.4(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 4 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant administracine nuobauda nubaustam asmeniui – D. P.,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1274-2025 (ROIK (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas A. M. 2025 m. sausio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. P. buvo nubaustas 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, tai yra už tai, kad 2024 m. gruodžio 4 d. 15.35 val., kelio Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai 15 km, Kėdainių r. sav., vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę, judančią ta pačia kryptimi, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Šia neteisėta veika D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.1 punkte numatytą draudimą.

Apeliantas D. P. teismui pateiktu skundu prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 4 mėnesiams. Skunde nurodė, kad pripažįsta ir sutinka, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, nuoširdžiai gailisi. Atliko lenkimo manevrą tik įsitikinęs, kad priešpriešais kelias yra laisvas bei kelio horizontalus žymėjimas leidžia kirsti priešingos krypties juostą. Lenkimo manevro metu visą savo dėmesį buvo sutelkęs į tai ar iš priekio neatvažiuoja automobiliai ir nėra kitokių kliūčių. Iki pradedant lenkimo manevrą jokio Kelio ženklo, draudžiančio lenkimo manevrą ar nurodančio, kad yra šalutinis kelias, nepastebėjo. Lenkimo manevras buvo pradėtas ir baigtas kelio atkarpoje, pažymėtoje siaura brūkšnine linija. Mano, jog teismas turi teisę neskirti administracinio poveikio priemonės, nes: padarytas pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių aplinkiniams, nepadaryta žalos, nesukelta avarinė situacija ar kitoks pavojus aplinkiniams; administracinis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, t. y. nebūnant pakankamai atidžiam, koks galėjo ir turėjo būti; jis yra atsakingas, rūpestingas tėvas, sutuoktinis, pilietiškas visuomenės narys, dirba statybos vadovu ir teisė vairuoti jam reikalinga kiekvieną dieną, nes statybos objektai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje; jo vairuotojo stažas - 21 metai, tačiau jis nėra padaręs rimtų Kelių eismo taisyklių pažeidimų; specialiosios teisės atėmimas sukeltų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes jo darbui, jis negalėtų vykdyti savo darbo funkcijų, todėl prarastų pajamas.

Teismo posėdžio metu apeliantas D. P. skundą palaikė. Nurodė, kad papildomai paaiškinti neturi ką. Prašė arba visai netaikyti teisės vairuoti atėmimo arba teisės vairuoti atėmimo terminą sumažinti iki 1 mėn.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Institucijos nuomone, pažeidėjo veika kvalifikuota tinkamai, jam paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė yra tinkamai individualizuotos ir proporcingos, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymo, nelaikytinos išskirtinėmis, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalis jo atžvilgiu netaikytina.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad D. P. buvo nubaustas 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2024 m. gruodžio 4 d. 15.35 val., kelio Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai 15 km, Kėdainių r. sav., vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę, judančią ta pačia kryptimi, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsakomybė taikoma tam, kas lenkė vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. KET numatyta, kad be kita ko, lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“ (KET 140.1 punktas).

Nagrinėjamu atveju nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kamera. Apeliantas teismui pateiktame skunde nurodė, kad pradėjo ir baigė lenkimo manevrą kirsdamas punktyrinę liniją, o šalutinio kelio iš dešinės ar tokio kelio ženklo nepastebėjo, nes galimai ženklą užstojo lenkiamas sunkiasvoris automobilis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pažeidėjas lenkimo manevrą baiginėja ties sankryža su šalutiniu keliu. Vaizdo įrašo turinys patvirtina, kad eismas minėtame kelio ruože yra intensyvus, važiuoja daug įvairių transporto priemonių. Kelio danga šlapia, tačiau matomumas geras, tiek kelio ženklai, tiek kelio žymėjimas buvo matomas. Tai, kad pažeidėjas nepastebėjo kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, pažeidėjo elgesio niekaip nepateisina ir nemažina jo atsakomybės. Nors skunde ir teigiama, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas yra mažareikšmis, nesunkus ir nepavojingas, tačiau teismas su tokiu argumentu negali sutikti, kadangi toks nusižengimas, dėl kurio padarymo net atimama teisė vairuoti, laikomas vienu iš pavojingiausių, nes draudžiamas lenkimas yra tiesiogiai susijęs su išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą. Pažymėtina ir tai, kad padaryto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nėra būtinos jokios pasekmės, nusižengimas savo esme yra pavojingas. O tai, kad šio nusižengimo padarymo metu nebuvo padaryti dar ir kiti administraciniai nesužengimai, pažeidėjo atsakomybės taip pat nei lengvina, nei šalina.

Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog pažeidėjas atliko lenkimo manevrą ten, kur yra draudžiama tai daryti pagal KET, todėl jo padarytas nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nutarime aiškiai nurodyta pažeista Kelių eismo taisyklių norma.

Apeliantas akcentavo būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes jo darbas susijęs su vairavimu, jam skirtos baudos neginčijo.

ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Atsižvelgiant į tai, kad D. P. savo kaltę pripažino ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, dėl ko ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, padarytas nusižengimas nesukėlė jokių padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, nebuvo viršytas greitis, asmuo vairavo blaivus, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga, asmuo administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, nebuvo teistas, anksčiau teisės vairuoti atėmimas jam nebuvo taikytas, per dvejus metus laiko baustas tik vieną kartą už negrubų nusižengimą (sustojo ir stovėjo draudžiamojoje vietoje), dirba darbą, kuris tiesiogiai susijęs su būtinybe vairuoti transporto priemones, nes privalo lankytis skirtinguose Lietuvos miestuose, charakterizuojamas teigiamai, kito pajamų šaltinio neturi - teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, pažeidėjui neturint polinkio elgtis piktybiškai ir grubiai pažeidinėti įstatymus, mano, jog D. P. šį kartą gali būti paskirtas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nei numatytas minimalus ANK 420 straipsnio 6 dalyje (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į D. P. asmenybę akivaizdu, kad net ir atėmus asmeniui teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, jis patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu nusižengimu, ir, teismo įsitikinimu, tai turės nubaustajam realų prevencinį poveikį.

Visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, kad D. P. padarė pavojingą nusižengimą, nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2025 m. sausio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1274-2025 (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, D. P. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Nustatyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kitą 2025 m. sausio 20 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartį siųsti tik el. ryšio priemonėmis.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja /pasirašyta elektroniniu parašu/ Laima Šablevičienė