Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-05-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-333-485/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2017-05-23
Bylos Nr.
AN2-333-485/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00666-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Pažeidėjas
A. T.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2-333-485/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00666-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarIMAsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimo A. T. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimu pripažintas padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nubaustas galutine subendrinta 1 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.A. T. nubaustas už tai, kad 2017 m. sausio 19 d., 19.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruodamas automobilių aikštelėje atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį bei jį apgadino, nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje, nepranešė policijai apie eismo įvykį ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Surastam ir į Kelių policijos valdybą atvykusiam vairuotojui buvo nustatytas 0,42 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 219.1., 221, 222 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog A. T. kaltas padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis. Teismas sprendė, jog taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas pagrindas yra ir jam paskirtos padarytų nusižengimų sankcijose numatytos minimalios administracinės baudos bei privalomos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo kaltininkui terminas mažesnis nei numatytas nusižengimo sankcijoje.Apeliaciniu skundu A. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą dalyje dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies panaikinti, o dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies pakeisti, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.Skunde nurodo, jog skundžiamą sprendimą teismas grindė aplinkybėmis, kuriomis apeliantas nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių su kitu eismo įvykio dalyviu, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nekvietė policijos ir transporto priemonę vairavo neblaivus. Padarytos teismo išvados dėl nusižengimų yra nepagrįstos, neišsamios, objektyviai neįvertinus visų byloje reikšmingų aplinkybių, jų netiriant, netinkamai aiškinant faktines aplinkybes bei klaidingai nustatant nusižengimo faktą, kas nulėmė apelianto neteisingą nubaudimą. Apeliantas tvirtina, jog nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, jog vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nepadarė, kadangi į R. L. automobilį atsitrenkė tik išėjęs iš darbo 2017 m. sausio 19 d. 19.30 val. būdamas blaivus, stovint šalia kitiems jo bendradarbiams. R. L. ieškojo darbovietėje, tačiau sužinojęs, kad jis išvykęs ir grįš vidurnaktį bei įvertinęs, kad padarytas nežymus apgadinimas, ant R. L. transporto priemonės paliko raštelį su savo telefono numeriu, nurodydamas, kad apgadino jo transporto priemonę ir neabejojo, kad gera valia susitars dėl padarytos jam žalos atlyginimo. Padarytą ir įvertintą 200 Eur žalą R. L. apeliantas atlygino, jokio nesutarimo ar ginčo šiuo klausimu nėra. Teismui nurodo, jog jis nesislapstė, jo nereikėjo ieškoti, jis pats paskambino apie 1 val. nakties R. L. jo telefonu ir tuo metu atsiliepus pareigūnui ir paprašius nedelsiant atvyko į Kauno kelių policijos tarnybą. Skunde taip pat nurodyti argumentai bei teisminė praktika dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto subjektyvaus požymio – kaltės – turinio nustatymo bei Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies (nekaltumo prezumpcijos principo) nuostatų bei in dubio pro reo principo taikymo. Apeliantas neneigia savo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio, tačiau nesutinka, kad jis padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Nurodo ir tai, jog pagal ANK 35 straipsnį, teismas gali skirti švelnesnę nuobaudą, kadangi jam nustatytos net kelios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių nenustatyta ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais prašo jam neskirti specialiosios teisės atėmimo, paliekant tik piniginę baudą, kadangi jis dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbas Kaune, o gyvena Jonavoje, darbo pradžia 7 val. ryto. Netekus darbo nukentėtų apelianto šeimos materialinė padėtis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės priežiūros skyriaus atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies.

ANK 426 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukiant baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju apeliantas buvo nubaustas už tai, kad 2017 m. sausio 19 d., 19.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruodamas automobilių aikštelėje atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį bei jį apgadino. Nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje, nepranešė policijai apie eismo įvykį ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Teismas sprendė, jog šiais savo veiksmais apeliantas pažeidė KET 9, 219.1 bei 222 punktų reikalavimus.Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai (KET 219.1 papunktis, 222 punktas). A. T. nurodė, jog ieškojo nukentėjusiojo, tačiau sužinojęs, kad jo darbovietėje nėra, nes jis išvykęs ir grįš tik vidurnaktį, palikęs raštelį užkištą už valytuvo su savo telefono numeriu ir nurodęs, kad jis apgadino jo transporto priemonę, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, manant, kad su nukentėjusiuoju dėl padarytos žalos atlyginimo susitars. Dėl to nekvietė ir policijos. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).Iš bylos išanalizuotų įrodymų ir aplinkybių matyti, jog apeliantas savo kaltės dėl padaryto apgadinimo R. L. transporto priemonei neneigė, nesiekdamas išvengti atsakomybės ieškojo apgadintos transporto priemonės savininko jo darbovietėje, sužinojęs, kad jo greitu metu rasti nepavyks, nes nukentėjusysis išvykęs ir grįš tik vidurnaktį, paliko savo kontaktus nurodęs, kad būtent jis padarė apgadinimus, manė, jog dėl padarytos žalos pasiseks susitarti, įvykį padarė būdamas blaivus. Spręstina, jog apeliantas iš eismo įvykio skubiai nepasišalino, nepaneigta, jog jis ieškojo automobilio savininko, nusižengimo pėdsakų nesistengė paslėpti, nurodė savo kontaktus pripažindamas, kad būtent jis padarė eismo įvykį, neslėpė įvykio aplinkybių ir teikė paaiškinimus policijos pareigūnams, įvertintą žalą atlygino nukentėjusiajam dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo, t. y. neužilgo po įvykusio eismo įvykio (2017 m. sausio 23 d.). 0,42 promilės neblaivumo laipsnis užfiksuotas po eismo įvykio, tačiau iš bylos duomenų negalima kategoriškai teigti, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos turėjo tikslą paslėpti girtumą, tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad alkoholį (alų) vartojo prieš nueinant miegoti. Taigi, pirmosios instancijos teismas formaliai vertino nusižengimo sudėties visumą, įstatymas aiškiai numato, kad nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje būtina kreiptis į policiją, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, tačiau įvertinus apelianto tyčios turinį aukštesniojo teismo nuomone, A. T. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ANK 426 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, nesant subjektyvaus požymio – tiesioginės tyčios pasitraukiant iš eismo įvykio vietos, negalima konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių visuma nustatyta ir pagrįsta neginčytinais ir objektyviais bylos įrodymais. Nesant aptarto nusižengimo sudėties požymių visumos šioje dalyje skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Aptariamo straipsnio 4 dalyje inter alia (be kita ko) nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.Pirmosios instancijos teismas A. T. nubaudė 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, kadangi padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas R. L. automobilis, iki jo aplinkybių nustatymo po padaryto eismo įvykio vartojo alkoholį. A. T. savo paaiškinime ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog gėrė alų po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir iki pokalbio su nukentėjusiuoju bei policijos pareigūnais. Šių aplinkybių neneigia apeliantas. Jas patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri ištirta teisme, t. y. administracinio nusižengimo protokolas, patrulio R. V. tarnybinis pranešimas, jog telefonu atsiliepęs vyriškis neneigė, kad apgadino R. L. automobilį, tačiau atvykti negali, nes yra išgėręs alaus. Tokias aplinkybes patvirtino ir R. L. savo paaiškinime. A. T. neblaivumo laipsnis nustatytas jį patikrinus alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510. Išvardytų aplinkybių neneigia apeliantas, tačiau kitaip vertina inkriminuoto administracinio nusižengimo patį faktą, nurodydamas nepagrįstą kritiką skundžiamo nutarimo dalies aspektu.Aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo protokolas yra pagrindas, kuriame suformuotas kaltinimas nusižengimą padariusiam asmeniui. Šiame dokumente kaltinimas nebuvo suformuotas ir teismas tinkamai kvalifikavo šį administracinį nusižengimą nurodydamas, jog A. T. baudžiamas yra už tai, kad įvertinus visumą bylos reikšmingų aplinkybių, kurios ištirtos teisme, ir kurios patvirtina, jog kaltininkas, padaręs eismo įvykį ir nesilaikęs KET 221 punkto reikalavimų, t. y. su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, išvažiavo iš eismo įvykio vietos ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, t. y. susisiekimo su nukentėjusiuoju ir nagrinėjamu atveju policijos pareigūnais, vartojo alkoholį, kai jam nustatytas 0,42 promilės neblaivumo laipsnis. Tai reiškia, jog ANK 423 straipsnio 3 dalis nusižengimą padariusiam asmeniui A. T. inkriminuota ne už tai, kad jis būdamas neblaivus vairavo savo automobilį ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, bet už tai, kad po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Apeliaciniame skunde apeliantas prašo neskirti administracinio poveikio priemonės, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi jis dirba Kaune UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbas prasideda 7 val. ryto, pats gyvena Jonavoje, turi važinėti, o netekęs teisės vairuoti transporto priemones, gali netekti darbo dėl ko nukentės visa jo šeimos materialinė padėtis. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurio paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad tokia išvada šioje byloje yra galima, ją įžvelgė ir pirmosios instancijos teismas, kuris pažymėjo, kad A. T. atžvilgiu nustatytos lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, nes jis dėl padarytų savo veiksmų prisipažino, gailisi, atlygino padarytą žalą. Apeliantas nebaustas administracinėmis nuobaudomis, teigiamai charakterizuojamas darbdavio, drausminių nuobaudų neturi. Teismas taip pat teisingai vertino ir aplinkybes, jog jis į darbą turi važinėti iš kito miesto nei yra pati darbovietė, nustatytas alkoholio viršytas kiekis nei leistina norma yra tik labai nežymus, eismo įvykio aplinkybių neneigė, atsakomybės dėl savo veiksmų nesiekė išvengti, paliko savo kontaktinius duomenis, kviečiamas atvyko ir į eismo įvykio vietą, ir į policijos tarnybą, davė paaiškinimus, kurie nesikeitė ir teisminio nagrinėjimo metu. Šių nustatytų aplinkybių visumoje aukštesnysis teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas įstatymo leidėjo nustatytą galimybę nusižengimą padariusiam asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei nurodyta nusižengimo sankcijoje arba visai netaikyti, nepakankamai įvertino nustatytas ir teigiamai charakterizuojančias kaltininko asmenybę aplinkybes, kur aukštesniojo teismo nuomone, nuobaudos tikslai bus pasiekti ir A. T. neskyrus administracinio poveikio priemonės. Pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Šiuo nagrinėjamu atveju paskirta administracinė bauda atitiks administracinės atsakomybės principus ir turės tinkamą poveikį administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų daugiau administracinių nusižengimų ir neskyrus administracinio poveikio priemonės. Esant išanalizuotoms ir įvertintoms bylos aplinkybėms, aukštesnysis teismas apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje teiseną nutraukia, nesant subjektyvaus sudėties požymio – tiesioginės tyčios. Pirmosios instancijos teismui, taikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, aukščiau nurodytais aukštesniojo teismo motyvais skundžiamas nutarimas šioje dalyje keistinas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo apeliantui A. T..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais bei 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą dalyje, kuria A. T. pripažintas padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir šio administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą dalyje ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirtą 1 200 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams sumažinti iki 1 200 Eur baudos be administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikymo.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika