Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2014 m. spalio 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad:

veikdamas organizuota grupe su S. V. bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, neteisėtai atėmė R. M. laisvę, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, apiplėšė nukentėjusįjį, pagrobė ir laikė jo dokumentus, įsibrovęs į butą pagrobė R. M. didelės vertės turtą;2005 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos bei Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitaręs su S. V., N. T. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („agurkinių“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą K. L., A. R., T. P., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), L. P., Ž. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), V. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), S. P. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), Č. S., G. C., R. V., M. P. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), N. P. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), T. V., S. V., D. R., pasitelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius N. R., A. K., E. P., A. P., V. F. (dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), G. V. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. S. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje), R. B. (kuris už aprašytą veiką 2010 m. balandžio 28 d. nuteistas Liverpulio m. teismo ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. P., E. R., S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P., S. S., E. Š. (dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. A. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje), V. D. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. K. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), T. K. (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. P. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), J. L. (Lukashenko) (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje). Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, A. P. su S. V., D. P., N. T., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R. neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose;neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną;neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje;neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje;neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje;neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje bei Rusijos Federacijoje;neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.

2013 m. sausio 22 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka A. P. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimas buvo tęsiamas iki 2014 m. spalio 12 d.

Objektyviai neegzistuoja nė vienas būtinas suėmimo taikymo pagrindas.

Apygardos teismas skundžiamos nutarties teiginį, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, grindė netinkamais teisiniais motyvais. Skundžiamoje nutartyje suėmimui pagrįsti iš esmės remiamasi A. P. gresiančios bausmės griežtumu. Taigi teismas pačios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą sprendė vien formaliai, nesigilindamas į konkrečias aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, o sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir net nepaminėjo jų kaip turinčių reikšmės, sprendžiant klausimą dėl tolesnio kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė sustiprina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo galimybę. Tokie teismo argumentai rodo, kad ši aplinkybė ir yra iš esmės vienintelė, kuria teismas pagrindė esant šį suėmimo taikymo pagrindą. Iš teismo nutarties motyvų visiškai nėra aišku, kokios dar objektyvios aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti taikant suėmimą šiuo pagrindu, patvirtina manymą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Ginčydamas teismo išvadą esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą gynėjas nurodė, kad teismas jį nustatė deklaratyviai, remdamasis iš esmės spėjimais. Siekiant bent minimaliai pagrįstai prognozuoti tikimybę, jog kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, byloje turi būti surinkti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Šiuo atveju teismas net nebandė tikrinti, kokie bylos duomenys pagrindžia teiginį, kad A. P. ateityje gali daryti nusikalstamas veikas. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Kiekvienas nutarties teiginys turi atitikti faktines bylos aplinkybes, turi būti pagrįstas tyrimo metu nustatytais duomenimis, nutarties negalima grįsti vien tik spėjamais, objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstais motyvais. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma negali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Pirma, šioje baudžiamojo proceso stadijoje asmuo tik kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, šie kaltinimai grindžiami tik pirminiais duomenimis, kurių nepatikrino teismas, todėl negalima pagrįstai ir neabejotinai teigti, jog nusikalstamos veikos apskritai buvo padarytos ir kaltinamasis ateityje bus pripažintas kaltu jas padaręs bei nuteistas. Antra, net jei kaltinamasis praeityje ir darė kokias nors veikas, iš to negalima neabejotinai manyti, kad jis analogiškas veikas darys ateityje. Jau pats vykstantis baudžiamasis procesas daro itin didelį poveikį kiekvienam jo dalyviui tiek dėl buvimo kaltinamuoju, tiek dėl taikomų ilgalaikių griežtų prievartos priemonių, todėl jau vien dalyvavimas procese gali keisti kaltinamojo elgesį ateityje. Trečia, ir be suėmimo BPK numatyta daug kardomųjų priemonių, kurių kiekviena gali būti taikoma, siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti jo elgesį ir nebūnant suimtam.

Kardomoji priemonė suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, išimtinai taikoma tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų. Šiuo atveju naujų nusikalstamų veikų darymą galima užkardyti, kaltinamajam A. P. taikant kitas kardomąsias priemones – namų areštą, užstatą ir pan.

Lietuvos apeliacinis teismas naujausiomis nutartimis formuoja praktiką, jog ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai, įvertinus įtariamojo (kaltinamojo) asmenybės bruožus, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tik išskirtinės priežastys, pvz.: suimtas įtariamasis, būdamas užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, pilietis, nepateikia patikimų garantijų, kad nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą; įtariamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso; įtariamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, įtariamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo būdamas laisvėje yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas; byloje yra duomenų, kad būdamas laisvėje įtariamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių A. P. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Jis kaltinamas padaręs nesmurtinius nusikaltimus, yra susituokęs, turi šeimą, mažamečių vaikų, dirbo, per itin ilgą laiką trunkantį procesą nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui.

Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodoma ir tai, jog nagrinėjama byla yra sudėtinga, didelės apimties, būtina atlikti dar daug proceso veiksmų. Vadovaujantis imperatyviomis BPK 122 straipsnio nuostatomis, kuriose kaip vienas iš suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų nėra nurodytas baudžiamosios bylos sudėtingumas ar didelė apimtis, bei remiantis teismų praktika griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo negali nulemti nei didelė bylos apimtis, nei ypatingas bylos sudėtingumas. Priešingai, vertinant šios baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, numatytų teismo posėdžių skaičių, darytina išvada, kad procesas truks dar ilgą laiką, suėmimo taikymas visą šį laiką kaltinamajam A. P., kuris suimtas jau praleido daugiau nei 20 mėnesių, nesant byloje išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, jog jis atvyks į teismą. Šios garantijos turi būti taikomos kiekvienam asmeniui, todėl ypač pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikotarpiui turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali padėti pasiekti siekiamų tikslų. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta kardomoji priemonė užstatas skirta užtikrinti, kad asmuo nesislėps nuo baudžiamojo proceso, neatliks jokių procesui trukdančių veiksmų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įmokėtos užstato sumos netekimo galimybė įvykdžius naują nusikalstamą veiką ar atlikus kokius nors vykstančiam procesui kliudančius veiksmus paprastai įtariamąjį ar kaltinamąjį motyvuoja kur kas stipriau, nei kitos kardomosios priemonės, kurių sąlygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios ir konkretizuotos. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) pažymėjęs, jog pabėgimo pavojus yra pakankamas pagrindas sulaikymui, tačiau galimybė paskirti užstatą labai sumažina pabėgimo tikimybę ir besitęsiantis sulaikymas vien šiuo pagrindu yra nepateisinamas (byla Stogmuller prieš Austriją). Tinkamo dydžio užstatas, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų žymios turto dalies netekimą, yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas prašymas pakeisti A. P. kardomąją priemonę – suėmimą į užstatą, jį taikant kartu su bet kuria švelnesne už suėmimą kardomąja priemone. Prašyme buvo nurodyta, kad yra asmuo, galintis sumokėti 150 000 Lt dydžio užstatą. Atsižvelgiant į kaltinamojo bei jo šeimos turtinę padėtį, akivaizdu, jog tokio dydžio užstato suma būtų visiškai pakankama tam, kad užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese, pašalintų bet kokias kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokio dydžio užstatas, taikomas kartu su kita už suėmimą švelnesne kardomąją priemone ar jų kompleksu, padėtų pasiekti visus BPK 119 straipsnyje numatytus uždavinius. Skundžiamoje nutartyje nėra jokių įtikinamų motyvų, galinčių pagrįsti, jog tokio dydžio užstatas nėra pakankamas tam, kad būtų galima pasiekti kardomųjų priemonių tikslus. Tai rodo, jog apygardos teismas faktiškai net nesvarstė alternatyvių suėmimui kardomųjų priemonių taikymo galimybės, o suėmimo terminą pratęsė, vadovaudamasis vien formaliais kriterijais – gresiančios bausmės griežtumu.

Pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam taikoma jau daugiau nei dvidešimt mėnesių, visą šį laikotarpį A. P. kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime antisanitarinėmis, nežmoniškomis ir žiauriomis sąlygomis. Dėl to ir taip itin griežta, ilgą laikotarpį taikoma kardomoji priemonė, kuri savo esme prilygsta laisvės atėmimo bausmei, kaltinamajam sukelia itin neigiamus padarinius ir, atsižvelgiant į proceso stadiją bei minėtas aplinkybes, yra neproporcinga. Be to, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos sprendimu A. P. paliktas Lukiškių TI-K, o teismo procesas vyks Klaipėdos apygardos teisme. Šiuo metu suplanuota daugiau nei trisdešimt teismo posėdžių, vyksiančių iki 2015 metų liepos mėnesio. Į kiekvieną teismo posėdį A. P. bus etapuojamas iš Lukiškių TI-K į Klaipėdos AVPK areštinę, kiekvieną kartą etapavimas į vieną pusę trunka apie 12–14 valandų, tokį laiko tarpą suimtasis turi praleisti specialiame konvojaus automobilyje, kuriame nėra elementarių higienos sąlygų. Toliau kalinant A. P. Lukiškių TI-K ir kiekvieną kartą jį etapuojant į Klaipėdą, gali būti konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. gynėjo skundas atmetamas.

Skiriant A. P. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeistas vienas iš BPK 122 straipsnyje nurodytų kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtinas pagrindas bei sąlygos.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos A. P. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: kitų kaltinamųjų (V. Š., A. P. ir kt.) parodymai, liudytojų (M. K., V. P. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, automobilio ir jame esančių daiktų apžiūros, kratų protokolai, specialistų išvados, užsienio teisėsaugos institucijų pateikta medžiaga bei kiti duomenys.

Suėmimas A. P. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam A. P., teismas pagrįstai nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Pagrįstą teismo manymą, jog A. P. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja tai, kad jis kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą ir dalyvaudamas jo veikloje kelerių metų laikotarpiu padaręs labai sunkių bei sunkių nusikaltimų. Kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu asmens laisvės atėmimu, panaudojant smurtą, apiplėšimu, labai didelio kiekio šaunamųjų ginklų ir šaudmenų disponavimu, labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei pirmos kategorijos jų pirmtako BMK įgijimu ir jų kontrabanda, dalies jų realizavimu užsienyje, pobūdis bei skaičius, įvertinus jų padarymo aplinkybes, rodo, jog nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti ir gerai organizuoti, daromi ilgą laiką bei sistemingai. Ši aplinkybė, įvertinus paties kaltinamojo vaidmenį dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, leidžia pagrįstai manyti, kad visi nusikaltimai buvo savanaudiški ir galimai daromi, turint tikslą neteisėtai praturtėti. Taigi A. P. inkriminuotų veikų sunkumas, jų pobūdis, galimai iš nusikalstamos veikos pragyvenimo lėšų gavimas teismui leido pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog A. P. kaltinamas padaręs nesmurtinius nusikaltimus, yra susituokęs, augina mažamečius vaikus, iki suėmimo dirbo, per itin ilgą laiką trukusį ikiteisminį tyrimą nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, yra reikšmingos, tačiau nepakankamos pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti.

Kita vertus, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. P. kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą, kelerių metų laikotarpiu padaręs labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, kurie buvo kruopščiai organizuoti, iš anksto parengti ir slepiami, apėmė kelių Europos Sąjungos valstybių bei trečiųjų šalių teritorijas, pelnėsi iš nusikalstamos veikos. Už labai sunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą Baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijose numatytos labai griežtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tačiau ši aplinkybė sprendžiant, ar yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, negali būti vertinama atsietai nuo kitų byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir pan. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, o sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai, remiantis šia aplinkybe, galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju byloje esančių faktinių duomenų visuma nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. A. P. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, anksčiau neteistas, byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis ketina slapstytis. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2012 m. kovo 16 d., kai A. P. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, jog tiriamos su nusikalstamo susivienijimo veikla susijusios nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, A. P. nepabėgo ir nepasislėpė. Jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų mastas bei pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo yra linkęs nusikalsti, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo. Dėl to BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalinamas, nekeičiant šios nutarties esmės.

Tuo pačiu atkreipiamas teismo dėmesys į tai, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas buvo panaikintas dar Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, išnagrinėjus įtariamojo A. P. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarties, kuria įtariamajam pratęstas suėmimo terminas dviem pagrindais trims mėnesiams, teisėtumo ir pagrįstumo. Dabar nagrinėjamoje skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokių anksčiau nežinomų aplinkybių, leidžiančių naujai nustatyti šį pagrindą.

Baudžiamoji byla, kurioje A. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2014 m. liepos 21 d. perduota Klaipėdos apygardos teismui, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu, o ši trukmė nebuvo pažeista.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo A. P. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis EŽTT praktika (aukštesnysis teismas įvertino, kad skunde ją gana gausiai nurodė gynėjas), besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas visuomenei labai pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio šaunamųjų ginklų ir šaudmenų disponavimu, labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei pirmos kategorijos jų pirmtako BMK įgijimu ir jų kontrabanda, dalies jų realizavimu užsienyje.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad A. P. suimtas ilgą laiką, tačiau skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog ilgas suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT bei Konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Gynėjas skunde nurodė ir tai, kad tokį ilgą suėmimo laiką A. P. laikomas nežmoniškomis bei jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, kas prieštarauja minėtos Konvencijos nuostatoms bei EŽTT praktikai.

Nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, nesvarstomi klausimai dėl skunde minimų suimtojo laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygų ir tokiu būdu daromos žalos jo sveikatai, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas ir nepriklauso teismo kompetencijai. Suimtųjų laikymo sąlygas turi kontroliuoti ne teismas, bet kitos institucijos. Tas pasakytina apie gynėjo teiginius dėl kaltinamojo etapavimo į bylos nagrinėjimą Klaipėdos apygardos teisme sąlygų, trukmės ir pan.

Kaltinamojo gynėjas skunde pasisakė dėl galimybės A. P. suėmimą pakeisti į vieną (150 000 Lt užstatą) ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Aukštesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnes. Pripažinęs esant neišnykusį suėmimo taikymo pagrindą, apygardos teismas taip pat išdėstė gana išsamius argumentus, kodėl negalima taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių. Dėl to nėra pagrindo teismo priimtą skundžiamą nutartį vertinti kaip tendencingą, šališką ir neteisingą.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad A. P. suėmimas vienu įstatymo numatytu pagrindu pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. P. gynėjo skundą atmesti.

Iš nutarties aprašomosios dalies pašalinti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, kad A. P. bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.