Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-441-953/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-09
Bylos Nr.
1-441-953/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44822-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
P. R., D. D.
Nukentėjusysis
M. J., A. M., I. M., B. V.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-441-953/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44822-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.9.1; 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.6 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 9 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei, Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui,kaltinamajam P. R., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,kaltinamajam D. D., jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,nukentėjusiesiems M. J., A. M.,nedalyvaujant nukentėjusiesiems I. M., B. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas 5 kartus:

1) 2011-03-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d. - 40 parų areštu;

2) 2012-03-26 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2 veikas) - 1 m. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.;

3) 2012-04-10 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 180 str. 1 d. - 77 parų areštu;

4) 2012-12-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimu. Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-12 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos paskiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę – 1 m. 3 mėn.;

5) 2015-02-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 180 str. 1 d. - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaitytas P. R. sulaikymas bei suėmimas nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. vasario 4 d., bausmės pradžia 2015 m. vasario 4 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikas).

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini) mechanikos skyriuje, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal patentą statybose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikas).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R., kalėdamas Marijampolės pataisos namuose, ir D. D., veikdami kartu sukčiavo turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: 2015-08-06 13.36 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui internetiniame tinklalapyje www.autogidas.lt patalpinus melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „BMW 530“, po ko, 2015-08-07 10.47 val., A. M. paskambinus skelbime nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini)ir taip atsiliepus į internetiniame tinklalapyje www.autogidas.lt patalpintą skelbimą apie parduodamą automobilį „BMW 530“ ir su juo sutarus automobilį pirkti, o 2015-08-07 nukentėjusiajai I. M. į trumpąja žinute nurodytą D. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“ pervedus 300 eurų avansą už perkamą automobilį „BMW 530“, o D. D. 2015-08-07 laike nuo 10.23 val. iki 11.22 val., būnant namuose adresu - (duomenys neskelbtini), pasinaudojus ten buvusiu kompiuteriu, iš savo banko sąskaitos 300 eurų persiuntus į jo nurodytas asmenų banko sąskaitas, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai I. M. priklausančius 300 eurų.

Be to, P. R., kalėdamas Marijampolės pataisos namuose, ir D. D., veikdami kartu sukčiavo turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: 2015-08-06 16.06 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui internetiniame tinklalapyje www.autogidas.lt patalpinus melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį Mercedes-Benz ML 320, po ko, 2015-08-07 11.48 val., nukentėjusiajam B. V. paskambinus skelbime nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini)ir taip atsiliepus į internetiniame tinklalapyje www.autogidas.lt patalpintą skelbimą apie parduodamą automobilį „Mercedes-Benz ML 320“ ir su juo sutarus automobilį pirkti, 2015-08-07 nukentėjusiajam B. V. į jo trumpąja žinute nurodytą D. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“ pervedus 200 eurų avansą už perkamą automobilį „Mercedes-Benz ML 320“, o D. D. 2015-08-07 14.29 val., Šiaulių mieste, AB banko „Swedbank“ bankomate H388, esančiame adresu Trakų g. 43, Šiauliai išgryninus pinigus, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam B. V. priklausančius 200 eurų.

Be to, P. R., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kalėdamas Marijampolės pataisos namuose sukčiavo, o būtent: 2015-10-17 14.31 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt patalpinus melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „BMW X5“, po ko, 2015-10-21 20.43 val. nukentėjusiajam M. J. paskambinus skelbime nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini) ir taip atsiliepus į internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt patalpintą skelbimą apie parduodamą automobilį „BMW X5“ ir su juo sutarus automobilį pirkti, 2015-10-21 nukentėjusiajam M. J. į jo trumpąja žinute nurodytą L. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“ pervedus 300 eurų avansą už perkamą automobilį „BMW X5“, o nieko apie nusikalstamą savo veiksmų pobūdį nežinančiam A. P. 2015-10-21 21.48 val., Šiaulių mieste, AB banko „Swedbank“ bankomate H041/HB, esančiame adresu Vilniaus g. 208, Šiauliai, išgryninus pinigus, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam M. J. priklausančius 300 eurų.

Kaltinamasis P. R. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad visiems yra žinoma, kad Marijampolės pataisos namuose nelegaliai yra parduodami telefonai. Jis pardavė telefoną, tą telefoną padavė žmogui, o jis metė tuos pinigus. Jis neturėjo sąskaitos, nes jo Marijampolės pataisos namų parduotuvės sąskaita yra užblokuota antstolių. Tada jis paskambino D. D., jį pažinojo iš anksčiau ir paprašė sąskaitos, kad galėtų pasidėti pinigus. Jo prašymas buvo patenkintas, iš pradžių gavo M. D. sąskaitą, o kelių dienų bėgyje D. D. davė savo sąskaitą. Jam reikėjo sąskaitos kitam telefonui. Kad sąskaita buvo M. D., matė, nes buvo jo vardas, pavardė, bet jo paties nepažinojo, nusirašė tos sąskaitos numerį ir ją nunešė žmogui N. G., jis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, jam padavė tą lapelį, pasakė, kad yra pinigai, o jis padavė telefoną. D. D. sakė, kad reikia sąskaitos, kad pasidėti pinigus, sakė, kad bus pervedami pinigai. Pinigus jis padavė broliui į rankas, po to, juos pasidėjo į Top Sport lažybų punktą. Kai buvo pervesti pinigai į M. D. sąskaitą, paskambino D. D. ir paklausė, ar yra pinigai, ar gali nuimti, jis nuėmė, tada N. G. padavė telefoną. Po to, vėl paskambino D. D.. Tada D. D. davė savo sąskaitą. Taip buvo 3 kartus. Jis dar naudojosi L. P. sąskaita. Jis paskambino draugui A. P., o jis jam nurodė L. P. sąskaitą. Jis „užmetė“ pinigus, pasakė, kad pinigai jau yra, kurie buvo nuimti, pinigų sumos neatsimena. N. G. pastoviai iš jo perka telefonus, į savaitę gal po 6-7. Kiekvieną kartą pinigai buvo gauti iš N. G.. Dabar jau žino kuo užsiima N. G., jis užsiima sukčiavimu, pardavinėja mašinas, bet anksčiau to nežinojo. Iki tol, kol sąskaitų neblokavo, jam niekas nebuvo žinoma. Tiek telefonų jam reikėjo sukčiavimui. Kad yra sąskaitoje pinigų, pats N. G. pasakydavo,o jis tada paskambindavo D. D., paklausdavo, ar yra. Kai pasakydavo, kad yra, tada jis paduodavo telefoną. Jokios veiklos su mašinomis nedarė, niekam neskambino, kas taip padarė nežino, bet, kad tas asmuo jam vedė pinigus, jis tą tiksliai žino. Šiuo metu jis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose.

Kaltinamasis P. R. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (1 t. 111-112 b. l., 2 t. 34-35, 86 b. l.).

Kaltinamasis D. D. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2015 m. vasaros laikotarpiu, dieną, jam paskambino P. R., jį pažinojo iš anksčiau, nes jis draugavo su jo seserimi. P. R. tuo metu atliko bausmę pataisos namuose. P. jo paklausė, ar jis ar jo draugai turi banko sąskaitą. Jis klausė P. kokiu tikslu jam reikia sąskaitos. P. pasakė, kad jam turi pervesti pinigus už automobilį. Iš kur tie pinigai jis nesidomėjo. Iš pradžių nesutiko, bet vėliau sutiko. Po to, P. paklausė, ar gali paklausti draugų dėl sąskaitų. Jis susitiko su M. D., jo paklausė, ar jis turi sąskaitą. M. D. turėjo sąskaitą, suteikė duomenis apie sąskaitą, o jis tuos duomenis telefonu perdavė P. R., nes jis jam skambindavo. M. D. pervedė pinigus, bet kas pervedė, nežino. Po to karto jis P. R. davė savo sąskaitą, jam irgi žmonės pervedė pinigus. B. V. jam pervedė 200 ar 300 eurų. Jis neprisimena, ar tuos pinigus persiuntė P. R., ar kažkam perdavė. Lyg tai turėjo per Pay Post pervesti, jam tokius nurodymus davė P. R.. B. V. mokėjimo paskirtyje nurodė už automobilį, dar lyg tai buvo nurodyta ir automobilio markė, bet dabar nepamena. Už tai jokios naudos neturėjo. Iš pat pradžių P. R. davė M. D. sąskaitą, savo sąskaitos iš karto nedavė. Savo davė tik gal po mėnesio, nes žinojo, kad jis sėdi pataisos namuose. Per tą laiką, kol davė savo sąskaitą, su M. D. bendravo, jis sakė, kad jam pervesdavo pinigus, už ką nesakydavo, tiesiog nuimdavo, sau kažkiek pasilikdavo ir viskas. Pačioje pradžioje nežinojo, kad tai sukčiavimas, tik po to suprato. Tokiu pat būdu pinigai buvo gauti ir iš M.. P. R. davė jo sąskaitą M., jie į jo sąskaitą pervedė 300 eurų, mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta už automobilį BMW. Tuos 300 eurų irgi kažkam perdavė. Iš tų visų dalykų bendrai gavo gal 100 eurų. Juos pasiėmė iš tų gautų pinigų. Kai jam B. V. parašė, kad yra jam skolingas, tada P. R. pasakė ir nebeleido naudotis jo sąskaita. M. sumokėjo 300 eurų. Nukentėjusiajam B. V. taip pat atlygino žalą. Suprato, kad kartu su P. R. daro sukčiavimą, gailisi ką padarė, jo atžvilgiu daugiau baudžiamųjų bylų nėra. Su nukentėjusiaisiais kalbėjosi telefonu, visų nukentėjusiųjų atsiprašė, jie sakė, kad jeigu grąžins pinigus, pretenzijų neturės, su jais susitaikė.

Kaltinamasis D. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino bei paaiškino, kad jo sesuo A. D. prieš kurį laiką draugavo su P. R., kuris vėliau buvo pasodintas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Sesuo nuo praėjusių metų rudens yra išvykusi gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją. Kol P. R. buvo laisvėje, jis su juo bendravo, kuomet jis „sėdo“, kontaktai nutrūko. Tačiau vieną dieną šių metų vasarą, P. R. jam paskambino ir paklausė, ar jis turi kokią nors banko sąskaitą, kur būtų galima pervesti pinigus. Jis pasakė, kad neturi, nes nenorėjo jos duoti, nenorėjo, kad į jo banko sąskaitą būtų vedžiojami pinigai. P. R. jam taip skambino ne vieną kartą, telefono numerio iš kurio jis skambino nebeturi. Kai eilinį kartą P. R. jam paskambino, jis davė jam savo draugo M. D. sąskaitos numerį, prieš tai P. D. paklausęs, pažadėjęs, kad už pasinaudojimą jo sąskaitą jam bus atlyginta pinigais. M. D. buvo kelis kartus pervesti pinigai. Tuos pinigus draugas išgrynindavo ir paduodavo jam, nes nenorėdavo jų turėti su savimi, tuomet P. R. jam atsiųsdavo žinute arba paskambindavo telefonu ir nurodydavo, kur padėti grynuosius pinigus, t. y., yra juos padėjęs ant kažkokio žmogaus Top Sport lažybų punkte, yra juos pervedęs kažkam iš asmenų Pay Post kioskuose, yra padavęs grynais, taip pat yra banke pervedęs grynuosius pinigus. Jis suprato, kad tai nėra švarūs pinigai. Kiek tiksliai pinigų likdavo M. D. nežino. Dėl nusikalstamos veikos, kurioje dalyvavo M. D. jau yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Šiaulių aps. VPK, kur ir jis yra apklaustas įtariamuoju. Kiek vėliau P. R. paskambino jam dar kartą ir vėl paprašė jo sąskaitos numerio. Kadangi jam tuo metu reikėjo pinigų, jis davė jam savo Swedbank banko sąskaitos numerį ir P. R. jam pasakė, kad už automobilį „BMW 530“ bus pervesti pinigai. Į jo banko sąskaitą buvo pervesta 300 eurų, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą 2015-08-07. Šiuos pinigus gali būti, kad jis pervedė keliems asmenims, kuriuos jam telefonu nurodė P. R.. Šių asmenų vardų ir pavardžių jis dabar nebeprisimena, nes tai darė ne vieną kartą, t.y. persiuntinėjo pinigus įvairiais būdais įvairiems asmenims. Kas dėjo skelbimus apie parduodamus automobilius nežino, pats to nedarė ir pasakyti negali. Suprato, jog jam pervedami pinigai nėra legalūs, tačiau susigundė lengvai uždirbamais pinigais, todėl ir padėjo draugui M. D. paskirstyti pinigus kitiems asmenims, dėl to davė pasinaudoti ir savo banko sąskaita (1 t. 101-103 b. l., 2 t. 18-20, 93 b. l.).

Nukentėjusysis M. J. teisme parodė, kad tikslios datos nepamena, 2015 m. spalio mėnesį ieškojo pirkti automobilio. Internetinėje svetainėje www.autoplius.lt rado skelbimą, kad parduodamas automobilis „BMW X5“, pasiskambino, norėjo važiuoti apžiūrėti, bet žmogus pasakė, kad jis bus tik kitą dieną, sutarė kainą už 3900 eurų. Pardavėjas nurodė, kad jis dabar išvykęs į kitą miestą, kad niekaip negali, paklausė ar galima rezervuoti, tada jis pasakė, kad jeigu taip nori, tai pervesk užstatą, nurodė 300 eurų, nurodė rekvizitus, norėjo sužinoti vardą pavardę, jis nurodė R. J., suteikė sąskaitą, bet sąskaita buvo L. P. vardu, jis pasakė, kad tai jo sugyventinė. Asmens kodo nenurodė, nurodė tik adresą. Į L. P. sąskaitą pervedė 300 eurų, pranešė tam žmogui, kad pervedė pinigus, sutarė, kad susitiks ryte. Rytą skambino, bet telefonas buvo išjungtas. Dabar telefono numerio neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė tiksliau. Tą patį vakarą po pervedimo, dar bendravo su tuo asmeniu, pasakė, kad pervedė pinigus, sako viskas tvarkoj, ryte susitiksim, ryte bandė skambinti, bet telefonas buvo jau išjungtas ir daugiau susiekti nepavyko. Tada suprato, kad jo atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika. Kelių dienų bėgyje kreipėsi į policiją. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, jį prašo priteisti. To asmens balsas, su kuriuo bendravo, iš tikrųjų nelabai panašus į kaltinamojo P. R. balsą. Buvo labai malonus vyriškis, kuris sakėsi jau 15 metų pardavinėja mašinas ir niekada nėra nieko apgavęs.

2015-10-31 M. J. pareiškime nurodyta, kad 2015-10-21 apie 13 val., internetinėje svetainėje www.autoplius.lt rado skelbimą, kuriame už 4200 eurų parduodamas “BMW X5” 2002 m. Susisiekė su pardavėju jo nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis prisistatė R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir liepė į jo nurodytą sąskaitą ((duomenys neskelbtini)) pervesti 300 eurų avansą. 2015-10-21 apie 21 val., į jo nurodytą sąskaitą pervedė 300 eurų. Po pervedimo sutarė susisiekti kitą dieną ir pasiimti automobilį. 2015-10-22 apie 10 val., skambino į nurodytą tel. Nr., tačiau telefonas buvo išjungtas ir nuo tos dienos negali susisiekti su automobilio pardavėju. Mano, kad iš jo apgaulės būdu buvo išvilioti pinigai. Žala 300 eurų. Bendraujant su R. J., jis paaiškino, kad automobiliu domisi daug pirkėjų ir liepė į jo nurodytą sąskaitą, priklausančią jo sugyvent?nei L. P., pervesti 300 eurų avansą, nes jis nori būti užtikrintas, kad pirks šį automobilį (2 t. 37-39 b. l.).

Liudytoja L. P. teisme parodė, kad dukters draugas A. P. kelis mėnesius gyveno kartu su jais. Kartą jis jos paprašė banko kortelės, sakydamas, jog savo neturi, o draugas jam turi pervesti pinigus už skolą. A. P. pasitikėjo, nes matė, kad jis su jos dukra sutaria, kartu draugiškai gyvena, todėl padavė banko kortelę, PIN kodą ir sąskaitos numerį, o prisijungimo duomenų nedavė. Po to, kelias dienas iš darbo grįždavo naktį, tai apie banko kortelę jo nepaklausė, kadangi tuo metu jie jau miegodavo. Kadangi ji yra kredito naudotoja, tai norėjo iš sąskaitos pervesti pinigus už paskolą, tačiau pamatė, kad negali atlikti operacijų per elektroninę bankininkystę. Kai pastebėjo šiuos trikdžius, tai banko kortelės ir kiti duomenys jau buvo grąžinti. Vieną kartą banko kortelę su duomenimis A. P. pasiėmė vienai dienai, o po kiek laiko buvo paėmęs gal trims dienoms. Spalio pabaigoje vyko pas draugę į gimtadienį, tai A. P. jos paprašė iš sąskaitos paimti 1300 eurų. Tuos pinigus nuėmė bankomate, esančiame prekybos centre „Iki“, Vilniaus gatvėje, o grįžusi padavė A. P.. Suma buvo kupiūromis po 50 eurų. Vėliau norėjo daryti pavedimus, tačiau to negalėjo padaryti, tai paskambino į banką, kur buvo nurodyta, jog jos sąskaita yra blokuojama dėl sukčiavimo. Tuomet nuvyko į banką, esantį Vilniaus gatvėje, kur jai nurodė Joniškio gyventoją. Skambino į Joniškio policiją, bet jai liepė kreiptis į Šiaulių policiją, ką ji ir padarė. Antrą kartą A. P. jos prašė banko kortelės, kad pasiimtų pinigų. Jai atrodo, prieš nuimant tą didžiąją sumą pinigų, dar buvo kelis kartus prieš tai imti pinigai. Apie įvykį kalbėjo su A. P. ir jis prisiekė, kad jam turėjo būti pervesta skola, nes buvo paskolinęs draugui pinigų. To draugo vardo ir pavardės jis nenurodė. A. P. sakė, kad draugui buvo paskolinęs iki 3000 eurų. A. P. buvo sakęs, kad jam pinigus pervedė R.. Elektronine bankininkyste naudojasi, po įvykio pasikeitė visus duomenis. Per jos sąskaitą buvo atliktos trys operacijos, kurių metu buvo nuimta 1100 eurų, kurią pati nuėmė, 50 eurų ir 300 eurų – taip jai nurodė banko darbuotojai, kadangi pati sąskaitos išrašo dėl blokavimo pažiūrėti negalėjo. Daugiau niekieno iš jų šeimos A. P. neprašė banko kortelės, kadangi viena dukra tuo metu buvo Vokietijoje, o kita kartu su juo. A. P. įvykio metu ieškojo darbo, ar jis dabar dirba – nežino.

Liudytoja L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lygtais 2015 m. spalio mėn. viduryje ar antroje mėnesio pusėje, A. P., būdamas pas ją namuose, jos paprašė ar jis galėtų pasinaudoti jos banko sąskaitą, tai yra, kad jo kažkoks draugas nori atiduoti jam kažkokią skolą, ji dar jo paklausė ar jis neturi savo sąskaitos, tai jis pasakė, kad savo banko sąskaitos neturi. Ji nieko blogo nepagalvojusi pasakė jam savo Swedbank sąskaitos numerį ir davė banko kortelę, dar pasakė, kad sąskaitoje yra kažkiek ir jos pinigų, perspėjo, kad jų nenuimtų. A. P. su viskuo sutiko. Ji jam davė banko kortelę. A. P. jai kortelę atidavė gal po 2 ar 3 dienų. Kai atidavė kortelę ji jo dar paklausė, ar jau viskas, jis pasakė, kad dar galimai kortelė bus reikalinga ir paprašė, kad ji dar pasižiūrėtų ar sąskaitoje yra pervesta pinigų, sakė kažkokią sumą virš tūkstančio eurų ir jei pinigai bus sąskaitoje, kad ji juos nuimtų. Tą pačią dieną, lygtais 2015-10-27, vakare, būdama PC „IKI“ bankomate pasižiūrėjo sąskaitos likutį ir pamatė, kad joje yra daugiau pinigų, daugiau tiek kiek buvo įvardijęs A. P.. Ji per du kartus lygtais 600 ir 550 nuėmė tuos pinigus, grįžusi į namus ji tuos pinigus atidavė A. P.. Sekančią dieną, t. y., 2015-10-28 būnant namuose, jai reikėjo prisijungti prie el. bankininkystės, kad padaryti pervedimą. Ji prisijungė prie el. bankininkystės, tačiau prie savo sąskaitos jau negalėjo „prieiti“. Pasiskambino bendru inform. numeriu 1884, paklausė kodėl negali prisijungti, jai pasakė, kad sąskaita yra užblokuota, kad reikia kreiptis į artimiausią banko padalinį. Kitą dieną, ryte, ji nuėjo į Swedbank, kur paaiškino, kad į jos sąskaitą buvo pervesti iš kažkokios moters išvilioti pinigai. Grįžusi į namus ji A. P. paklausė kas vyksta su jos sąskaita, jis tik pasakė, kad jam kažkoks draugas lygtais pavarde R. turėjo pervesti skolą. O, kad tie pinigai buvo įgyti apgaulės būdu jis nieko nežinojo, ji jam dar pasakė, kad ji tada kreipsis į policiją, A. P. neprieštaravo. Ir ji nuvykusi, lygtais 2015-10-29 į policiją parašė pareiškimą, kad kažkas apgaulės būdu pasinaudojo jos banko sąskaita. Po to, po kelių dienų A. P. buvo iškviestas į Šiaulių AVPK. Grįžęs paaiškino, kad policijoje jis viską paaiškino, kad jos policija neturėtų trukdyti. Kadangi jai buvo reikalinga naudotis banko sąskaita, ji sekančią dieną vėl nuėjo į Swedbank, kur paaiškino kas įvyko. Jai pasakė, kad tuo metu į jos sąskaitą buvo pervesta dar lygtais 500 eurų už automobilių pirkimą,viską išsiaiškinus ji atsidarė naują sąskaitą. A. P. kažkada seniau buvo minėjęs, kad nori parduoti savo automobilį, kurio ji nėra mačiusi, todėl pagalvojo, kad tie pinigai susiję su jo automobiliu. Atskirai dėl tų „auto“ pinigų A. P. nebeklausė. Ji tą kartą ant jo labai supyko. Iš parodytų spalvotų foto nuotraukų, kuriose matomas jaunuolis bankomate, galimai gryninantis pinigus atpažįsta dukros Ž. draugą A. P. (2 t. 49-50 b. l.).

Liudytoja I. A. teisme parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta P., kurio pavardės nežino. Su juo susipažino maždaug prieš 2 m., kai dirbo turguje. Su P. R. buvo draugai. Kai P. R. buvo kalėjime, tai jis jos prašė paimti pinigus, juos paduoti nepažįstamiems asmenims. Tokių prašymų buvo keli. Jis pasakydavo, jog ateis žmogus ir ji turės jam paduoti pinigus, nurodydavo, kur jai su tuo žmogumi reikia susitikti. Tiksliai pinigų sumų neprisimena, tačiau yra buvę ir 300 eurų. P. R. neklausė, kokia tų pinigų kilmė, nors minėjo, jog draugai atiduoda skolas. Tuo momentu, kai perduodavo pinigus kitiems asmenims, bendraudavo su P. R. telefonu. Dabar su P. R. nebendrauja, nes uždraudė tyrėja. P. R. su ja nesistengia susisiekti nuo sausio mėnesio, t. y. nuo tada, kai sausio mėnesį tai daryti uždraudė tyrėja. Po to pasikeitė savo telefono numerį, kurio P. R. nežinojo. Kai sausio mėnesį gavo šaukimą atvykti į policiją, P. R. neskambino. Taip pat su juo nebendravo ir po apklausų. A. P. pažįsta, su juo susipažino per P. R., yra buvę, kad jis jai atneštų pinigus ir tai buvo gal porą kartų. Atnešęs pinigus nieko nesakydavo. Iki pinigų perdavimo A. P. nepažinojo, tačiau jis draugauja su jos drauge, kurią pažįsta. Pokalbio, kurio metu P. R. paaiškintų, kad tie pinigai neteisėti, nebuvo. Šią veiklą darė kol buvo iškviesta į policiją, tačiau tai nebuvo pagrindas nutraukti bendravimą su P. R., nes pati nebenorėjo su juo bendrauti, kadangi suprato, kas čia dedasi. Iki nuėjimo į policiją nesuprato, kas dedasi. Yra buvę, kad pinigai būtų pervedami į jos sąskaitą. Juos paimdavo ir juos perduodavo kitam asmeniui. Pavedimų elektroniniu būdu nedarydavo, nesinaudoja elektronine bankininkyste. Iš pinigų perdavimo asmenims jai nebuvo jokios naudos – ji tik padėdavo žmogui.

Spec. liudytoja I. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 1,5 metų ji pažįsta P. R.. Su juo susipažino atsitiktinai, Šiaulių turgavietėje. Po to, kelis kartus su juo buvo susitikusi Šiauliuose, kelis kartus bendravo su juo telefonu. Vėliau, gal po savaitės, jai paskambino policijos tyrėja ir pasakė, kad P. R. yra sulaikytas policijoje ir neaišku kada bus paleistas. Po to, apie tris mėnesius apie jį nieko nežinojo. Po to, jis jai paskambino ir pasakė, kad yra Marijampolės pat. namuose, paaiškino, kad už muštynes, kad buvo nuteistas 3,6 metams. Pasakė, kad tik dabar įsigijo savo telefoną ir dabar galės dažniau paskambinti. Jis jai skambindavo dažnai, iš įvairių tel. numerių. Jų buvo tikrai daug, gal 20 ar 30 skirtingų numerių. Po to, lygtais 2015 m. gegužės ar birželio mėn., jis jos paprašė paslaugos, kad reikėtų iš vieno žmogaus paimti pinigus, paaiškino, kad jai tik reikės išeiti prie namo laiptinės ir jo pažįstamas atneš pinigus. P. R. jos gyvenamą vietą žinojo kol dar buvo laisvėje. Ji tada nusileido lauk ir atvykęs vyriškis jai perdavė pinigus, visą laiką ji būdavo su P. R. „ant ryšio“. Visus kartus pinigus perduodavo vyriškiams, tik vieną kartą merginai, vyriškiai ateidavo pėsčiomis. Tokių pinigų perdavimų buvo ne vienas. Kartais tokių pinigų būdavo po kelis šimtus eurų, o kelis kartus buvo ir po tūkstantį eurų ar daugiau, kiek tiksliai tokių pinigų perdavimų ir kokiomis sumomis, tai buvo dabar jau nepamena. Kelis kartus P. R. jai buvo persiuntęs pinigus ir į jos banko sąskaitą. El. bankininkystės prisijungimo slaptažodžio nebeturėjo, tai pinigus nusiimdavo bankomate ir todėl iš kokių asmenų gaudavo pinigus nežinojo. P. R. sakydavo, kad čia jam skolingi asmenys grąžina senas skolas. Tuos pinigus nuimdavo bankomate ir pinigus atiduodavo jo nurodytiems asmenims arba juos per „TOP SPORT“ lažybų punktus persiųsdavo jo nurodytiems asmenims. O iš kitų asmenų perduotus pinigus pagal P. R. padiktuotus „TOP SPORT“ sąskaitų kodus padėdavo į sąskaitas. Gal po kelių mėnesių P. R. pokalbio metu jai užsiminė, kad tie pinigėliai buvo gaunami ne visiškai sąžiningu būdu, tačiau ją jis nuramino, pasakė kad ji čia visiškai bus nekalta ir jai už tai visiškai nieko negresia, kad ji tik gautus pinigus perduos kitiems asmenims arba juos padės į kitas sąskaitas. Dar po kurio laiko, tai galėjo būti 2015 m. spalio mėn., ji jam pasakė, kad nebenori vykdyti jo nurodymų dėl pinigų paėmimo ir perdavimų, nes išsigando ir pagalvojo, kad gali būti ne savo noru įtraukta į jo nešvarius darbelius. P. R. neprieštaravo ir nuo to laiko jokių pinigų perdavimų, persiuntimų nebeliko. Tik kelis kartus P. R. jai leido sau pasilikti po 30-50 eurų. Bet tai buvo tik kelis kartus. Kas jai atnešdavo pinigus jų vardų ir pavardžių nežino. Pinigus paimdavo arba perduodavo prie savo namų arba kažkur mieste sutartoje vietoje (2 t. 57-58 b. l.).

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad kartą paskambino P. R. ir pakalbėjo tą kartą šiaip, tačiau kai paskambino antrą kartą, tai jis paprašė jo banko sąskaitos numerio. Kadangi jo banko sąskaita yra užblokuota, tai jos numerio nedavė, bet P. R. paprašė gauti kitą sąskaitą. Tuomet paprašė sąskaitos numerio L. P., kuri jam davė sąskaitos numerį, banko kortelės PIN kodą ir pačią banko kortelę. Prašydamas sąskaitos numerio L. P., jai sakė, kad draugas turi pervesti pinigus, nes yra jam skolingas. Taip sakė, nes kitu atveju ji jo nebūtų davusi. Gavęs iš L. P. duomenis, juos nusiuntė P. R. sms žinute. Po kiek laiko jam jis paskambino ir pasakė, kad už valandos ar dviejų sąskaitoje bus pinigai ir klausė, ar galės iš karto juos nuimti. Kai P. R. pasakė, kad pinigai jau yra sąskaitoje, tai liepė nueiti į artimiausią bankomatą juos paimti. Pirmą kartą nuėmė 500 eurų, o antrą kartą gal 1150 eurų nuėmė L. P.. Tie pinigai buvo nuimti per dvi dienas. Kai buvo nuimti pinigai, tai paskambinęs P. R. nurodė juos nunešti draugei I., kuri buvo atvykusi į šį teismo posėdį. Tada ją matė pirmą kartą. I. pinigus nešė du kartus. Be to, dar vieną kartą paskambinęs P. R. paprašė, kad iš I. paimtų pinigus. Nuvažiavęs iš jos paėmė virš 300 eurų, kuriuos padėjo „PayPost“ skyriuje į kažkokios moters sąskaitą bei į lošimus. P. R. už šią pagalbą davė du kartus po 50 eurų. Iš pradžių P. R. nesakė, kieno tai pinigai, o vėliau pasakė, kad jie yra išviliojami. Kad pinigai yra išviliojami, P. R. pasakė tada, kai pinigai buvo persiųsti antrą kartą, t. y. tada, kai pinigus įdėjo į sąskaitą. Einant juos padėti, visą laiką kalbėjo su P. R.. Dar yra P. R. skambinęs ir prašęs sąskaitos numerio, bet daugiau jo nebedavė. Tuos du kartus, kai ėjo perduoti pinigus, nežinojo, iš kur jie gaunami. Dar P. R. buvo prašęs nuvažiuoti išsiimti banko kortelę, tai buvo atvykę jo draugai ir jį vežėsi į banką „Citadelė“ Kaune tai padaryti. Kaip pinigai yra išviliojami, suprato pats, t. y. suprato, kad būna skambinama žmonėms ir iš jų išviliojama, tačiau kaip tai vyksta detaliai – P. R. nesakė. Po apklausos kalbėjo su P. R., sakė jam, kad policija pagavo, tai jis jam liepė nieko nesakyti, nurodyti, jog jo nepažįsta, o jam sugalvoti pasakyti ką nors kito nei buvo. Yra tikras, kad dėl pinigų perdavimo kalbėdavo su P. R. ir tik vieną kartą kalbėjo su jo draugu.

Spec. liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie pusę metų pažįsta Ž. P.. Šiuo metu, apie 3 mėn. gyvena pas ją namuose. Tokiu būdu gerai pažįsta ir jos mamą L. P.. Prieš 7 metus gyveno Kužiuose, nuo to laiko pažįsta P. R., jam apie 23-24 metus. Kadangi prieš 7 metus iš ten išsikraustė, tai tiek laiko su juo nebendravo. Tačiau panašiai prieš kokius 2 mėn. jis jam paskambino į mobilų ((duomenys neskelbtini)), P. R. jam skambindavo iš skirtingų numerių, o kadangi jo telefonas per klaidą su rūbais buvo išskalbtas, nebeturi jokių senų numerių. Jis pasakė, kad iš kažkokių senų pažįstamų gavo jo telefono nr. Kelis kartus su juo pabendravo telefonu apie senus laikus ir pan. Po kelių dienų jis jam parašė SMS, klausdamas ar negalėtų jam duoti savo banko sąsk. nr., kad jis galėtų pinigų persiųsti. Neva jis yra užsidirbęs ir neturi kokiu būdu juos persivesti. Už šią paslaugą jam pažadėjo 50 eur., sakė, kad pinigus reikės perduoti jo draugei I., kuri gyvena Šiauliuose, kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pasakė, kad jo taip pat užblokuota, bet sąskaitą turi jo draugė Ž.. Tai tą kartą jis jam davė savo draugės Ž.. Tai lygtais buvo 2015 m. spalio mėn. pradžioje, kitą dieną jis paskambino ir pasakė, kad į Ž. sąskaitą yra „įkritę“ 400 eur. Ž. jam davė savo kortelę, jis pinigus nuėmė bankomate prie „Centrinio turgaus“. Pinigus atidavė jo draugei I., jai davė 350, o 50 eurų sau pasiliko. Po kelių dienų P. R. jo paprašė vėl susitikti su I., iš kurios turės paimti lygtais 300 eurų ir juos per „Pay Postą“ dalį persiųsti V. S., kitus lygtais kažkokiam M., pavardės nepamena. Po kelių dienų P. R. paprašė jau kitos sąskaitos, pasakė, kad Ž. jau nebetinka, tada jis paprašė Ž. mamos, jai paaiškino, kad draugas turi skolą pervesti. Ji pasakė jam sąskaitos numerį, kurį nusiuntė P. R.. Tai buvo lygtais 2015 m. spalio 21 d. P. R. jam paskambino vakare ir pasakė, kad sąskaitoje turi būti „įkritę“ 500 eurų. Jis paprašė Ž. mamos banko kortelės ir pats su ja nuėmė pinigus tame pačiame bankomate prie centrinio turgaus. Sekančios dienos ryte, P. R. telefonu jam padiktavo kam turi pinigus persiųsti per „Pay Post“, vėl siuntė V. S. ir dar kažkokiam vyriškiui. Iš tų pinigų sau pasiliko 50 eurų. P. R. pasakė, kad po kelių dienų gali būti vėl pinigų. Jau bendraujant telefonu P. R. pasakė, kad šiuo metu kali Marijampolės pat. namuose. Jam tada kilo įtarimas, kad čia gali būti „nešvarūs pinigai“. Jis dar jo klausė, kokie čia pinigai, jis trumpai pasakė, kad vėliau jam viską paaiškins. Po kelių dienų jis paskambino ir pasakė, kad į sąskaitą yra „įkritę“ 1150 eurų ir kad juos reikia nuimti, iš jų 1000 eurų perduoti tai pačiai I., 100 eurų pervesti į Marijampolės pat. Namus 7 būrį, kažkokiam kalinčiam asmeniui, pavardės nepamena. Tokiu būdu 100 eurų pervedė iš „Saulės miesto“ pašto skyriaus. 1000 eurų atidavė I.. Sau vėl pasiliko 50 eurų. Po to, kai Ž. mamai buvo užblokuota sąskaita, jam galutinai kilo įtarimas, kad čia kažkas negerai, jau su P. R. susisiekti nebegalėjo. Suprato, kad buvo apgautas P. R.. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi (2 t. 53-54 b. l.).

Liudytojas N. G. teisme parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta P. R.. Susipažino su L. D., kuris šiuo metu yra Alytaus pataisos namuose. Būdamas Marijampolės pataisos namuose paskambino, o jis jam pasiūlė lengvai užsidirbti pinigų. Jam, kaip vartojančiam narkotikus, pinigai buvo reikalingi. L. D. nurodė, kad reikia pardavinėti automobilius. L. įdėjo skelbimą dėl automobilio pardavimo į internetinį tinklapį „Autogidas“, nurodydamas jo telefono numerį, kuriuo visi asmenys skambindavo. Koks tuo metu buvo jo telefono numeris – neprisimena, kadangi šis įvykis buvo praeitų metų vasarą. Sulaukdavo nemažai skambučių, daugiausia pardavinėdavo automobilius „Mercedes“, „BMW“. Kadangi jau 5 m. vartoja narkotikus, tai turi problemų su atmintimi. Kai asmenys su juo tardavosi dėl automobilių, jų prašydavo sumokėti avansą 200-300 eurų. Kai įvykdydavo sukčiavimą, telefoną mesdavo laukan, todėl kaskart naujiems sukčiavimams reikėdavo naujo telefono. Už pinigus pirkdavo naujus telefonus iš P. R., kuriam telefonus įšaudavo asmenys iš laisvės. Taip pat pirkdavo telefonus ir iš kitų asmenų, tačiau dažniausiai jų turėdavo P. R.. Kai sukčiaudamas paimdavo pinigus, tai telefoną išmesdavo. Nukentėję asmenys pinigus siųsdavo į sąskaitas, jiems pasakydavo, kur reikia pervesti pinigus. Banko sąskaitų numerių pataisos namuose yra, jų jam buvo davęs ir L. D.. Nežino, ar už tokius dalykus jam yra iškelta byla. Pripažįsta dabar, kad yra padaręs šiuos nusikaltimus praeitais metais liepos-rugpjūčio mėnesiais. D. D. vardas ir pavardė jam yra girdėti – turbūt jo sąskaitoje buvo pinigai, tačiau asmeniškai jo nepažįsta. Kadangi P. R. numanė, kad jis daro sukčiavimus, tai jo klausė, ar jo turimi pinigai yra „švarūs“, tai patikino, kad „švarūs“. Iš P. R. yra paėmęs apie 12 telefonų, jam nesakė, kam reikia tiek telefonų, tačiau gal jis suprato, o gal galvojo, kad jie reikalingi kalbėti su namiškiais, o per kratas jų netenka. A. P., I. A., L. P. nepažįsta. Nukentėjusiųjų pinigai jį pasiekdavo iš laisvės, kai išgrynindavo. Šiaip nuolat vykdė sukčiavimus, tačiau šiuos tris nusikaltimus padarė liepos-rugpjūčio mėnesiais. Kad šioje byloje yra nagrinėjamos trys veikos, jam pasakė P. R. būnant pataisos namuose. Neprisimena, kas pirko automobilius. Sąskaitas, į kurias turėjo būti pervesti pinigai, jam nurodė L. D., o jis jas nurodė nukentėjusiesiems, kad jie pervestų pinigus. Kas skambindavo nukentėjusiesiems, nežino – to reikėtų klausti L. D.. Praeitų metų liepos-rugpjūčio mėnesiais naudojosi „Tele2“ ir „Bitės“ abonementais, telefono numerių – neprisimena. P. R. liepos-rugpjūčio mėnesiais ir rudenį apie 7 kartus jam buvo davęs sąskaitos numerius, kad pervestų pinigus už telefonus. „Nešvarūs“ iš nukentėjusiųjų buvo pervedami į L. D. nurodytas sąskaitas, o iš jo sąskaitos pinigai pereidavo į P. R. sąskaitą. Tuo metu L. D. buvo Alytaus pataisos namuose. Šiuo metu L. D. taip pat yra Alytaus pataisos namuose. Telefonu su nukentėjusiaisiais kalbėdavo jis, o skelbimą įdėjo L. D. – už šias veikas jam yra iškelta byla.

Liudytojas L. D. teismui parodė, kad salėje sėdinčių asmenų nepažįsta, tik etapuose yra matęs P. R.. N. G. pažįsta, su juo buvo keletą kartų susitikę etapuose. Šiuo metu N. G. atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, o jis Alytaus pataisos namuose. Su N. G. kartu laisvės atėmimo bausmės neatlikinėjo. Kartą praeitų metų vasarą birželio - rugpjūčio mėnesiais važiavo kartu etape. N. jo paklausė, kaip galėtų lengviau užsidirbti pinigų, kadangi N. G. žinojo, jog jis buvo teisiamas už sukčiavimus. Jis N. pasiūlė būdamas Alytaus pataisos namuose, įdėti kelis skelbimus dėl automobilių pardavimo į tinklapį „Autogidas“ ir nurodyti N. G. kontaktus. Pirkėjai turėjo skambinti N. G. ir su juo tartis. N. G. su juo atsiskaitė. Jis dėjo skelbimus dėl automobilių „Audi“, „BMW“, „Mercedes“, t. y. dėjo prabangesnių automobilių skelbimus. Su N. G. taip bendradarbiavo dėl 2-3 automobilių liepos-rugpjūčio mėnesiais. Jis vieną kartą įdėjo skelbimą, N. G. po 2-3 dienų jam paskambino ir pasakė, kad turi 300 eurų, iš kurių turėjo būti 150 eurų jam ir 150 eurų N.. N. G. už 150 eurų laisvėje nupirko modemus ir padavė tam, kam reikėjo. Už sukčiavimus jis yra teistas 2 kartus, tačiau jo dar laukia kita byla. Jis dėjo skelbimus dėl automobilių „Mercedes“, „BMW“, „Audi“. Jis neprisimena, ar visą tai vyko pernai metų rudenį – tuo metu buvo šiltas oras. Kartu su N. G. teistas nebuvo. N. G. turėjo gauti sąskaitą, kad pirkėjas atsiųstų 300 eurų rankpinigių. Jo darbas buvo tik įdėti skelbimą. Telefonu kalbėjo N. G.. N. G. jam perdavė ne pinigus, o daiktus. Jis turi skelbimo prisijungimo kodus, skelbimus įdėjo telefonu, kuris šiuo metu yra Alytaus pataisos namuose, jis nepaimtas. Jis neprisimena, kokį kontaktinį telefoną buvo nurodęs skelbime, neprisimena, kokį slaptažodį vedė. Jis negali nurodyti duomenų, pagal kuriuos būtų galima skelbimą identifikuoti. Jam buvo neįdomu, iš kokio žmogaus N. G. gavo pinigus. Kiek jis žino, N. G. pinigai pagal skelbimą buvo pervesti du kartus. Jis nežino į kieno sąskaitą N. G. buvo pervedami pinigai.

Nukentėjusysis A. M. teismui parodė, kad įvykis įvyko 2015 m. vasarą. Tuo metu jiems prireikė automobilio, tai pradėjo domėtis jų internetine prekyba. Rado vieną patrauklų skelbimą dėl automobilio „BMW“, todėl paskambino nurodytu telefono numeriu automobilio pardavėjui, su kuriuo kalbėjo apie tai, kad tas automobilis atitektų jam. Pardavėjas pasakė, kad reikia pervesti 300 eurų, ką jie ir padarė, pervesdami pinigus į D. D. sąskaitą. Automobilio pardavėjas atsiuntė sms žinutę su sąskaitos numeriu ir kitais rekvizitais, kur reikėtų pervesti sutartą sumą. Buvo nurodytas D. D. vardas ir pavardė. Pašnekovas jam nesakė savo vardo arba jis to neprisimena, kadangi jam jo pavardė nebuvo reikalinga. 300 eurų suma buvo reikalaujama kaip užstatas, o likusią pinigų sumą tarėsi perduoti, kai automobilis grįš iš Vokietijos. Po 300 eurų persiuntimo su pašnekovu bendravo 2-3 dienas, taip pat su juo bendravo ir Marijampolės tyrėjas. Automobilio pardavėjas sakė, kad sugedo tralas, todėl vėluoja grįžti ir tas automobilis. Vėliau turbūt pardavėjas norėjo dar daugiau gauti pinigų, tai pasakė, kad jei pervestų dar pinigų, tai automobilį jam pristatytų į Klaipėdą. Tuomet jis su žmona viską suprato, skambino tyrėjui, kuris pasakė, kad reikia rašyti pareiškimą. Telefonu su tariamu automobilio pardavėju bendravo tik jis, vėliau jie su juo susirašinėjo sms žinutėmis. Žmona su šiuo pašnekovu nebendravo, o tik iš jos sąskaitos buvo padarytas pavedimas. Minėtą pinigų sumą yra atgavęs, juos atlygino D. D. mama, turtinių pretenzijų D. D. neturi. D. D. jo atsiprašė, jie susitaikė, pasirašė susitaikymo dokumentus, tai padarė laisva valia. Jo žmonos I. M. požiūris į susitaikymą su D. D. yra toks pat kaip jo, ji sutinka taikytis, kadangi D. D. su jais atsiskaitė, be to jis yra jaunas žmogus.

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-07 apie 11 val., jis kartu su savo žmona I. M. internetiniame tinklalapyje „Autogidas“ rado skelbimą, apie parduodamą automobilį „BMW 530“. Iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į skelbime nurodytą telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavėjas prisistatė D. D., sutarė, jog už norimą pirkti automobilį į D. D. nurodytą banko sąskaitą LT (duomenys neskelbtini) perves 300 Eur užstatą. Telefonu D. D. nurodė, kad 2015-08-10 automobilis tralu iš Vokietijos bus pargabentas į Kauną ir jis automobilį galės įsigyti. Žmona iš savo banko sąskaitos į D. D. nurodytą sąskaitą pervedė 300 Eur už automobilį. Pervedus pinigus paskambino jam iš savo telefono, pranešė, kad pinigus pervedė. Pardavėjas nurodė, kad skelbimą internete panaikins. 2015-08-09 jis iš savo telefono susisiekė su D. D. dėl automobilio atsiėmimo laiko, pardavėjas pranešė, kad tralas gabenęs automobilius sugedo ir vakare į skambučius pardavėjas jau nebeatsakė. 2015-08-10 ryte į jo telefoną iš D. D. buvo gauta sms žinutė su atsiprašymu, dėl to, kad negalėjo atsakyti į skambučius 2015-08-09, vėl gavo sms žinutę su prašymu pervesti dar 200 Eur nurodant, kad nori skubiai sutvarkyti sugedusį tralą, kuris gabena automobilius žadant, kad vėliau pinigus išskaičiuos iš bendros perkamo automobilio sumos ir kad sumažins automobilio kainą, taip pat nurodė, kad automobilį atvarys į Klaipėdą. Daugiau pinigų nebepervedė, o pardavėjo numeris (duomenys neskelbtini) buvo išjungtas (1 t. 36-37 b. l.).

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-07 apie 11 val., būdama namuose, internete, tinklapyje „Autogidas“, rado skelbimą, dėl automobilio „BMW 530“, sidabrinės spalvos. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su pardavėju, kuris prisistatė D. D., sutarė, jog už jos norimą pirkti automobilį ji į D. D. nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) turi pervesti 300 Eur užstatą. Telefonu D. D. nurodė, kad 2015-08-10 dieną automobilis tralu iš Vokietijos bus pargabentas į Kauną ir ji automobilį galės įsigyti. D. D. nurodytos aplinkybės ją tenkino ir ji iš savo banko sąskaitos į D. D. nurodytą sąskaitą pervedė 300 Eurų. Pervedus pinigus, gavėjas patvirtino, kad pinigus gavo ir skelbimą internete panaikino. 2015-08-09 susisiekus telefonu su D. D. dėl automobilio atsiėmimo laiko, pardavėjas pranešė, kad tralas gabenęs automobilius sugedo ir vakare į skambučius pardavėjas jau nebeatsakė. 2015-08-10 ryte iš D. D. buvo gauta sms žinutė su atsiprašymu, dėl to, kad negalėjo atsakyti į skambučius. 2015-08-09 kiek vėliau, vėl buvo gauta sms žinutė su prašymu pervesti dar 200 Eurų, nurodant, kad nori skubiai sutvarkyti sugedusį tralą, kuris gabena automobilius nurodant, kad vėliau pinigus išskaičiuos iš bendros perkamos automobilio sumos ir kad sumažins automobilio kainą, taip pat nurodė, kad automobilį atvarys į Klaipėdą. Pinigų daugiau nebepervedė. Kai tarėsi pirkti automobilį visus klausimus su pardavėju telefonu derino jos vyras A. M.. Pardavėjas bendravo tik sms žinutėmis, o vėliau į skambučius neatsakė ir 300 Eur negrąžino. Viso jai buvo padaryta 300 eurų turtinė žala (1 t. 31-32 b. l.).

2016-01-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo atliekami pavedimai iš D. D. sąskaitos, priklauso jo motinai D. D., priskirtas adresui (duomenys neskelbtini), o IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso jo močiutei J. S., priskirtas adresu (duomenys neskelbtini) Gauti duomenys, kad tinklapyje www.autogidas.lt skelbimas patalpintas naudojantis IP priskirtu išoriniam Splius valdomo tinklo vartotujų grupei, naudojančiai vidinę IP adresų sritį (tikėtina iš D. D. priklausančio IP). Taip pat, kad nustatyta, kad skelbime nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini)naudojosi asmuo, kalintis Marijampolės pataisos namuose, telefonas veikė celės 332C veikimo zonoje, esančioje Marijampolės pataisos namų adresu (1 t. 4-5 b. l., CD plokštelė).

2015-08-11 I. M. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2015-08-07 siekdama įsigyti automobilį, D. D. pervedė 300 Eur užstatą, tačiau buvo apgauta ir negavo nei automobilio nei 300 Eur (1 t. 24-26 b. l.).

Šalies argumentai

D. D. banko sąskaitos išklotinėje nurodyta, kad 2015-08-07 I. M. į jo banko sąskaitą pervedė 300 eurų, kurie paties D. D., jam būnant namuose adresu - (duomenys neskelbtini), buvo pervesti I. D., D. R. ir B. M. (1 t. 64-70, 87-89 b. l.).

Iš nurodymo įnešti grynuosius pinigus matyti, kad D. D. I. M. 2016-04-08 pervedė 300 Eur (3 t. 17 b. l.).

2016-06-06 I. M. ir A. M. prašyme nurodyta, kad D. D. atlygino jiems padarytą žalą, pretenzijų nebeturi, sutinka taikytis su D. D. (3 t. 39 b. l.).

Liudytojas B. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-07 internetiniame tinklapyje www.autogidas.lt rado skelbimą, apie parduodamą „Mercedes ML 320“ iš Vokietijos. Pardavėjo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaina 7100 eurų. Susisiekė su pardavėju ir sutarė, jog jis jį pirks. Automobilis atvažiuos pirmadienį, t.y. 2015-08-10, reikia rezervuoti. Jie yra Kaune. Susitarė, jog į pardavėjo nurodytą sąskaitą perves 200 eurų ir automobilis bus rezervuotas. Ateinantį pirmadienį paskambins ir bus dėl galutinio pardavimo. Jis į pardavėjo nurodytą sąskaita (atsiuntė sąskaita SMS į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (SWEDBANK D. D.) pervedė 200 eurų. Pervedus pinigus skelbimas buvo panaikintas. 2015-08-08 paskambino pardavėjui, tačiau jis nekėlė ragelio. Gavo žinutę, jog jis užsiėmęs ir paskambins vėliau, tačiau jokio skambučio nesulaukė. Skambino pardavėjui ir 2015-08-11, tačiau niekas neatsiliepė. Suprato, kad jį apgavo, išviliojo 200 eurų (1 t. 120 b. l.).

Liudytojas M. D. teismui parodė, kad pažįsta salėje sėdintį D.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl savo sąskaitos, tačiau neprisimena, kokias aplinkybes jis nurodė. D. jo paprašė duoti sąskaitos numerį, kad jo draugas iš užsienio pervestų pinigų. Jis davė sąskaitos numerį, nurodė vardą, pavardę ir asmens kodą. Į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai, juos nuėmė kartu su D., tačiau bankomato paslaugomis naudojosi jis. Jie ėjo pas D. pakelti limito, nes negalėjo nuimti pinigų. Jis neprisimena, kad nuiminėjant kartu su D. pinigus, D. naudotųsi bankomato paslaugomis, o jis tik būtų šalia jo. Jis nežino, už ką tie pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą. Visą tai buvo praeitą vasarą.

Liudytojas M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-07 gali būti, kad buvo su D. D. mieste ir gali būti, kad jis bankomate nusiiminėjo pinigus, o jis stovėjo šalia, todėl jo nuotrauka yra bankomato vaizdo fiksavimo nuotraukoje. Pats tiksliai pasakyti, ką veikė pernai rugpjūčio 7 dieną negali, nes nepamena. Tuo metu jis dar bendravo su D. D., šiuo metu nebendrauja jau kokie du - trys mėnesiai. Kokius pinigus gryninosi D. D. jis nežino, o jei ir žinojo, tai dabar negali šito prisiminti, nes praėjo daug laiko. Tiesiog su juo leido laiką ir jis išsigrynino pinigus. Ką jis su tais pinigais darė, kur padėjo ar išleido jis nežino, tikrai to neprisimena (1 t. 128-129 b. l.).

2015-08-11 B. V. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2015-08-07 siekdamas įsigyti automobilį, prisistačiusiam pardavėjui pervedė 200 Eur užstatą, tačiau buvo apgautas ir negavo nei automobilio nei 200 Eur (1 t. 113 b. l.).

2016-01-05 iš B. V. gautas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad pinigai jam pervesti, jis jokių pretenzijų neturi (1 t. 123-124 b. l.).

2015-08-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad B. V. pateikė mobiliojo ryšio telefoną, kurio atmintyje išlikusios užfiksuotos žinutės, rašytos tariamo automobilio pardavėjo, kuriose nurodyta D. D. sąskaita (1 t. 131-133 b. l.).

2015-08-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad B. V. pateikė 2015-08-07 mokėjimo nurodymą, jog jis pervedė į D. D. banko sąskaitą 200 eurų (1 t. 134-135 b. l.).

2016-01-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. D. pateikė 2016-01-04 nurodymą įnešti grynuosius pinigus, kuriuo jis į B. V. banko sąskaitą pervedė 200 eurų grąžindamas avansą už neparduotą mašiną (1 t. 136-138 b. l.).

Skelbime nurodyto telefono abonemento Nr. (duomenys neskelbtini)išklotinėje nurodyta, kad telefonas veikė bazinės stoties 332C veikimo zonoje (Marijampolės PN) (1 t. 151 b. l.).

B. V. naudojamo telefono abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje nurodyta, kad B. V. skelbime nurodytu telefonu skambino nuo 2015-08-07 11.48 val. (1 t. 157 b. l.).

D. D. banko sąskaitos išklotinėje užfiksuota, kad 2015-08-07 B. V. į jo banko sąskaitą pervedė 200 eurų, kuriuos D. D. išgrynino bankomate, esančiame Trakų g. 43, Šiauliuose (1 t. 181-193 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono kortelė su abonento numeriu (duomenys neskelbtini)buvo dėta į telefono aparatą IMEI (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas Marijampolės pataisos namuose 2015-08-17 (2 t. 12 b. l.).

Iš 2016-06-10 elektroninio laiško matyti, kad B. V. informavo, kad jam padaryta žala atlyginta ir pretenzijų nebeturi (3 t. 40 b. l.).

Iš M. J. pateikto susirašinėjimo su abonementu Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atsiųsti duomenys R. J. bei sąskaitos numeris į kurį M. J. pervedė užstatą (2 t. 43-44 b. l.).

2016-02-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš skelbime nurodyto telefono abonemento (duomenys neskelbtini) išklotinės nustatyta, kad M. J. šiam abonementui skambino 2015-10-21 20.43 val. Abonementas tuo metu veikė bazinės stoties MAR01UA veikimo zonoje Marijampolės mieste. Sim kortelė dėta į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (2 t. 64-65 b. l. ir CD).

2016-02-15 Marijampolės pataisos namų rašte Nr. 9/07-249 nurodyta, kad kratos metu 2015-10-25 apie 16.25 val., 21 būryje, virtuvėje rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas “Sony”, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (2 t. 67 b. l.).

Šalies argumentai

L. P. sąskaitos išraše nurodyta, kad 2015-10-21 M. J. į jos banko sąskaitą pervedė 300 eurų, kurie išgryninti bankomate, esančiame adresu Vilniaus g. 208, Šiauliuose. Pinigus su L. P. banko kortele išgrynino A. P. (2 t. 71-74, 75 b. l.).

2016-01-26 rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad nustatyta, kad prisijungimas prie melagingo skelbimo apie parduodamą automobilį svetainėje www.autoplius.lt, paskutinį kartą vyko 2015-10-21 iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris siejamas su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas skelbime apie parduodamą automobilį (2 t. 77, 81 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo požymis, išskiriantis šią nusikalstamą veiką iš kitų veikų, kuriomis užvaldomas svetimas turtas, yra apgaulė.

Pažymėtina, kad tiek sukčiavimui, tiek ir apgaule sudarytam sandoriui yra būdinga apgaulės panaudojimas, tačiau tai nėra tapačios sąvokos. Atribojant šias atsakomybės rūšis ypatingą reikšmę veikos pripažinimui nusikalstama ir jos kvalifikavimui turi subjektyvieji požymiai – tyčios susiformavimo momentas, apibrėžtumas, padarytos žalos dydis, kaltininko veiksmai siekiant apsunkinti pažeistos teisės atkūrimą civilinės teisės priemonėmis. Tais atvejais, kai sandoriai dėl turto patikėjimo ar perdavimo žinion yra sudaromi panaudojant apgaulę ne siekiant sukurti tikras teises, numatytas sutartyse ir sandoriuose, o tam, kad įgytų svetimą turtą, turtinę teisę, išvengtų turtinės prievolės ar ją panaikintų, tokia veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia apgaule įgyjant svetimą turtą, turtinę teisę, išvengiant turtinės prievolės ar ją panaikinant. Apgaulė sukčiavime naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Jai būdingi požymiai: praeities ar dabarties faktų iškreipimas, ateities įvykių klaidingas pateikimas siekiant suklaidinti nukentėjusįjį ar asmenį, kuriam patikėtas turto ar turtinės teisės valdymas, ir pateikta apgaulė turi lemti svetimo turto, turtinės teisės perleidimą, panaikinimą ar išvengimą turtinės prievolės, o ne suklaidinimą dėl kitų aplinkybių (kasacinė nutartis Nr. 2K-34-697/2016).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, I. M. atžvilgiu

Teismas aiškindamasis kaltinamųjų P. R. ir D. D. veiksmus pripažįsta, kad jų neteisėta veika atitinka būtinuosius BK 182 str. 1 d. numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. D. D. ir P. R. panaudotas apgaulės būdas pasireiškė nukentėjusiųjų M. suklaidinimu dėl kaltininkų ketinimų, t. y., jie nukentėjusiuosius įtikino pardavinėjantys automobilį, skelbėsi apie tai internetinėje svetainėje, nors suvokė, kad jokio automobilio neturi ir jo nebus, sandorio neįvykdys. Taigi D. D. ir P. R. iš esmės piktnaudžiavo nukentėjusiųjų M. pasitikėjimu, kurį sukūrė meluodami ir pateikdami neteisingą informaciją apie savo tariamai pardavinėjamą automobilį, įtikinę nukentėjusiuosius, kad automobilis bus parduotas jiems, reikalaudami iš nukentėjusiųjų užstato, tokiu būdu iš nukentėjusiųjų M. neteisėtai pasisavino jų pinigus – 300 €. Todėl toliau veikos modelis nebus įrodynėjamas, tačiau bus sprendžiama kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis D. D. nuo pat pradžių pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, tuo tarpu kaltinamasis P. R. neigė dalyvavęs vykdant nusikalstamą veiką. Kaltinamasis D. D. parodė, kad P. R., atlikdamas bausmę pataisos namuose, klausė jo, ar jis ar jo draugai turi banko sąskaitą, nurodydamas, kad jam turi pervesti pinigus už automobilį. Įgijęs M. D. sąskaitą, tuos duomenis perdavė P. R.. Paskui, kadangi jam tuo metu reikėjo pinigų, jis davė jam savo Swedbank banko sąskaitos numerį ir P. R. jam pasakė, kad už automobilį „BMW 530“ bus pervesti pinigai. Į jo banko sąskaitą buvo pervesta 300 €. Šiuos pinigus gali būti, kad jis pervedė keliems asmenims, kuriuos jam telefonu nurodė P. R.. Kas dėjo skelbimus apie parduodamus automobilius nežino, pats to nedarė. Suprato, jog jam pervedami pinigai nėra legalūs, tačiau susigundė lengvai uždirbamais pinigais. Tuo tarpu kaltinamasis P. R. kaltės nepripažino ir parodė, kad pataisos namuose prekiaudavo telefonais. Paskambino D. D. ir paprašė sąskaitos, kad galėtų pasidėti pinigus. Jo prašymas buvo patenkintas, iš pradžių gavo M. D. sąskaitą, o kelių dienų bėgyje D. D. davė savo sąskaitą. Kad sąskaita buvo M. D. matė, nes buvo jo vardas, pavardė, bet jo paties nepažinojo, nusirašė tos sąskaitos numerį ir ją nunešė N. G., kuris atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, jam padavė tą lapelį. N. pasakė, kad yra pinigai, o jis padavė telefoną. N. G. pastoviai iš jo perka telefonus. Kiekvieną kartą pinigai buvo gauti iš N. G.. Kadangi kaltinamasis D. D. nuo pat pradžių savo kaltę pripažino visiškai ir davė nuoseklius parodymus, kurie sutampa su byloje esančia medžiaga, teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais, be to, byloje nenustatyta, kad D. D. būtų suinteresuotas pakenkti P. R., duodamas neteisingus parodymus apie jį, dar daugiau jis pripažino pats dalyvavęs darant nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, P. R. parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma pats P. R. pripažino, kad prašė D. D. banko sąskaitų ir naudojosi M. D. ir D. D. sąskaitomis. P. R. nurodyta aplinkybė, kad jis vertėsi mobiliųjų telefonų prekyba, nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl vertinama kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Siekiant nustatyti kaltus asmenis, svarbūs įrodymai - liudytojų parodymai bei byloje esanti rašytinė medžiaga. Liudytojai I. M. ir A. M. parodė, kad dėl automobilio „BMW 530“ pirkimo skambino telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakėlęs asmuo prisistatė D. D. ir sutarus dėl 300 € užstato pateikė banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 2016-01-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefonu (duomenys neskelbtini)naudojosi asmuo, kalintis Marijampolės pataisos namuose (1 t. 4-5 b. l.), kur ir nusikalstamų veikų darymo metu bausmę atlikinėjo P. R.. Tokie įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad su nukentėjusiaisiais bendravo ir sąskaitą pateikė ne pats D. D., kadangi šis buvo laisvėje, o P. R., kuris atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose ir kuriam D. D. buvo davęs savo sąskaitos duomenis. Tai, kad P. R. D. D. davė savo sąskaitos numerį patvirtino ir pats P. R.. Taip pat, tarnybiniame pranešime nurodyta ir tai, kad IP adresas (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo atliekami pavedimai iš D. D. sąskaitos, priklauso jo motinai D. D., priskirtas adresui (duomenys neskelbtini), o IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso jo močiutei J. S., priskirtas adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad į D. D. banko sąskaitą buvo pervesti 300 €, patvirtina ir jo sąskaitos išklotinė, kurioje nurodyta, kad 2015-08-07 I. M. į jo banko sąskaitą pervedė 300 eurų, kurie paties D. D., jam būnant namuose adresu - (duomenys neskelbtini), buvo pervesti I. D., D. R. ir B. M. (1 t. 64-70, 87-89 b. l.). Kaip ir patvirtino pats kaltinamasis D. D., kad gautus pinigus paskirstydavo pagal P. R. nurodymus. Dar daugiau, kaltinamojo P. R. versiją, kad jis nieko nežino apie apgaulingą automobilių pardavinėjimą paneigia kaltinamojo D. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jis nurodė, kad P. R. jam pasakė, kad už automobilį „BMW 530“ bus pervesti pinigai ir į jo banko sąskaitą buvo pervesta 300 €. Kas atitinka nukentėjusiųjų parodymus, kad dėl minimo automobilio pervedė 300 € užstatą ir kaip jau išsiaiškinta, buvo kalbėta ne su D. D., bet su P. R. ar kitu asmeniu, kalinčiais Marijampolės pataisos namuose. Kaltinamasis P. R. kėlė versiją, kad sukčiavimais užsiiminėjo N. G., o jis tik pardavinėjo jam telefonus ir kadangi jo sąskaita buvo užblokuota antstolių, duodavo jam D. D. nurodytą sąskaitą į kurią N. G. pervesdavo pinigus už telefonus. Liudytojas N. G. teisme patvirtino P. R. parodymus nurodydamas, kad pirkdavo naujus telefonus iš P. R., kuris jo klausė, ar jo turimi pinigai yra „švarūs“. Pripažino, kad nuolat vykdė sukčiavimus, tačiau šiuos tris nusikaltimus padarė liepos-rugpjūčio mėnesiais. Nurodė, kad susipažino su L. D., kuris šiuo metu yra Alytaus pataisos namuose ir kuris nurodė, kad reikia pardavinėti automobilius. Buvo įdėtas skelbimas dėl automobilio pardavimo į internetinį tinklapį „Autogidas“ ir buvo nurodytas jo telefono numeris, kuriuo visi asmenys skambindavo. Kai asmenys su juo tardavosi dėl automobilių, jų prašydavo sumokėti avansą 200-300 eurų. Kai įvykdydavo sukčiavimą, telefoną mesdavo laukan. Sąskaitas, į kurias turėjo būti pervesti pinigai, jam nurodė L. D., o jis jas nurodė nukentėjusiesiems, kad jie pervestų pinigus. P. R. liepos-rugpjūčio mėnesiais ir rudenį apie 7 kartus jam buvo davęs sąskaitos numerius, kad pervestų pinigus už telefonus. Pažymėtina, kad teismas N. G. parodymus vertina kritiškai dėl sekančių priežasčių. Duodamas parodymus apie nusikalstamų veikų vykdymą, N. G. negalėjo detalizuoti kaip įvykdė jas, kada tiksliai, iš kur gavo banko sąskaitas, koks tuo metu buvo jo telefono numeris. Dar daugiau, kaip nurodė N. G., kad šioje byloje yra nagrinėjamos trys veikos, jam pasakė P. R. būnant pataisos namuose. O būtent pats P. R. ir yra kaltinamas tų nusikalstamų veikų padarymu. Būseną dėl savo atminties silpnumo grindžia tuo, kad vartojo narkotines medžiagas, tačiau ir ta aplinkybė paneigiama, kadangi jis nurodė, kad D. D. vardas ir pavardė jam yra girdėti, tačiau asmeniškai jo nepažįsta. Tuo tarpu būtent P. R. bendravo su D. D. ir turėjo jo banko sąskaitą. Dar daugiau nurodė ir tai, kad „nešvarūs“ iš nukentėjusiųjų pinigai buvo pervedami į L. D. nurodytas sąskaitas, o iš jo sąskaitos pinigai pereidavo į P. R. sąskaitą, tačiau kaip matyti iš byloje esančių išklotinių, iš nukentėjusiųjų pinigai tiesiogiai pereidavo į D. D. sąskaitą, o ne kaip bando įrodynėti N. G.. Taip pat nurodė, kad telefonu su nukentėjusiaisiais kalbėdavo jis, o skelbimą įdėjo L. D. (esantis Alytaus pataisos namuose), tačiau ir ši aplinkybė paneigiama, kadangi 2016-01-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tinklapyje www.autogidas.lt skelbimas patalpintas naudojantis IP priskirtu išoriniam Splius valdomo tinklo vartotujų grupei, naudojančiai vidinę IP adresų sritį (Šiaulių apskritis), o ne iš Alytaus pataisos namų ar bent jau Alytaus miesto zonos, kaip tą bando nurodyti N. G. ir L. D. duodami parodymus teisme.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų D. D. ir P. R. kaltė visiškai įrodyta. P. R. sudarė regimybę, jog verčiasi automobilių pardavinėjimo verslu, nukentėjusiajai I. M. pervedus pinigus į D. D. P. R. duotą sąskaitą neva dėl pargabenamo automobilio ir turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiųjų apsisprendimui pervesti pinigus. Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiais veiksmais kaltinamieji sąmoningai sudarė situaciją, kuria buvo esmingai pasunkintas nukentėjusiųjų pažeistų civilinių teisių gynimo būdas, ir jų padaryta veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas, todėl pagrįstai taikytina baudžiamoji atsakomybė. Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes D. D. ir P. R. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, jų padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, B. V. atžvilgiu

