Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-752-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
1S-752-594/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57744-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Evaldas Gražys, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
M. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-752-594/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57744-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. Š. (toliau – M. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Š. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus - 8 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. spalio 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 19 d..

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė M. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

3. Skunde apygardos teismui nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patvirtinti 2020 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo motyvais atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą ir pabrėžiama, kad apylinkės teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 360 straipsnio nuostatomis ir vertindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą neatliko išsamios nutarimo analizės, o rėmėsi tik paviršutinišku pateiktų duomenų vertinimu. Teismo priimta nutartis yra prieštaringa, o motyvai, kuriais atsisakoma tvirtinti Komisijos nutarimą yra neesminiai. Nutarties argumentų analizė rodo, kad apylinės teismas jau turėjo išankstinį nusistatymą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Teismas nepagrįstai akcentuoja, kad nuteistasis yra teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o likusi neatlikta bausmės dalis dar yra didelė, kad nuteistasis tinkamai nevertina savo neigiamo elgesio pasekmių, nes pataisos namuose yra ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, kas tik patvirtina, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų. Vis dėl to, remiantis BVK 157 straipsnio nuostatomis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra atsižvelgiama tik į atliktos bausmės dalį, kuri yra privaloma pagal įstatymą, todėl apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo neatliktos bausmės dalies dydį, kas sudaro pagrindą naikinti apylinkės teismo nutartį kaip neteisėtą.

3.2. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai per didelę reikšmę suteikė nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, nors iš esmės turėjo vertinti tik asmens elgesį pataisos namuose ir jam suteikti didžiausią reikšmę. Tuo tarpu Komisijos nutarime būtent ir vertinamas nuteistojo elgesys pataisos namuose – socialinės reabilitacijos plano priemonių įgyvendinimas, Socialinio tyrimo išvados duomenys ir kitos aplinkybės, kurios kaip tik rodo nuteistojo dedamas pastangas taisytis ir daromą jo ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tiek teismas, tiek ir Komisija pripažino, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, jis yra skatintas, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo socialinės reabilitacijos plano priemones, yra ne kartą skatintas, kas rodo, kad nuteistasis daro didelę pažangą.

3.3. Skunde pabrėžiama, kad Socialinio tyrimo išvada, kuria remiasi teismas, yra sudaryta dar 2017 metais, šiuo metu situacija yra gerokai pasikeitusi, todėl šiais duomenimis teismas neturėjo vadovautis ir suteikti jiems tiek daug reikšmės. Be to, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, todėl tiek nuteistojo mąstymas, tiek ir elgesys, net ir lygtinio paleidimo atveju, ir toliau bus koreguojamas, tiesiog neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

3.4. Skunde nurodoma, kad nors apylinkės teismas pripažino nuteistojo dedamas pastangas ir daromą pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau itin akcentavo nuteistojo pataisos namuose gautas drausmines nuobaudas. Pažymima, kad visos drausminės nuobaudos nebegalioja. Nuteistasis buvo tik skatinamas ir jokių pažeidimų nėra padaręs. Nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. jam leista išvykti už pataisos įstaigos ribų, kas rodo akivaizdžią nuteistojo daromą pažangą, todėl nesuprantama kodėl apylinkės teismas susikoncentravo tik į nuteistajam skirtas, tačiau jau negaliojančias nuobaudas bei nustatomus kriminogeninius veiksnius. Juolab, kad remiantis BVK 154 straipsniu, išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų leidžiama tik tiems nuteistiesiems, kurie daro akivaizdžią pažangą, kas tik patvirtina, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys specialistai nustatė jo daromą pažangą.

3.5. Nuteistasis teigia, kad teismas tinkamai neįvertino tai, kad jam nustatoma pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir išlieka vidutinė, tačiau jos balai pagal OASys sumažėjo nuo 69 balų iki 45 balų. Nuteistasis nesutinka ir su apylinkės teismo teiginiu, kad dinaminių balų suma dar yra didelė ir juos nuteistasis privalo sumažinti tinkamai elgdamasis. Pažymima, kad jis įvykdė visas jam skirtas priemones, todėl daugiau nebegali sumažinti jam nustatomų balų. Teismo motyvai, kai sureikšminama nustatytų balų skaitinė reikšmė, yra nepagrįsti, nes neatsižvelgiama į realias nuteistojo galimybes ir toliau mažinti jam nustatomą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. Š. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl sutiktina su skundo argumentu, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam M. Š. nustatoma vidutinė – 45 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

8. M. Š. individualų socialinės reabilitacijos planą ir priemones vykdo – dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, įgijo šaltkalvio ir elektriko specialybes, gydėsi reabilitacijos centre nuo priklausomybės alkoholiui, dalyvauja AA grupių susitikimuose. Teigiamai M. Š. elgesį apibūdina ir tai, kad jis 4 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 69 balų iki 45 balų. Pataisos namų administracija tinkamai įvertino teigiamą nuteistojo elgesį ir jam nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. leista išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Visos šios aplinkybės, akcentuojamos ir nuteistojo apeliaciniame skunde, patvirtina, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, teigiama darbinė motyvacija, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog M. Š. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo palaikomi artimi ryšiai su šeima ir gyvenamosios vietos turėjimas neabejotinai turėtų būti vertinami kompleksiškai, t. y. visų kitų nuteistojo asmenybę bei jos pokytį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl vien tokių aplinkybių egzistavimas, pakankamo pagrindo M. Š. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taip pat nesudaro. Juolab, kad šeimos buvimas ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nebuvo pakankamas pagrindas atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio.

9. Kaip jau buvo minėta, nuteistojo M. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką atitinka 45 balus ir yra prilyginama vidutinei rizikos grupei, tačiau statinių svertinių taškų suma tesiekia vos 11 balų, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme yra vis dar galima ir turi būti toliau vykdoma izoliavus asmenį nuo visuomenės. Darant šią išvadą svarbu paminėti, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose nebuvo pavyzdingas, nors su šiuo argumentu nuteistasis ir nėra linkęs sutikti. Iš teismui pateiktos 2020 m. birželio 19 d. Pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis net 8 kartus buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo nenorą laikytis taisyklių. Nors nuteistasis pabrėžia, kad jam skirtos nuobaudos jau seniai nebegalioja ir po to jis buvo tik skatinamas (iš viso – 4 paskatinimai), tačiau įvertinus M. Š.skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (bausmę atlieka nuo 2015 m. spalio 19 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą. Be to, šioje M. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išlieka keli reikšmingi nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir įsidarbinimo galimybė, mąstymas ir elgesys, kurie vis dar gali ir turi būti koreguojami nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu.

10. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad nors praeityje M. Š. yra neteistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio (be jokios priežasties nužudytas asmuo, kurio nuteistasis net nepažinojo iki įvykio), kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo bei įvykdymo aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia M. Š. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio ir toks vertinimas Konstitucijos ar baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidžia.

11. Abejonių tinkamu M. Š. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis pataisos namuose įgijo 11 klasių išsilavinimą, šaltkalvio ir elektriko specialybę, tačiau laisvėje neturėjo jokios stabilios darbinės patirties. Pataisos namuose dirba metalo liejimo ceche, teigia, kad išėjęs į laisvę kreipsis dėl darbo į Užimtumo tarnybą. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų – priteistas 36035,37 eurų žalos atlyginimas, tačiau išmokėta tik nedidelė jo dalis – 525,22 eurai. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie asmens turtą, kurį būtų galima nukeipti į nuteistojo vykdomųjų dokumentų padengimą, tokiu būdu palengvinant jo finansinę naštą laisvėje. Be to, nors bausmės atlikimo metu M. Š. dirba ir turi pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti. Taigi, finansinis nestabilumas, lėšų trūkumas gali trukdyti sėkmingai probacijai.

12. Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties motyvams, pažymėtina, kad abejonių dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikaltimas įvykdytas spontaniškai, bendrininkų grupėje, instinktyviai neįvertinant savo elgesio pasekmių, todėl esant nestruktūruotoje aplinkoje, ypač pavartojus alkoholio, įmanomas savitvardos praradimas. Be to, nuteistasis linkęs pasiduoti kitų įtakai, todėl negalima atmesti netinkamų problemų sprendimo būdų pasirinkimo esant nestruktūruotoje aplinkoje ir patiriant kitų spaudimą. Nuteistasis nors ir suvokia savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visada į jas atsižvelgia, labiau remiasi tiesioginiu patyrimu. Šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimo, už kurio padarymą M. Š. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.

13. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo skundo argumentu, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam rėmėsi 2017 metų Socialinio tyrimo išvados duomenimis, kurie nebėra aktualūs. Priešingai nei nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo M. Š. rėmėsi 2020 m. birželio 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, o teismo nutartis priimta įvertinus aktualią M. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Šių duomenų tinkamas įvertinimas leido pagrįstai konstatuoti, kad M. Š. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, su kuo sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik tada, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė