Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-63-1-00031-2012-0) Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.7.

2012 m. lapkričio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei J. L., gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo

I. K. nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008-03-07 nuosprendžiu paskirta neatlikta 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė I. K. skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams 18 dienų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtą bausmę I. K. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-01-15 iki 2012-01-16 (1 para).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. sausio 15 d. apie 2 val. nakties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, gulint lovoje, konflikto metu sugriebdamas už plaukų bei tąsydamas sutuoktinę J. K., suduodamas ranka ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajai J. K. į kairę veido pusę, padarė jai minkštųjų audinių sumušimus kairio skruosto srityje ir smakro kairėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir dėl patirto smurto sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjos, prašiusios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo I. K. skundas turi būti atmestas.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 1 metų. Apylinkės teismas nurodė motyvuotus argumentus dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimo ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.

Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį apeliantui pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Atsižvelgė ir tinkamai įvertino tiek veikos, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes.

I. K. padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą. Nors šis nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau tai jau šeštasis I. K. teistumas. Šią veiką apeliantas padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo tiek už tyčinį, tiek ir už neatsargų nusikaltimus. Be to, veika padaryta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Taip pat apeliantas metų bėgyje ne kartą baustas ir administracine tvarka. Jau po šios veikos padarymo 2012 m. balandžio mėnesį jis itin grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam jau buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 129 str. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbia visuomenės moralės normų, nesilaiko visuotinai priimtinų taisyklių. Išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis. Anksčiau taikytos bausmės bei poveikio priemonės, o tai pat ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė nebuvo efektyvios bei neužtikrino bausmės tikslų, o ypač prevencijos. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, nauja veika taip pat tyčinis nusikaltimas, todėl vadovaujantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis teismas pagrįstai I. K. laikė recidyvistu, o vadovaujanti BK 56 str. nuostatomis tokiam asmeniu paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus ankstesnius teistumus bei paskirtas nuobaudas, kurie, priešingai nei skunde teigia apeliantas, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, darytina išvada, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmė I. K. skirta pagrįstai, nes tik ši priemonė gali būti efektyviausia ne tik užtikrinant nubaudimą, tačiau ir siekiant individualiosios bei bendrosios prevencijos. Šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė geriausia užtikrintų ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Tai, kad nukentėjusioji atleido apeliantui, pretenzijų neturi ir siekia taikiai išspręsti konfliktą, nepanaikina veikos ir nuteistojo pavojingumo. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju, turint omenyje bendro gyvenimo, šeimos santykių specifiką, siekiant užkirsti kelią smurtui šeimoje bei išvengti smurtautojų, besinaudojančių šeimyninių santykių pobūdžiu, nebaudžiamumo, ir buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo šioms veikoms, paprastai BPK 407 str. pagrindu priskiriamoms privataus kaltinimo bylų kategorijai, suteikta visuomeninė reikšmė ir patraukimo atsakomybėn procesas pradedamas be nukentėjusiojo asmens skundo. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu švelninti jo padėtį.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę individualizuojant bausmę ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju nuteistojo asmenybės pavojingumas, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, net ir įvertinus tai, kad nukentėjusioji atleido apeliantui, jie toliau kartu gyvena, apeliantas prisipažįsta ir gailisi, savo neigiama reikšme persveria minėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir pateisina didesnės nei sankcijos minimumas laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog I. K. bausmė individualizuota tinkamai, atitinka tiek jo padarytos veikos, tiek ir jo paties pavojingumą.

Skunde bei nukentėjusiosios prašyme nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis išlaiko šeimą, todėl I. K. skirta laisvės atėmimo bausmė gali žymiai pabloginti šeimos materialinę padėtį, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad skirtoji bausmė per griežta ir tuo pagrindu mažinti jos dydį. Baudžiamajai atsakomybei būdinga tai, kad valstybės prievartos priemonės taikomos proporcingai atsižvelgiant į veikos ir nuteistojo pavojingumą, tuo užtikrinant ne tik asmens nubaudimą, tačiau ir bendrąją bei individualią prevenciją, kartu apsaugant visuomenę nuo galimų neteisėtų veikų. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo asmenybę, kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka nuteistojo bei veikos pavojingumą, todėl ją švelninti skundo motyvais pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog bausmių bendrinimo taisyklės nepažeistos, bausmės subendrintos teisingai, atsižvelgus į BK 54 str. numatytas aplinkybes, jų visumą ir bausmės tikslus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.