Kaltinamasis D. D. pripažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, teismui nurodė visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Tuo tarpu P. R. neigė įvykdęs nusikalstamą veiką nurodydamas, kad jas įvykdė N. G., tačiau tokie jo argumentai paneigti aukščiau įvardintais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad P. R., kalėdamas Marijampolės pataisos namuose, pasinaudodamas D. D. nurodyta banko sąskaita, neteisėtai savo ir kitų asmenų naudai pasisavino nukentėjusiųjų pinigus. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog sukčiavimas buvo padarytas piktnaudžiaujant pasitikėjimu. Liudytojas B. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad internetiniame tinklapyje www.autogidas.lt rado skelbimą, apie parduodamą „Mercedes ML 320“ iš Vokietijos. Susisiekė su pardavėju tel. Nr. (duomenys neskelbtini)(tas pats telefono numeris, kuris buvo naudojamas I. M. sukčiavimo epizode) ir sutarė, jog pirks tą automobilį ir į pardavėjo nurodytą sąskaitą perves 200 € automobilio rezervacijai. Į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta D. D. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), kur jis ir pervedė 200 €. Pervedus pinigus skelbimas buvo panaikintas, tačiau nei automobilio nei pinigų neatgavo. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš apgaulės rūšių, kuriai būdinga, jog tarp kaltininko ir nukentėjusiojo ar turto, turtinės teisės valdytojo yra tokie tarpusavio ryšiai, sudarantys pagrindą pasitikėjimui, kuriuo piktnaudžiaudamas kaltininkas įgyja svetimą turtą, turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina. Tokį pasitikėjimą, kaip jau buvo minėta, kaltinamieji P. R. ir D. D. įgijo paskelbdami patrauklų skelbimą, įtikindami dėl tikrai esamo automobilio ir sandorio sudarymo, be to, kaip patvirtinimą dar ir ištrynė automobilio skelbimą, kad pirkėjas būtų tikras dėl sandorio realumo. Tai, kad nukentėjusiojo nurodytas telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini) veikė Marijampolės PN zonoje patvirtina skelbime nurodyto telefono abonemento Nr. (duomenys neskelbtini)išklotinė (1 t. 151 b. l.). Dar daugiau, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono kortelė su abonento numeriu (duomenys neskelbtini)buvo dėta į telefono aparatą IMEI (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas Marijampolės pataisos namuose 2015-08-17 (2 t. 12 b. l.). Tokie duomenys patvirtina, kad P. R. naudojosi minėtu telefono numeriu, atlikdamas sukčiavimo veiksmus. P. R. nusikalstami veiksmai patvirtinami ir kita bylos medžiaga, t. y., B. V. naudojamo telefono abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje nurodyta, kad B. V. skelbime nurodytu telefonu skambino nuo 2015-08-07 11.48 val. (1 t. 157 b. l.). B. V. mobiliojo ryšio telefono atmintyje išlikusiose užfiksuotose žinutėse nurodyta D. D. sąskaita (1 t. 131-133 b. l.), į kurią B. V. pervedė 200 € (1 t. 134-135 b. l.), kuriuos D. D. išgrynino bankomate, esančiame Trakų g. 43, Šiauliuose (1 t. 181-193 b. l.), būdamas kartu su liudytoju M. D., kuris patvirtino, kad 2015-08-07 gali būti, kad buvo su D. D. mieste ir gali būti, kad jis bankomate nusiiminėjo pinigus, o jis stovėjo šalia, todėl jo nuotrauka yra bankomato vaizdo fiksavimo nuotraukoje (1 t. 128-129 b. l.). Visų šių duomenų pakanka D. D. ir P. R. nusikalstamai veikai įrodyti ir pagrįsti. Teismas pripažįsta, kad kaltinamieji vykdydami jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką veikė bendrininkų grupe, kas yra pagrįsta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Abu kaltinamieji veikė pagal vieningą nusikalstamą sumanymą, bendrais veiksmais realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius ir suprato, kad savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo. P. R. kreipėsi į D. D. dėl banko sąskaitų, D. D. jas teikė P. R., kuris pats ar veikiant kitam nenustatytam asmeniui, kuris bendraudavo su nukentėjusiesiems, pateikdavo jiems, nurodydamas pervesti užstatą už tariamai parduodamus automobilius. Nors byloje nei vienas liudytojas/nukentėjusysis neatpažino P. R., kaip asmens su kuriuo bendravo telefonu, tačiau jo atliktų veiksmų visuma pakankama BK 182 str. 1 d. numatytai nusikalstamai veikai – sukčiavimui, veikiant bendrininkų grupėje, inkriminuoti.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, M. J. atžvilgiu

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis P. R. iš pradžių įgijo nukentėjusiojo M. J. pasitikėjimą, o po to šiuo pasitikėjimu ir pasinaudojo. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė nukentėjusiojo suklaidinimu dėl P. R. galimybių ir ketinimų (tikslo). Tyčia panaudoti apgaulę ir taip neteisėtai įgyti nukentėjusiojo turtą P. R. kilo dar prieš nukentėjusiajam pervedant jam pinigus: nukentėjusiajam M. J. buvo pasakyta, kad asmuo užsiima automobilių pardavimo verslu (nors tuo metu realiai tas nebuvo daroma), ir jam buvo žadama nupirkti užsienyje automobilį, šį atvežti į Lietuvą ir kaip avansą už tai, paimant iš M. J. pinigus. Kad nukentėjusysis perduotų savo turtą (pinigus), prieš tai jis buvo įtikintas, kad asmuo verčiasi automobilių prekyba, toks pinigų išviliojimas iš nukentėjusiojo juos paimant, asmeniui apgaulingai žadant perduoti automobilį, nors realiai to asmuo nedaro ir neketina daryti, teismų praktikoje tokia nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-651/2006, 2K-55/2014). Nukentėjusysis M. J. parodė, kad internetinėje svetainėje www.autoplius.lt rado skelbimą, kad parduodamas automobilis „BMW X5“. Susisiekė su pardavėju jo nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prisistatė R. J. ir liepė į jo nurodytą sąskaitą LT(duomenys neskelbtini), priklausančią jo sugyventinei L. P., pervesti 300 € avansą, ką jis ir padarė, tačiau nebeatgavo nei pinigų, nei buvo parduotas automobilis. Teismas, aiškindamasis nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė, kad kaip parodė pati liudytoja L. P., jos sąskaitos paprašė dukters draugas A. P. sakydamas, jog savo neturi, o draugas jam turi pervesti pinigus už skolą. Vieną kartą banko kortelę su duomenimis A. P. pasiėmė vienai dienai, o po kiek laiko buvo paėmęs gal trims dienoms. Spalio pabaigoje vyko pas draugę į gimtadienį, tai A. P. jos paprašė iš sąskaitos paimti 1300 €, kuriuos ji nuėmė bankomate, esančiame prekybos centre „Iki“, Vilniaus gatvėje, o grįžusi padavė A. P.. A. P. buvo sakęs, kad jam pinigus pervedė P. R.. Liudytojas A. P. patvirtino L. P. parodymus ir nurodė, kad P. R. paprašė jo banko sąskaitos numerio. Kadangi jo banko sąskaita yra užblokuota, tai jos numerio nedavė, bet paprašė sąskaitos numerio L. P., kuri jam davė sąskaitos numerį, banko kortelės PIN kodą ir pačią banko kortelę. Prašydamas sąskaitos numerio L. P., jai sakė, kad draugas turi pervesti pinigus, nes yra jam skolingas, kitu atveju ji jo nebūtų davusi. Gavęs iš L. P. duomenis, juos nusiuntė P. R. sms žinute. Po ko, P. R. nurodymu į sąskaitą pervestus pinigus nuėmė: pirmą kartą nuėmė 500 €, o antrą kartą gal 1150 € nuėmė L. P., ir juos nunešė P. R. draugei I.. Iš pradžių P. R. nesakė, kieno tai pinigai, o vėliau pasakė, kad jie yra išviliojami. Kaip pinigai yra išviliojami, suprato pats, t. y. suprato, kad būna skambinama žmonėms ir iš jų išviliojama, tačiau kaip tai vyksta detaliai – P. R. nesakė. Po apklausos kalbėjo su P. R., sakė jam, kad policija pagavo, tai jis jam liepė nieko nesakyti, nurodyti, jog jo nepažįsta, o jam sugalvoti pasakyti ką nors kito nei buvo. A. P. parodymų tikrumą patvirtina L. P. sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta, kad 2015-10-21 M. J. į jos banko sąskaitą pervedė 300 €, kuriuos bankomate, esančiame adresu Vilniaus g. 208, Šiauliuose, išgrynino A. P. (2 t. 71-74, 75 b. l.). Taip pat liudytojo A. P. parodymus patvirtina ir liudytoja I. A., kuri nurodė, kad A. P. pažįsta nuo to momento, kai jis, P. R. paliepimu, jai atnešė pinigus ir tai buvo gal porą kartų. Taip pat parodė ir tai, kad kai P. R. buvo kalėjime, tai jis jos prašė paimti pinigus, juos paduoti nepažįstamiems asmenims. Tokių prašymų buvo keli. Jis pasakydavo, jog ateis žmogus ir ji turės jam paduoti pinigus, nurodydavo, kur jai su tuo žmogumi reikia susitikti. Pokalbio, kurio metu P. R. paaiškintų, kad tie pinigai neteisėti, nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu I. A. parodė, kad gal po kelių mėnesių P. R. pokalbio metu jai užsiminė, kad tie pinigėliai buvo gaunami ne visiškai sąžiningu būdu, tačiau ją jis nuramino, pasakė kad ji čia visiškai bus nekalta ir jai už tai visiškai nieko negresia, kad ji tik gautus pinigus perduos kitiems asmenims arba juos padės į kitas sąskaitas (2 t. 57-58 b. l.). Šių liudytojų parodymai vienareikšmiškai patvirtina P. R. neteisėtus veiksmus, kadangi tiek liudytojas A. P., tiek liudytoja I. A. numatė, kad P. R. veikė neteisėtai. Iš M. J. pateikto susirašinėjimo su abonementu Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atsiųsti R. J. duomenys bei sąskaitos numeris į kurį M. J. pervedė užstatą (2 t. 43-44 b. l.). 2016-02-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš telefono abonemento (duomenys neskelbtini) išklotinės nustatyta, kad abonementas veikė bazinės stoties MAR01UA veikimo zonoje Marijampolės mieste. Sim kortelė dėta į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (2 t. 64-65 b. l. ir CD). Marijampolės pataisos namų rašte nurodyta, kad kratos metu 2015-10-25 21 būryje, virtuvėje rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas “Sony”, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (2 t. 67 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-01-26 rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad nustatyta, kad prisijungimas prie melagingo skelbimo apie parduodamą automobilį svetainėje www.autoplius.lt, paskutinį kartą vyko 2015-10-21 iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris siejamas su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas skelbime apie parduodamą automobilį (2 t. 77, 81 b. l.), t. y., veikė Marijampolės mieste. Dar daugiau, paneigiant P. R. nurodytą aplinkybę, kad nusikalstamas veikas atliko N. G., pažymėtina, kad N. G., duodamas parodymus parodė, kad A. P., I. A. ir L. P. nepažįsta, tuo tarpu P. R. pažinojo ir bendravo tiek su A. P., tiek su I. A., bei pats pripažino, kad iš po D. D. dar naudojosi L. P. sąskaita, kuria jam nurodė A. P.. Tuo tarpu duomenų, kad N. G. būtų vienaip ar kitaip susijęs su minimais liudytojais ir jų banko sąskaitomis, byloje nenustatyta. Be to, L. D. nurodyta aplinkybė, kad jis paskelbė skelbimus internete būdamas Alytaus pataisos namuose yra paneigta aukščiau aptartais įrodymais. N. G., pasitelkdamas L. D., siekė padėti išvengti baudžiamosios atsakomybė P. R., ką ir pažymėjo A. P., kad policijai sužinojus apie daromas nusikalstamas veikas, P. R. A. P. nurodė, kad sakytų, jog jo nepažįsta ir sugalvotų ką nors kitą. Kas iš bylos duomenų ir seka, kad P. R. pasinaudodamas N. G. ir L. D., siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltę versdamas pastariesiems. Teismui nekyla abejonių dėl P. R. nusikalstamos veikos atitikties sukčiavimo sudėties požymiams. Teismo išvada dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių buvimo P. R. veikoje yra pagrįsta byloje esančių ištirtų ir įvertintų įrodymų analize. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad baudžiamasis įstatymas BK 182 straipsnio 1 dalis P. R. pritaikytas tinkamai.

Apibendrinant visas tris nusikalstamas veikas atkreiptinas dėmesys į tai, kad veikė vienas ir tas pats modelis. Internetinėje svetainėje paskelbiant informaciją apie parduodamus automobilius, pasinaudojant nukentėjusiųjų patiklumu, pastariesiems pervedant į kaltinamųjų nurodytas banko sąskaitas - užstatus, kaltinamiesiems iš anksto turint tikslą sandorių nevykdyti ir neteisėtai pasisavinti nukentėjusiųjų turtą – pinigus, juos pasisavindavo. Tokiais veiksmais kaltinamieji sąmoningai sudarė situaciją, kuria buvo esmingai pasunkintas nukentėjusiųjų pažeistų civilinių teisių gynimo būdas, ir jų pažeistų teisių atkūrimas įmanomas tik pasitelkus teisėsaugos institucijas. Byloje vienareikšmiškai įrodyta, kad D. D. (kuris prisipažino visiškai) ir P. R. dalyvavo darant nusikalstamas veikas, nepaneigiant aplinkybės, kad be jų, galėjo dalyvauti ir kiti asmenys, kadangi nei vienas iš nukentėjusiųjų negalėjo P. R. atpažinti kaip asmens, su kuriuo bendravo dėl automobilių pirkimo telefonu, tačiau jis dalyvavo visuose epizoduose kaip asmuo, kuruojantis laisvėje esančių asmenų banko sąskaitas ir duodamas nurodymus dėl pinigų paskirstymo. Toks nusikalstamos veikos modelis atitinka BK 182 straipsnio 1 dalies požymius, analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-602-693/2015. P. R. veiksmuose nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tyčinė kaltė, taip pat objektyvusis sudėties požymis – apgaulė. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje P. R. ir d. Daujotui pareikšto kaltinimo aprašyme nurodytos automobilio pardavimo aplinkybės yra svarbios atskleidžiant nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo mechanizmą, tačiau nėra lemiančios nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Kvalifikuojant asmens veiką kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas. Jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nepadaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Tačiau kaip ir minėta, kad byloje objektyvusis sukčiavimo požymis – apgaulė – P. R. ir D. D. veikoje yra nustatytas ir tai, kad nenustatyta, kas įdėjo skelbimus ir kas bendravo su nukentėjusiaisiais telefonu, neeliminuoja P. R. ir D. D. kaltės, kadangi nustatyta pakankamai jų atliktų nusikalstamų veiksmų, veikai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti, be to, kaltinime neišskirti kiekvieno iš asmenų atlikti veiksmai, o inkriminuota, kad buvo veikiama bendrai, kas dar labiau pagrindžia veikos, pagal BK 182 str. 1 d. buvimą.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, be to, savo noru atlygino nusikalstamomis veikomis padarytas žalas nukentėjusiesiems, bei su jais susitaikė. Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje, bei P. R. atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas.

Kaltinamasis D. D. susitaikė su nukentėjusiaisiais bei atlygino jiems padarytą žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad su kaltinamuoju D. D. susitaikė, pretenzijų jam neturi. B. V. ir I. M. savo poziciją išreiškė nedalyvaudami teismo posėdyje, tačiau atsakydami raštu, kad pretenzijų kaltinamajam neturi.

D. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas – du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis D. D. nusikaltimus padarė būdamas neteistas (2 t. 97-98 b. l.), nusikalstamų veikų padarymo metu baustas administracine tvarka nebuvo, šiuo metu baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (2 t. 102-103 b. l.), nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nedirbantis (2 t. 104 b. l.), šiuo metu dirbantis, psichikos ir priklausomybės ligų centrų pacientų registruose neįrašytas (2 t. 100, 101 b. l.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nors D. D. kaltinamas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, tai savaime nėra kliūtis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealią, o realią sutaptį, taip pat nepagrindžia išvados dėl susitaikymo negalimumo. Pažymėtina ir tai, kad BK 38 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės, sudarančios kliūtį taikyti susitaikymo institutą, tačiau tarp jų nėra nė vienos, kuri trukdytų D. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos visos būtinosios BK 38 straipsnio taikymo sąlygos, todėl D. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 38 str), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 71 straipsniu D. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (2 t. 21-23 b. l.).

P. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas – tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis P. R. nusikaltimus padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui, bei neatlikus bausmės, būdamas pataisos namuose (2 t. 106-121 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t. 131-135 b. l.), nedirbantis (2 t. 136 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligų centrų pacientų registruose neįrašytas (2 t. 130 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus P. R. už tyčinių nusikaltimų padarymą straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Bausmių trukmės nustatytinos didesnės nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės minimumas.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta galutinė bausmė subendrintina su 2015-02-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi.

Nukentėjusysis M. J. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 eurų turtinės žalos atlyginimo, kadangi būtent tokios sumos neteko nusikalstamos veikos padarymo pasėkoje (3 t. 16 b. l.). Atsižvelgiant į kaltinamojo P. R. nusikalstamus veiksmus, į išnagrinėtas bylos aplinkybes ir taikant įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš P. R. priteistina 300 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. J..

Pagal LR BPK 103 str. 1 d. 1 p. proceso išlaidas sudaro nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms padengti. 2016-06-03 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nukentėjusiajam M. J. išmokėta 28,43 Eur suma, kurią jis patyrė atvykdamas iš Vilniaus į Šiaulius. 2016-10-26 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nukentėjusiajam A. M. išmokėta 43,59 Eur suma, kurią jis patyrė atvykdamas du kartus iš Klaipėdos į Šiaulius. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų P. R. ir D. D., šias išlaidas paskirstant taip: iš kaltinamojo P. R. priteistina visa išmokėta M. J. 28,43 Eur suma, o A. M. išmokėta 43,59 Eur suma dalinama per puse ir priteistina po 21,79 Eur iš kiekvieno kaltinamojo.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam D. D. buvo skirta gynėja advokatė J. Šlapaitienė. Byloje gautos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, iš kurių matyti, kad už D. D. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 187,25 Eur (2 t. 185-186 b. l., 3 t. 9-10, 62-63, 73-74, 94 b. l.). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad byloje apie turimą turtą ir gaunamas kaltinamojo pajamas duomenų nėra, taip pat į tai, kad gynėją skyrė teismas, o gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, be to, D. D. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, todėl šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam P. R. buvo skirta gynėja advokatė N. Lanzbergienė. Byloje gautos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, iš kurių matyti, kad už P. R. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 303,98 Eur (2 t. 187-188 b. l., 3 t. 64-65, 71-72 b. l.). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad byloje apie turimą turtą ir gaunamas kaltinamojo pajamas duomenų nėra, taip pat į tai, kad gynėją skyrė teismas, o gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai - 3 kompaktinės plokštelės, esančios prie 2 tomo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,

nusprendžia:

D. D., padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikas), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įspėti D. D., kad jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 71 straipsniu D. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

P. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikaltimo I. M. atžvilgiu) ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) menėsių laisvės atėmimo bausmę.

P. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikaltimo B. V. atžvilgiu) ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) menėsių laisvės atėmimo bausmę.

P. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikaltimo M. J. atžvilgiu) ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) menėsių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir P. R. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2015-02-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir galutinę subendrintą bausmę P. R. skirti - laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 9 d.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiojo M. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo P. R. nukentėjusiajam M. J. 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Proceso išlaidų už D. D. ir P. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokatų dalyvavimo byloje iš kaltinamųjų nepriteisti.

Priteisti iš P. R. 50,22 Eur (penkiasdešimt eurų 22 centus) proceso išlaidas valstybės naudai.

Priteisti iš D. D. 21,79 Eur (dvidešimt vieną eurą 79 centus) proceso išlaidas valstybės naudai.

Daiktinius įrodymus - 3 kompaktines plokšteles, esančias prie 2 tomo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius