- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- eA-555-520/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Makvis“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Makvis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Makvis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija, likviduota bankrutavus viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2024 m. spalio 30 d.)) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Makvis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 412 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu buvo patvirtintas Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. patikrinimo aktas Nr. V-79 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl pareiškėjui priskaičiuoto 29 465,45 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis, vykdydamas gamintojams ir importuotojams įstatymu nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 metais pavedė viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir Organizacija) vykdyti jam (pareiškėjui) nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pakuočių atliekų tvarkymą ir išdavė pareiškėjui metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai), kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjo teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą. Pareiškėjas buvo informuotas, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas) panaikino pareiškėjui išrašytus Organizacijos Patvirtinimus. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko pareiškėjo veiklos patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, dėl kurio pareiškėjas teikė pastabas. Nepaisydamas pateiktų pastabų, Departamentas ginčijamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė pareiškėjui sumokėti 29 465,45 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą.
4. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu, teigdamas, kad jis (pareiškėjas) yra įvykdęs visas teisės aktų nustatytas pareigas, o Sprendimas priimtas, vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD sprendimu. Pareiškėjui tinkamai ir laiku vykdžiusiai pareigas, neturi ir negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia (be kita ko) pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (nulla poena sine culpa (negali kilti atsakomybė be kaltės) principo pažeidimas). Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus RAAD sprendimas, kuriuo panaikinti jam išduoti Patvirtinimai, yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (byla išnagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 (toliau – ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartis)), todėl teisinės valstybės ir teisingumo principams prieštarauja tokia situacija, kai pareiškėjas Sprendimo pagrindu yra verčiamas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, nors visas savo pareigas jis yra įvykdęs, o Vilniaus RAAD sprendimas ir jam įtakos turėję sprendimai yra ginčijami teisme.
5. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimant nebuvo įvertintos pareiškėjo pateiktos pastabos, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Sprendimas yra neteisėtas ir dėl to, nes buvo priimtas nesant teisinio pagrindo ir jis prieštarauja objektyviems duomenims. Nei Patikrinimo akte, nei Sprendime nėra nurodyta, kokias teisės aktų nuostatas ir kokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjui apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą. Sprendime nėra objektyvių įrodymų, kad nesutvarkytos būtent pareiškėjo atliekos – tai, jog buvo panaikinti pareiškėjo atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, savaime nepagrindžia, kad buvo nesutvarkytos būtent pareiškėjui priskirtos metalinės pakuotės atliekos. Pareiškėjas tiesiog „loterijos“ būdu gavo Patvirtinimus, išrašytus UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. (38-19)-VR-1.7-954717, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie Patvirtinimų panaikinimą, nurodyti panaikintų įrodančių dokumentų numeriai nesutampa su pareiškėjui Organizacijos išduotuose Patvirtinimuose nurodytais įrodančių dokumentų numeriais.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad į Vilniaus RAAD sprendimu pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir pareiškėjui išduoti Patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius. Todėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 pareiškėjas informuotas apie pareigą iki 2018 m. vasario 15 d. (terminas pratęstas iki 2018 m. balandžio 20 d.) apskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes Patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą neteko galios. Vilniaus RAAD sprendimas galiojo pareiškėjo patikrinimo ir Sprendimo priėmimo metu, todėl juo buvo vadovautasi kaip oficialiu, galiojančiu, kompetentingos institucijos priimtu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes.
8. Atsakovas teigė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. (9-l)-D8(E)-62 pavedė Regionų aplinkos apsaugos departamentams organizuoti mokestinius patikrinimus tų regionuose esančių gamintojų ir (ar) importuotojų, kuriems skirti patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą buvo panaikinti Vilniaus RAAD sprendimu. Kadangi pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (toliau – ir IKS) duomenis buvo matyti, kad pareiškėjas iki 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raginimo Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 neįvykdė – mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2015 metus nepatikslino ir nesumokėjo mokėtino mokesčio, todėl Vilniaus RAAD 2018 m. balandžio 27 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. (38-17)-VR-l.7-3391 apie planinį patikrinimą. Atlikus pareiškėjo patikrinimą buvo surašytas Patikrinimo aktas. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 10 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto tvirtinimo, tačiau pareiškėjas tiek pastabose nurodytus argumentus, tiek teismui pateiktą skundą dėl Sprendimo panaikinimo iš esmės motyvavo Vilniaus RAAD sprendimo nepagrįstumu, tačiau Vilniaus RAAD sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, minėto sprendimo teisėtumo klausimas spęstas kitoje administracinėje byloje.
9. Atsakovas pažymėjo, kad visos pakuočių atliekos privalo būti sutvarkytos realiai ir pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, o ne išrašinėjami sutvarkymą liudijantys dokumentai, neįsitikinant ir neužtikrinant faktinio atliekų sutvarkymo. Nesant galiojančių pareiškėjo į vidaus rinką išleistų pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pareiškėjo deklaruojamiems kiekiams, aptartiems Patikrinimo akte, pareiškėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Be to, jeigu pareiškėjas mano, kad Organizacija netinkamai atliko su pareiškėju pasirašytos paslaugų sutarties sąlygas, pareiškėjas (kai sumokėtų Departamento nurodytą mokestį už aplinkos teršimą) turi teisę kreiptis regreso tvarka dėl išlaidų išsiieškojimo iš Organizacijos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad realiai (faktiškai) pakuočių atliekos buvo tinkamai sutvarkytos, todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjui pagrįstai taikyta mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį už 2013–2015 metus.
10. Atsakovo teigimu, Sprendimas buvo priimtas, laikantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytų terminų ir tvarkos, sprendimas priimtas, vadovaujantis patikrinimo metu surinktais oficialiais duomenimis ir sprendimo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Vilniaus RAAD sprendimo teisėtumo klausimas yra nagrinėjamas teisme, o nenuginčyti viešojo administravimo sprendimai, kurių galiojimas nesustabdytas, laikytini galiojančiais ir yra vykdytini. Sprendime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjui atsirado prievolė sumokėti mokestį už aplinkos teršimą atliekomis, nes buvo pripažinti negaliojančiais pareiškėjui išduoti Patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą. Sprendimas grindžiamas MAĮ 132 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas, atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos).
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad prie skundžiamo Sprendimo buvo pridėtas Patikrinimo aktas, kuris yra Sprendimo sudedamoji dalis. Patikrinimo akte nurodytos tiek nustatytos faktinės aplinkybės, tiek teisės aktai, kurių pažeidimai nustatyta ir kuriais remiantis apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą. Ministerijos teigimu, teisės aktai suteikė Departamentui teisę priimti tokio pobūdžio sprendimą, todėl nenustatyta, kad Sprendimas galėtų pažeisti teisinės valstybės ir teisingumo principus. Sprendime nurodyti tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindai, todėl Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo UAB „Makvis“ skundą – pakeitė Departamento 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 412, t. y. vietoj nurodyto pareiškėjui sumokėti 29 465,45 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą, nurodė sumokėti 19 587,62 Eur mokestį.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas už Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2013–2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, tačiau pareiškėjas 2013–2015 metais pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes pavedė Organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir gavo iš Organizacijos Patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduoties įvykdymą, todėl buvo atleistas nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuoja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalis.
16. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad Vilniaus RAAD sprendimu pripažino negaliojančiais pareiškėjo išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus. Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas iki 2018 m. balandžio 20 d. bei susimokėti mokestį už į Lietuvos Respublikos vidaus rinką tiektas pakuotes. Departamentas nuo 2018 m. lapkričio 14 d. pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiškėjo iš Organizacijos gauti Patvirtinimai už 5,179 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus, už 4,733 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2014 metus ir už 4,814 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2015 metus nuo Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios, tačiau pareiškėjas iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų, todėl buvo apskaičiuotas mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus. Teismas vertino, jog Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus nustatyti, kad pareiškėjas privalėjo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojęs šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjui išduoti Patvirtinimai.
17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartimi panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, tarp jų ir pareiškėjui išduotą Organizacijos patvirtinimą Nr. 1414VI0001-5513-9682 dėl 4,733 t (2014 m.) atliekų. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartimi panaikino Vilniaus RAAD sprendimo dalis dėl 3,1592 procentų atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu – tarp jų ir pareiškėjui išduotą Organizacijos patvirtinimą Nr. 1314VI0088-5513-9682 dėl 5,179 t atliekų (2013 m.). Informacija už 2015 metus panaikintus patvirtinimus sutampa su Organizacijos pateiktais duomenimis ir su Organizacijos pateikta informacija IKS. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjo 2015 metų patvirtinimų, todėl jie nėra laikytini galiojančiais.
18. Teismas nurodė, jog Departamentas, atlikęs perskaičiavimą, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartį, patikslino, kad pareiškėjui išlieka pareiga sumokėti 19 587,62 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013 metus ir 2015 metus. Pareiškėjas teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jo atliekos buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį. Organizacija taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad realiai (faktiškai) buvo sutvarkytos visos pareiškėjo priduotos metalinės pakuotės.
19. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad jam apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėjas skundą grindė tik tuo, kad jis perdavė Organizacijai metalines pakuotes ir jam buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl jis teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, tačiau, kaip minėta, pareiškėjui išlieka pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
20. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, sprendė, kad ginčijamas Sprendimas keistinas ir pareiškėjui nurodyta sumokėti 29 465,45 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma mažintina iki 19 587,62 Eur sumos.
21. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, vertindamas, kad nesant panaikintam Sprendimui, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui teismo išlaidas.
III.
22. Pareiškėjas UAB „Makvis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendimu nepagrįstai paliko mokestį, apskaičiuotą už 2013 metus. Mokestis už aplinkos teršimą buvo apskaičiuotas, nes neva buvo panaikintas patvirtinimas Nr. 1314VI0001-5513-9682, kuris buvo išduotas UAB „Metrail“ įrodančio dokumento Nr. 1314VI0001-4994-5513 pagrindu. Pareiškėjas 2013 metų mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatą grindė iš Organizacijos gautu patvirtinimu Nr. 1314VI0088-5513-9682, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjui buvo panaikintas Patvirtinimas Nr. 1314VI0088-5513-9682, nes byloje nėra tokio atsakovo sprendimo. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutarties taip pat matyti, kad UAB „Metrail“ išduotas įrodantis dokumentas Nr. 1314VI0001-4994-5513 nebuvo panaikintas, tačiau atsakovas ir teismas, vadovaudamiesi pareiškėjo turimu Patvirtinimu, kuris buvo išduotas Organizacijos ir nebuvo panaikintas, perskaičiavo mokestį už aplinkos teršimą už 2013 metus.
24. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino apskaičiuoto mokesčio (ne)proporcingumo, nes pareiškėjas tinkamai įvykdė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnyje jam nustatytas pareigas, t. y. organizavo pakuočių atliekų tvarkymą ir apmokėjo šias išlaidas. Nepaisant to, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė visas įstatymo nustatytas pareigas, dėl atliekų tvarkytojo kaltės (UAB „Metrail“) ir padarytų nusikalstamų veikų, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti, atsakovas panaikino pareiškėjui išduotus Patvirtinimus ir įpareigojo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, kaip ir tais atvejais, jei pareiškėjas nebūtų vykdęs įstatyme nustatytų pareigų. Pareiškėjui tinkamai įvykdžius visas jam įstatyme nustatytas pareigas, mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimas ir įpareigojimas jį sumokėti yra neproporcinga, neadekvati ir neteisinga priemonė. Tokiais atvejais pareiškėjas turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismui sprendimu įpareigojus pareiškėją sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, toks teismo sprendimas prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai. Be to, pareiškėjui mokestis apskaičiuotas senu tarifu (keturis kartus didesnis nei būtų mokėtinas šiuo metu), kai po „UAB „Metrail“ skandalo“ mokestis už metalinę pakuotę buvo sumažintas.
25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad būtent dėl atsakovo kaltės netinkamai ir nesavalaikiai vykdžius nustatytas pareigas pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės – pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą, nors tokių pasekmių, atsakovui laiku atlikus tvarkytojo patikrinimus ir nustačius netinkamą jo veiklą, buvo galima išvengti.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai jam nepriteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų (jų dalies) atlyginimo, nors atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatsakingai įvertino ir apskaičiavo pareiškėjui mokėtiną mokestį ir pats tai teisminio nagrinėjimo metu pripažino.
Atsiliepimas
27. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas abejones dėl atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų dėl 2013 metų kėlė ir teismo posėdyje ir į šiuos pareiškėjo argumentus buvo pateiktas paaiškinimas. Atsakovas pažymi, kad Departamentas 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte Nr. ATKS-41 nustatė tam tikrus duomenų neatitikimus dėl pakuočių atliekų kiekio, atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų ir (ar) jų pagrindu išrašytų patvirtinimų numerių, taip pat tai, kad kai kurie patvirtinimai buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išrašytų ir negaliojančiais pripažintų įrodančių dokumentų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, buvo patikslinti patvirtinimų ir įrodančių dokumentų numeriai bei 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 pateikti palyginamieji duomenys.
29. Atsakovas dėl pareiškėjo teiginių, jog jis tinkamai įvykdė visas jam tenkančias pareigas ir, remdamasis Organizacijos išduotais Patvirtinimais, jau yra pasinaudojęs mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis lengvata, nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie gali įrodyti / pagrįsti, jog metalinių pakuočių atliekos yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, o būtent, kad pareiškėjas 2013 metų ir 2015 metų mokestiniu laikotarpiu įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotis ir dėl to jis galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Be to, pareiškėjas nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) patikslintų deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už minėtą laikotarpį, todėl teismas teisingai nurodė, kad mokestis už aplinkos taršą buvo pagrįstai apskaičiuotas.
30. Atsakovas teigia, jog jis atliko mokesčio už aplinkos teršimą perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėjui išlieka pareiga sumokėti 19 587,62 Eur mokestį. Nors pareiškėjas ginčija, kad institucijos neatliko ir neužtikrino tam tikrų pareigų, tačiau šie teiginiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo spręsti teismo nuožiūra.
32. Ministerijos teigimu, teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartį ir pagrįstai vertino, kad 29 465,45 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma keistina, t. y. pareiškėjas turi sumokėti 19 587,62 Eur mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Bylos dalykas – atsakovo Departamento 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 412, kuriuo patvirtintas Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. patikrinimo aktas Nr. V-79 dėl pareiškėjui UAB „Makvis“ apskaičiuoto 29 465,45 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2013–2015 metų laikotarpį, pagrįstumas ir teisėtumas.
34.1. Vilniaus RAAD (nuo 2019 m. gegužės 15 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas), atlikęs Organizacijos patikrinimą, 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. VR-17.5-82, kuriuo panaikino Organizacijos pareiškėjui išrašytus patvirtinimus Nr. 1314VI0001-5513-9682 (UAB „Metrail“ išrašyto dokumento, kurio pagrindu išrašytas patvirtinimas, Nr. 1314VI0001-4994-5513) dėl 5,179 t metalinės pakuotės atliekų kiekio už 2013 metų mokestinį laikotarpį, Nr. 1414VI0001-5513-9682 (UAB „Metrail“ išrašyto dokumento, kurio pagrindu išrašytas patvirtinimas, Nr. 1414VI0005-4994-5513) dėl 4,733 t metalinės pakuotės atliekų kiekio už 2014 metų mokestinį laikotarpį ir Nr. 1514VI0001-5513-9682 (UAB „Metrail“ išrašyto dokumento, kurio pagrindu išrašytas patvirtinimas, Nr. 1514VI0008-4994-5513) už 4,814 t metalinės pakuotės atliekų kiekio už 2015 metų mokestinį laikotarpį (Patvirtinimai).
34.2. Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktu Nr. ATKS-41 buvo patikslinti panaikintų patvirtinimų ir įrodančių dokumentų, kurių pagrindu išrašyti Patvirtinimai, numeriai ir patikrinimo akto Nr. ATKS-41 prieduose Nr. 1–6 pateikti palyginamieji nustatytų neatitikimų duomenys: nustatyta, kad neplaninio Organizacijos patikrinimo metu gauto patvirtinimo už 2013 metų mokestinį laikotarpį dėl 5,179 t metalinės pakuotės atliekų kiekio numeris yra 1314VI0088-5513-9682, kuris buvo išduotas įrodančio dokumento Nr. 1314VI0016-4994-5513 pagrindu (ATKS-41 priedo Nr. 1 60 eilutė); patvirtinimo už 2014 metų mokestinį laikotarpį dėl 4,733 t metalinės pakuotės atliekų kiekio numeris yra 1414VI0001-5513-9682, kuris buvo išduotas įrodančio dokumento Nr. 1414UT0001-8842-5513 pagrindu (ATKS-41 priedo Nr. 5 67 eilutė); patvirtinimo už 2015 metų mokestinį laikotarpį dėl 4,814 t metalinės pakuotės atliekų kiekio numeris yra 1514VI0001-5513-9682, kuris buvo išduotas įrodančio dokumento Nr. 1514VI0008-4994-5513 pagrindu (ATKS-41 priedo Nr. 6 92 eilutė).
34.3. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį iki 2018 m. vasario 15 d. (terminas buvo pratęstas iki 2018 m. balandžio 20 d.). Tačiau pareiškėjas iki nustatyto termino nepateikė VMI patikslintų deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
34.4. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2018 m. lapkričio 14 d. atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Vilniaus RAAD sprendimu panaikinus Organizacijos išrašytus Patvirtinimus, pareiškėjas nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už atskirus 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius, todėl pareiškėjas už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį privalo sumokėti 29 465,45 Eur sumą už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (Patikrinimo aktas).
34.5. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą dėl apskaičiuoto 29 465,45 Eur mokesčio už aplinkos teršimą metalinėmis pakuotėmis už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį.
34.6. Ginčas dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo baigtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. lapkričio 23 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kuria panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5) – tarp jų ir dėl pareiškėjui išduoto Organizacijos patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-9682 (įrodančio dokumento Nr. 1414UT0001-8842-5513) dėl 4,733 t atliekų (2014 m.); panaikinta Vilniaus RAAD sprendimo dalis dėl 3,1592 procentų atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu – tarp jų ir pareiškėjui išduotas Organizacijos patvirtinimas Nr. 1314VI0088-5513-9682 (įrodančio dokumento Nr. 1314VI0016-4994-5513) dėl 5,179 t atliekų (2013 m.).
34.7. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartį, parengė 2023 m. sausio 26 d. išvadą Nr. BDR-362, kurioje atliko Sprendimu pareiškėjui apskaičiuoto 29 465,45 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis perskaičiavimą ir nustatė pareiškėjui sumokėti 19 587,62 Eur sumą už 2013 metų ir 2015 metų mokestinį laikotarpį (toliau – ir Išvada).
34.8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartį ir atsakovo atliktą pareiškėjui Sprendimu apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimą, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pakeitė Sprendimą, t. y. sumažino už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis patvirtintą 29 465,45 Eur mokesčio sumą iki 19 587,62 Eur; kitą skundo dalį atmetė.
34.9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas atsakovo Sprendimas. Pareiškėjas teigia, kad patvirtinimas, išduotas už 2013 metus, nebuvo panaikintas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo mokestį už aplinkos teršimą už 2013 metus, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui, tinkamai įvykdžius visas jam įstatyme nustatytas pareigas (nesant pareiškėjo kaltės), mokesčio apskaičiavimas ir įpareigojimas jį sumokėti yra neproporcinga, neadekvati ir neteisinga priemonė; pareiškėjas yra „baudžiamas“ dėl trečiųjų asmenų (atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“) nusikalstamų veikų, taip pat dėl atsakovo nepakankamo veikimo (kontrolės), kurių pareiškėjas neturėjo galimybių kontroliuoti, todėl jis turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis jam nepagrįstai apskaičiuotas senu tarifu, kuris po 2019 metų buvo sumažintas ir šiuo metu yra keturis kartus mažesnis.
34.10. Atsakovas Departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimuose į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su mokesčiu už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 metų ir 2015 metų mokestinį laikotarpį, ir išvada, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai nustatytas 19 587,62 Eur mokestis.
35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 pareiškėjas UAB „Makvis“ buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl minėtoje byloje nustatyti faktai iš naujo šioje tikrinamoje administracinėje byloje neįrodinėjami (ABTĮ 57 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 konstatavo, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 (toliau – ir Aprašas), pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.
36. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartimi panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5) (Nutarties 129.1 p.); panaikino Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 procentų atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu (kaip išvardyta Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 su šio procesinio sprendimo 120 punkte nurodytais patikslinimais) (Nutarties 129.2 p.); pakeitė Vilniaus RAAD sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies – už 64,0635 procentus šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio, t. y. patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-4951 pripažįstamas išrašytu neteisėtai ir panaikinamas už 31,032 t, o patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-9012 – už 21,005 t (Nutarties 129.3 p.); kitą Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam išduoto patvirtinimo už 2013 metus numeris yra 1314VI0088-5513-9682, o mokestis už aplinkos teršimą jam apskaičiuotas panaikinto patvirtinimo Nr. 1314VI0001-5513-9682 (UAB „Metrail“ išduoto įrodančio dokumento Nr. 1314VI0001-4994-5513) pagrindu, todėl, pareiškėjo teigimu, jam nepagrįstai apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2013 metus, nes patvirtinimas Nr. 1314VI0088-5513-9682 nebuvo panaikintas.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje buvo įvertinti ir šioje byloje pareiškėjo nurodyti numerių neatitikimai tarp dalies įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išrašytų patvirtinimų už 2013 metus (žr. Nutarties 120 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje nurodė, kad Departamentas, atlikęs Organizacijos neplaninį teminį patikrinimą, kurio tikslas buvo palyginti ir įvertinti išrašytus popierinius patvirtinimus su Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje (IKS) pateiktais duomenimis, 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte Nr. ATKS-41 nustatė, kad nesutampa dalies įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išrašytų patvirtinimų už 2013–2014 metus numeriai, todėl buvo patikslinti Vilniaus RAAD sprendimu panaikintų patvirtinimų ir įrodančių dokumentų, kurių pagrindu išrašyti minėti patvirtinimai, numeriai bei patikrinimo akto Nr. ATKS-41 prieduose Nr. 1 ir Nr. 4 pateikti palyginamieji nustatytų neatitikimų duomenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje sprendė, kad nurodyti trūkumai nelaikytini esminiais, o iš esmės vertintini kaip rašymo apsirikimas, kuris Vilniaus RAAD sprendimo turinio nekeičia, todėl neturi esminės teisinės reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
39. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad buvo nustatyti neatitikimai tarp Vilniaus RAAD sprendimu panaikinto pareiškėjui išduoto patvirtinimo (taip pat ir įrodančio dokumento) už 2013 metus numerio ir tarp neplaninio Organizacijos patikrinimo metu gauto patvirtinimo (taip pat ir įrodančio dokumento) numerio, tačiau šie neatitikimai, kaip išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje, vertintini kaip rašymo apsirikimas, kuris nekeičia Vilniaus RAAD sprendimo turinio. Taip pat šie neatitikimai nepaneigia išvados, kad pareiškėjui išduotas patvirtinimas Nr. 1314VI0088-5513-9682, kuris buvo išduotas UAB „Metrail“ įrodančio dokumento Nr. 1314VI0016-4994-5513 pagrindu, yra tas pats patvirtinimas, kurio numeris yra 1314VI0001-5513-9682 ir kuris buvo išduotas UAB „Metrail“ įrodančio dokumento Nr. 1314VI0001-4994-5513 pagrindu. Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartimi panaikino Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 procentų atliekų kiekio, nurodyto, be kita ko, patvirtinime, kuris pareiškėjui išrašytas UAB „Metrail“ 2013 m. gruodžio 4 d. išduoto įrodančio dokumento Nr. 1314VI0016-4994-5513 pagrindu, t. y. už 2013 metus išduotas patvirtinimas Nr. 1314VI0088-5513-9682 yra galiojantis tik dėl dalies sutvarkytų atliekų kiekio (už 3,1592 proc.).
40. Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartį, atliko Sprendimu apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėjas turi sumokėti 9 968,98 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 metų mokestinį laikotarpį, nes pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo palikti galioti už 3,1592 procentus šiuose dokumentuose nurodytų atliekų (Nutarties 129.2 p.), 0 Eur mokestį už 2014 metų mokestinį laikotarpį, nes atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas nebuvo panaikintas (Nutarties 129.1 p.), ir 9 618,64 Eur mokestį už 2015 metus, nes už 2015 metus išduotas Patvarkymas yra panaikintas, todėl mokėtina mokesčio suma nebuvo perskaičiuota.
41. Pareiškėjas byloje neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jo atliekos ar daugiau nei 3,1592 procentai šių atliekų už 2013 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį. Organizacija taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjo priduotos metalinės pakuotės už 2013 metus.
42. Nustatyta, kad atsakovui, atlikus perskaičiavimą, mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014 metus pareiškėjui nebuvo apskaičiuotas, nes atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas nebuvo panaikintas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartimi panaikino Vilniaus RAAD sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu – tarp jų ir dėl pareiškėjui išduoto Organizacijos patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-9682 dėl 4,733 t atliekų (2014 m.). Ginčo dėl mokesčio už 2014 metus byloje nebekilo.
43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje nepasisakė dėl 2015 metų patvirtinimų. Byloje taip pat nekilo ginčas dėl aplinkybių, kad informacija apie Vilniaus RAAD sprendimu panaikintą 2015 metų patvirtinimą Nr. 1514VI0001-5513-9682 sutampa su Organizacijos pateiktais duomenimis ir su Organizacijos pateikta informacija IKS. Atsakovas Išvadoje nurodė, kad mokestis už 2015 metus pareiškėjui nėra perskaičiuojamas, nes ši patikrinimo akto Nr. VR-17.5-82 dalis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartimi buvo palikta nepakeista. Pareiškėjas, teikdamas teismui paaiškinimus dėl tolesnės bylos eigos po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutarties priėmimo, nenurodė, kad nesutinka su mokesčio apskaičiavimu už 2015 metus. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad esant nepanaikintai Vilniaus RAAD sprendimo daliai dėl panaikinto patvirtinimo Nr. 1514VI0001-5513-9682 už 4,814 t metalinės pakuotės atliekų kiekį už 2015 metų mokestinį laikotarpį, Departamentas neturėjo pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui Sprendimu nustatyto mokesčio už 2015 metus.
44. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad jam apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėjas skundą iš esmės grindė tuo, kad jis perdavė Organizacijai metalines pakuotes ir jam buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl jis teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata.
45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje buvo įvertinti argumentai dėl Organizacijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų (taip pat ir pareiškėjo UAB „Makvis“) kaltės nebuvimo ir sprendimu taikytos priemonės (patvirtinimų panaikinimo) proporcingumo (žr. Nutarties 128 p.). Pasisakydama dėl šių argumentų išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę. Tokio pobūdžio išvada sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, susijusius su jo kaltės nebuvimu.
46. Pažymėtina, jog Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1328 redakcija) 3 straipsnio 3 punktas nustatė, kad mokesčio už aplinkos teršimą objektas yra pripildyta pakuotė, nurodyta šio įstatymo 4 priedėlyje. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, mokestį už aplinkos teršimą moka gaminių gamintojai ir importuotojai. Šis mokestis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 str. 4 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija)). Taigi pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą kyla dėl apmokestinamųjų pakuočių išleidimo į rinką (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 41 p. ir 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 26 p.).
47. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas yra ginčo mokesčio mokėtojas, atsakingas už šio mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą, tačiau pareiškėjas teigia, jog jis turėjo būti atleistas nuo ginčo mokesčio mokėjimo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu.
48. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio („Mokesčio lengvatos“) 6 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) įtvirtina, kad „gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą <...> pakuotės atliekomis už tą <...> pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatytos <...> pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių <...> pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.“. Šis atleidimo nuo mokesčio už aplinkos teršimą pagrindas papildomai paminėtas ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija), nustatančioje, kad „gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.“ (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 31–32 p.).
49. Taigi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė išimtį iš bendros taisyklės. Todėl primintina, kad mokesčio įstatyme nustatyta apmokestinimo išimtis (mokesčio lengvata) turi būti taikoma griežtai ir siaurai, o bet koks plečiamas tokios išimties aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 35 p.; kt.).
50. Iš Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatų yra aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog aptariamos išimties (lengvatos) taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė užduotį (Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – ir Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 4 priede (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 procentai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio), t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko) atsižvelgiant į tai, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 str.), nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 36–37 p.).
51. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimą Užduotį turi įvykdyti būtent mokesčio mokėtojas, kuris siekia pasinaudoti šioje įstatymo nuostatoje numatyta lengvata (išimtimi). Aptariama apmokestinimo išimtis (mokesčio lengvata) yra siejama su asmenine šia išimtimi (lengvata) siekiančio pasinaudoti mokesčio mokėtojo pareiga perdirbti atitinkamą pakuočių atliekų kiekį.
52. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent pareiškėjas turi pateikti duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. Tačiau, kaip minėta, šioje įstatymo nuostatoje minimi dokumentai, patvirtinantys pakuočių atliekų perdirbimą, kurie buvo išrašyti ir kuriais rėmėsi pareiškėjas, deklaruodamas už ginčo mokestinį laikotarpį mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą (2013 m. ir 2015 m. Patvirtinimai), buvo panaikinti, o ginčas dėl šio Vilniaus RAAD sprendimo teisėtumo jau yra galutinai išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. priimta nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kurioje kaip proceso šalis (trečiasis suinteresuotas asmuo) dalyvavo ir pareiškėjas. Jokių kitų aptariamoje Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatoje minimų dokumentų pareiškėjas nepateikė nei mokestinio patikrinimo metu, nei nagrinėjant mokestinį ginčą teisme, o bendro pobūdžio argumentai, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė jam teisės aktais nustatytas pareigas, negali būti pagrindas pripažinti, kad yra tenkinamos aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.
53. Pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą tenka išskirtinai gamintojui ir importuotojui, o apmokestinimo momentas siejamas su apmokestinamosios pakuotės išleidimu į vidaus rinką, t. y. dar iki šios pakuotės tapimo atliekomis. Jokie nacionaliniai mokesčių įstatymai nenumato, kad už prievolę sumokėti mokestį už aplinkos teršimą yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai. Pats mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (MAĮ 141 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos. Be to, pareiškėjas, manydamas, kad dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo, vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę), jis patyrė žalą, pareiškėjas gali kreiptis į administracinius teismus dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 55–57, 63 p.).
54. Pažymėtina, kad Sprendimu apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą nėra sankcija – už ginčo laikotarpį mokėtinas mokestis buvo apskaičiuotas taikant standartinį mokesčio tarifą ir jokios mokesčio įstatyme už pažeidimus numatytos poveikio priemonės (sankcijos), kaip antai, mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimas padidintu tarifu (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 4 d. 3 p.), nebuvo taikytos. Be to, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad pareiškėjui apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis yra baudimas už Užduoties neįvykdymą – pagal mokesčio įstatymą pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą siejama tik su objektyvia aplinkybe, kad gamintojas ir (ar) importuotojas į rinką patiekė atitinkamą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Kaip sankcija negali būti vertinamas ir pareiškėjo teisės į Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatytą apmokestinimo išimtį (mokesčio lengvatą) paneigimas, kuris buvo nulemtas tik objektyvios aplinkybės, kad nėra tenkinamos mokesčio įstatyme nustatytos esminės šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos, bei kuris suponavo pareiškėjo apmokestinimą tik standartiniu tarifu, kurį moka mokesčio mokėtojai, nesinaudojantys aptariama išimtimi (lengvata) (šiais klausimais, be kita ko, žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. gegužes 17 d. nutarimo byloje Société Oxyg?ne Plus prieš Prancūziją, 76959/11, 40–51 p. ir juose nurodytą šio teismo jurisprudenciją). Paminėtina ir tai, kad Sprendimu pareiškėjui nebuvo apskaičiuoti ir jokie mokesčio įstatyme numatyti delspinigiai (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 str. 4 d.) už laikotarpį iki jo priėmimo, t. y. Sprendimo pareiškėjui sukeltos pasekmės apsiribojo tik bendra pareiga sumokėti mokestį už ginčo laikotarpiu į Lietuvos vidaus rinką išleistas pakuotes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 66–67 p.).
55. Pareiškėjas taip pat kvestionuoja ginčo laikotarpiu galiojusio mokesčio už aplinkos teršimą standartinio tarifo, taikomo už aplinkos teršimą ginčo pakuotėmis, dydžio pagrįstumą, akcentuodamas, kad jis yra keturis kartu didesnis nei būtų mokėtinas šiuo metu. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 4 priedėlio pakeitimo įstatymu (2018 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. XIII-1792) už metalinės pakuotės išleidimą mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą tarifas, taikomas nuo 2019 metų, yra 186 Eur / t, t. y. kelis kartus mažesnis nei 753 Eur / t tarifas, taikytas ginčo laikotarpiu (2013–2015 m.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, ir, atitinkamai, nustatydamas mokestį už aplinkos teršimą, be kita ko, siekė ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Atliekų susidarymo prevencijos tikslais mokesčiu už aplinkos teršimą yra siekiama sumažinti pakuočių kiekį dar iki apmokestinimo momento, t. y. iki pripildytos pakuotės išleidimo į vidaus rinką, todėl nėra abejonių, kad mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą dydis, kurį tiesiogiai lemia mokesčio tarifas, daro poveikį, be kita ko, gamintojų ir (ar) importuotojų apsisprendimui dėl į vidaus rinką išleistinos pakuotės kiekio ir rūšies. Vertinant mokesčio už aplinkos teršimą tarifą kartu su Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), akivaizdu, jog šiuo mokesčių inter alia (be kita ko) siekiama paskatinti mokesčių mokėtojus vykdyti Užduotį, t. y. skatinti susidariusių pakuočių atliekų perdirbimą. Ginčo mokestiniam laikotarpiui taikytas standartinis mokesčio už aplinkos teršimą tarifas už į vidaus rinką išleistas metalines pakuotes nėra nesuderinamas su kokiais nors iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylančiais reikalavimais – jis nėra akivaizdžiai neteisingas, neprotingas ar neproporcingas inter alia (be kita ko) minėtų įstatymų leidėjo siektų tikslų aspektu, jis (tarifas) nepaneigė ir nepagrįstai neapribojo jokių mokesčio mokėtojų teisių ir laisvių, kurias saugo Konstitucija. Tokiam vertinimui jokios reikšmės neturi aplinkybė, kad įstatymų leidėjas, veikdamas jam Konstitucijos numatytos kompetencijos ir diskrecijos ribose, sumažino už 2019 metus ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais į vidaus rinką išleistas metalines pakuotes mokėtino ginčo mokesčio (standartinio) tarifo dydį.
56. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl to, jog toks mokestis, koks nagrinėjamas šioje byloje, atitinka ir iš Pakuočių direktyvos kylantį reikalavimą laikytis šios direktyvos 15 straipsnyje įtvirtinto principo „teršėjas moka“ – šiuo mokesčiu piniginė našta perkeliama tiems, kas pateikia pakuotes nacionalinei rinkai, ir jis taikomas tik tiek, kiek nebuvo įvykdyta Užduotis (šiuo klausimu pagal analogiją žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo byloje Cali Esprou, C?104/17, EU:C:2018:188, 29 p.). Be to, pagal dabar šioje srityje galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi didelę diskreciją nustatyti tokio kaip ginčo mokestis dydį (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo byloje VG Čistoća, C-335/16, EU:C:2017:242, 30 p.); šis dydis, t. y. ginčo laikotarpiu galiojęs standartinis mokesčio už aplinkos teršimą metalinėmis pakuotėmis tarifas, nėra akivaizdžiai neproporcingas minėtiems mokesčio už aplinkos teršimą siekiamiems Europos Sąjungos tikslams (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo byloje SETAR, C-551/13, EU:C:2014:2467, 48 ir 49 p.), o pati mokesčio apskaičiavimo ir taikymo tvarka niekaip negali lemti ir nelemia, kad tam tikriems aptariamiems teršėjams (pakuotės gamintojams ir importuotojams) teks išlaidos, akivaizdžiai neproporcingos atliekų, kurias jie patys pagamino, išleisdami pakuotes į vidaus rinką, kiekiui – mokestis už aplinkos teršimą skaičiuojamas tik nuo paties mokesčio mokėtojo į vidaus rinką išleistos apmokestinamosios pakuotės svorio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 70–81 p.).
57. Pažymėtina, kad tokio aiškinimo dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-816-624/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-534-815/2024; 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-662/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-655-624/2024; 2024 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-531-624/2024; 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-619-556/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-519-602/2024; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į formuojamą jurisprudenciją analogiško pobūdžio administracinėse bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti Departamento Sprendimą, tik pagal Departamento perskaičiavimą sumažino mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą.
58. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie gali įrodyti (pagrįsti), kad visos metalinių pakuočių atliekos už 2013 metų ir 2015 metų mokestinį laikotarpį yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, o būtent, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to jis galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Be to, pareiškėjas iki 2018 m. balandžio 20 d. nepateikė VMI patikslintų deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013 ir 2015 metus. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013 metų ir 2015 metų mokestinį laikotarpį pagrįstai apskaičiuotas. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje iš esmės nekelia ginčo dėl atsakovo apskaičiuotos (perskaičiuotos, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartį) mokesčio sumos – 19 587,62 Eur, dydžio, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.
59. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.
60. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinęs bei taikęs ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės aktų nuostatas, pagrįstai ir teisėtai iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. pakeitė Departamento Sprendimą, pagal Departamento pateiktą Išvadą sumažindamas mokėtiną mokesčio už į vidaus rinką 2013 ir 2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą.
61. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta nepriteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialieji reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013; kt.).
62. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas nors ir buvo pripažintinas teisėtu, tačiau buvo pagrįstas ne visa apimtimi. Departamentas perskaičiavo pareiškėjui ginčo mokestį, bet ne savo iniciatyva, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutarties 129.1 ir 129.2 punktų pagrindais. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs pareiškėjo skundą, pakeitė Sprendimą, sumažindamas 29 465,45 Eur mokesčio sumą iki 19 587,62 Eur. Pareiškėjas skundu iš esmės siekė išvengti finansinių pasekmių, todėl iš dalies tenkinus skundą, jo materialusis interesas iš dalies buvo patenkintas. Dėl to, atsižvelgiant į šioje nagrinėjamoje byloje susidariusią teisinę situaciją, atsirado pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo proporcingą jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-619-556/2024; 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-633-815/2024; kt.).
63. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas paslaugas ir 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (patirtas išlaidas grindė 2019 m. sausio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. P7/19 ir 2019 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymu).
64. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, jos procesinę baigtį (patenkinta dalis skundo reikalavimo), atsižvelgdama į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 296 Eur suma.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
65. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir šį prašymą tenkinti iš dalies – priteisti pareiškėjui iš atsakovo 296 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
66. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 2 528,05 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 11,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio (patirtas išlaidas grindžia 2023 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. P20/23 ir 2023 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymu).
67. Nagrinėdama šį pareiškėjo prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Sprendimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), šia nutartimi patvirtino Departamento Sprendimo (su teisminio nagrinėjimo metu atliktu perskaičiavimu) teisėtumą, tik tenkino iš dalies pareiškėjo procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, kad iš apeliacinio skundo turinio ir pateiktų dokumentų, susijusių su apmokėta advokatui pinigų suma už apeliacinio skundo parengimą, matyti, jog iš esmės buvo siekiama materialiojo teisinio rezultato (Departamento Sprendimo panaikinimo), tačiau šis rezultatas nėra pasiektas. Dėl to tokio pobūdžio teismo sprendimas negali būti suprantamas kaip priimtas pareiškėjo naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.).
68. Be to, teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; kt.).
69. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
70. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atskirai pareiškėjui iš atsakovo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme vien už tai, kad iš dalies patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl procesinio prašymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Makvis“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Makvis“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir šį prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Makvis“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 296 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.