- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- 1-5-242/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Jakubovskis
- Kaltinamasis
- J. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, neįgalus (darbingumas 50 %), neteistas, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį vienos nusikalstamos veikos padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. kaltinamas tuo, kad tiesiogiai davė mažesnės negu vieno minimalaus gyvenimo lygio (MGL) vertės kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veiklos vykdant įgaliojimus, o būtent, kad jis 2012 m. kovo 16 d., apie 13 val. 50 min., Ignalinos mieste, Ateities gatvėje, tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniesiems patruliams S. K. bei L. V., padėdamas 50 Lt kupiūrą Nr. AH3990623 tarp priekinių sėdynių, tiesiogiai davė 50 Lt kyšį, siekdamas neteisėtos šių valstybės tarnautojų veiklos - nepatraukimo administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairuodamas lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo užsisegęs saugos diržo.
Kaltinamasis J. A. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012 m. kovo mėnesį Ignalinos mieste vairavo savo automobilį „VW Passat“, neprisisegęs saugos diržu, kartu važiavo jo žmona. Jis pats sustabdė automobilį, nes jam reikėjo nueiti į banką, prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnai ir pasakė, kad jis važiavo neprisisegęs ir paprašė eiti į pareigūnų automobilį. Pareigūnas pasakė: jūs neturit prasižengimų jau tiek metų, tai bauda nuo 100 iki 300 litų, o jums 50 litų. Jis pasakė: jokių problemų, nubėgo pas žmoną į mašiną, paėmė 50 litų, atėjo ir padėjo tarp sėdynių, pasakydamas: va bauda. Tada pareigūnas pasakė: ar rašysim protokolą, ar nerašysim. Jis atsakė: nežinau, kaip norit, galit rašyt, galit nerašyt. Tada pareigūnas dar pasakė: tai rašysim, ar nerašysim. Jis atsakė: pone, aš nuo 5 valandos ryto turguje stoviu, galit rašyt, galit nerašyt. Pareigūnas sako: tai rašysim, ar nerašysim. Tada jis pasakė: tai galit nerašyt. O tada pareigūnas per raciją iškvietė policijos pareigūnus ir sako: pareigūnų papirkimas. Jis yra antros grupės invalidas, serga hepatitu „B“. Jo girtumą nustatė kai atvažiavo antras ekipažas, jis iš karto pasakė, kad išgėrė vieną buteliuką alaus. Iš kur jis žinojo, ar reikia, ar nereikia rašyti protokolo. Jis tų pinigų į rankas nepadavė, padėjo tarp sėdynių ir kodėl pareigūnas jo klausė ar rašyti protokolą, ar nerašyti. Kam reikėjo klausti, jeigu pareigūnas žino savo pareigas, jis turėjo surašyti protokolą ir paduoti jam. Jis ir pasakė: kaip norit, jis nežinojo visos tvarkos. Pareigūnas jo neįspėjo dėl atsakomybės už pinigų davimą, iš karto iškvietė kriminalistus, sakė: pareigūnų papirkimas. Papildomai paaiškino, kad darytas policijos automobilyje garso įrašas yra suklastotas – vienoje vietoje jo balsas gerai girdisi, kitoje – ne. Jo klausė: ar rašysim protokolą, ar nerašysim, bet jis galvojo, kad iki 100 litų baudą galima sumokėti vietoje, išbėgo iš policijos automobilio atnešt pinigų, nes pareigūnas jam pasakė: 50 Lt bauda, ir jis bėgo paimt pinigų ir sumokėti baudą, paskui pasakė, kad ėjo pinigų baudai ir tai ne kartą tvirtino, sakė: ponas, ką jūs kalbat, aš gi jokio kyšio jums nedaviau, aš gi baudą sumokėjau 50 litų. Anksčiau visą laiką galima buvo vietoje automobilyje sumokėti baudą, čia ne tokia suma, kad rašyti ar nerašyti protokolą, jis pasimetė, susijaudino, sakė: galit rašyt, galit nerašyt, kaip norit. O pareigūnas sako: tai rašyti ar nerašyti, ir taip 5 ar 6 kartus pakartojo, ar 10 kartų, dabar neatsimena, pareigūnas provokavo kyšiui. Jis buvo anksčiau baustas administracine tvarka, mokėjo baudą vietoje, taip pat vieną kartą mokėjo baudą pašte, bet tada pareigūnas neklausė rašyti ar nerašyti protokolo, nieko neklausdamas surašė protokolą, padavė ir viskas. Teismui pagarsinus J. A. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokolą, kaltinamasis tuos savo duotus parodymus patvirtino. Jo kaip įtariamojo 2012 m. kovo 16 d. atliktos apklausos metu, J. A. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad iš tikrųjų 2012 m. kovo 16 d., apie 14 val., vairavo savo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neužsisegęs saugos diržo. Tarnybiniame policijos automobilyje pareigūnas jam paaiškino, kad bauda už vairavimą neužsisegus saugos diržo yra nuo 100 iki 300 litų, o kadangi jis neturi galiojančių nuobaudų, jam gali būti skirta 50 litų bauda. Tada jis grįžo į savo automobilį, paėmė iš žmonos 50 litų, grįžo į policijos automobilį ir atsisėdo ant galinės sėdynės už keleivio. Policijos pareigūnas sėdėjo vairuotojo vietoje, o kitas policijos pareigūnas buvo lauke sustabdęs kažkokį automobilį. Grįžęs į policijos automobilį jis padėjo 50 litų kupiūrą tarp sėdynių, nes galvojo, kad pagal įstatymą pareigūnas gali surašyti jam protokolą ir paimti 50 litų. Pasakė pareigūnui, kad blogai jaučiasi, kad norėtų greičiau važiuoti. Pareigūnas jo paklausė ar reikia rašyti protokolą, ar nereikia. Jis pareigūnui pasakė, kad galima ir nerašyti. Tada pareigūnas radijo ryšiu susisiekė, kiek suprato, su policijos įstaiga ir pasakė, kad yra bandymas papirkti pareigūną. Kitas pareigūnas tuo metu automobilyje nebuvo ir į automobilį atėjo vėliau. Po to jį pristatė į Ignalinos rajono policijos komisariatą. Kaltės neprisipažįsta, nes kyšio pareigūnui nedavė, jį suklaidino pats policijos pareigūnas. Jeigu policijos pareigūnas būtų pasakęs, kad privalo surašyti protokolą, nebūtų tokių problemų. Vietoje to pareigūnas jo kelis kartus klausė ar rašyti protokolą, ar nerašyti. Be to jis nežinojo, kad negalima sumokėti baudos vietoje (b. l. 18).
Liudytojas S. K. paaiškino, kad tuo metu dirbo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniuoju patruliu. 2012 m. kovo 16 d. dirbo su kolega patruliu L. V.. Tą dieną jie vykdė eismo priežiūrą Ignalinoje, Ateities gatvėje. Tuo metu jis stovėjo lauke, šalia policijos automobilio „Škoda“ ir pastebėjo nuo Geležinkelio gatvės į Laisvės aikštės pusę atvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas nesegėjo saugos diržo, nusprendė šį automobilį stabdyti, tačiau automobilio vairuotojas pasuko prie „Elnio“ parduotuvės ir sustojo. Jis iškart priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės dokumentą ir paprašė eiti prie policijos tarnybinio automobilio. Jis atsisėdo į patrulinį automobilį šalia vairuotojo, priekyje, vairuotojas atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės, jis paaiškino vairuotojui, ką tas pažeidė, kad važiavo be saugos diržo ir už tai yra numatyta administracinė bauda, kad bus surašomas protokolas. Vairuotojas staiga pakilo, jis dar pasakė vairuotojui: palaukit, palaukit kur jūs einat, bet vairuotojas nuėjo prie savo transporto priemonės, kuri stovėjo prie „Elnio“ parduotuvės, atsidarė dureles, ten sėdėjo, kaip suprato, jo žmona, kažką pakalbėjo, grįžo atgal, prisėdo vėl už jo, durų neužsidarė ir tarp priekinių sėdynių padėjo 50 litų. Vairuotojas kalbėjo sunkiai. Jis paklausė: kas čia dabar, dėl ko čia šie pinigai, nesuprantu, dėl ko čia šiuos pinigus dedat? Vairuotojas, palinkęs prie jo, pasakė: nerašykit protokolo. Jis pasakė, kad tokie veiksmai suprantami kaip papirkimas pareigūno, vietoje jokių atsiskaitymų seniai nėra ir pinigais jokių baudų vietoje neima. Išsakydamas tuos žodžius jis pajuto sklindantį nuo vairuotojo alkoholio kvapą ir pasiūlė pasitikrinti alkotesteriu. Vairuotojo žmona dar priėjo, pradėjo prašyti paleisti vairuotoją, nerašyto protokolo, susitarti. Jie pranešė budėtojui, kad yra bandymas papirkti ir yra paduoti 50 litų, kad nerašyt protokolo. Atvažiavo kriminalinės grupės pareigūnas, užfiksavo tą įvykį vietoje ir jie pristatė vairuotoją į policijos komisariatą tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. Paaiškino, kad kaltinamojo automobilyje be jo žmonos daugiau asmenų nebuvo, L. V. taip pat matė įvykį, nes stovėjo šalia automobilio ir visą pokalbį girdėjo. Tas papirkimas įvyko taip staiga, kad jis net nesuvokė, kad vairuotojas jį papirkinėja, vairuotojas nuėjo, pasiėmė pinigus, atsinešė, padėjo. Jis suprato, kad pinigai duodami tam, kad jis nerašytų protokolo. Jis sakė vairuotojui: kad nerašyčiau protokolo? Vairuotojas: taip, nerašyk. Jis pinigų neprašė, o konkrečiai vairuotojui J. A. išaiškino ką jis pažeidė, kad už tai yra surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pakvietė jį prieiti prie tarnybinio automobilio protokolo surašymui. Taip pat paaiškino, kad ar buvo kalba, kad bauda 50 litų, negali pasakyt, gali būt, kad pasakė, jog už pažeidimą bauda nuo 100 iki 300 litų, o jeigu neturi nuobaudų, tai gali būti bauda 50 litų. Papildomai apklaustas paaiškino, kad atvykus į komisariatą kartu su sulaikytu J. A., jis sėdo prie tuo metu stovėjusio budėtojų dalyje kompiuterio, paėmė diktofoną, įstatė jį į USB jungtį ir perkėlė darytą pokalbio įrašą.
Liudytojas L. V. paaiškino, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresniuoju patruliu. 2013 m. kovo 16 d., apie 13 val. 50 min., patruliavo kartu su to paties komisariato vyresniuoju patruliu S. K. Ignalinos mieste. S. A. gatvėje priešais parduotuvę „Elnias“. Jis atsistojo šalia automobilio, o kolega buvo arčiau Ateities gatvės važiuojamosios dalies ir stebėjo judėjimą. Jie pastebėjo atvažiuojantį nuo Geležinkelio gatvės raudonos spalvos automobilį „VW Passat“, kurio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržu. S. K. išėjo stabdyti automobilį, bet automobilis pats sustojo kitoje kelio pusėje prie parduotuvės. S. K. priėjo prie to automobilio, ką šnekėjo, negirdėjo, o po to grįžo į automobilį, atsisėdo ir atėjo iš paskos J. A., ir atsisėdo automobilio gale. Jis stovėjo prie vairuotojo durelių, kurių langas buvo praviras, ir daugmaž girdėjo pokalbį. S. K. paaiškino, kad yra kelių eismo taisyklių pažeidimas - vairavimas nesegint saugos diržu ir už tai bus surašomas protokolas. J. A., kiek pastebėjo, pasilenkęs į priekį S. K. sakė: nerašyk, nerašyk, kam čia to reikia, nerašyk protokolo. Tada J. A. išlipo iš mašinos ir nuėjo į savo mašiną, nors kolega jam sakė: niekur neik, sėdėk vietoj. J. A. nuėjo ir grįžo į mašiną, vėl sakė: nerašyk, nerašyk, padėjo 50 litų. S. K. sako: kam čia padėjai tuos pinigus, kad nerašyčiau protokolo? J. A. sako: taip. S. K. įspėjo, kad J. A. vėl daro nusižengimą ir už tai yra atsakomybė. Tada J. A. bandė lipt iš mašinos, bet jie neleido, J. A. vis tiek veržėsi į lauką ir tada jis pajuto alkoholio kvapą. Po to buvo patikrintas J. A. blaivumas ir kolega iškvietė kriminalinės policijos darbuotoją dėl įtarimo papirkti policijos pareigūną, po to jie išvyko į policijos komisariatą. Ar buvo tas įvykis filmuojamas, negali pasakyt, įrašas po tam tikro laiko ištrinamas, nes rašoma ant viršaus, tai to įrašo gali ir nelikt, vaizdo įrašymą patruliavimo metu įjungia ir jis visą laiką filmuoja. Įrašas buvo daromas diktofonu, kuris būna prie jų drabužių. Paaiškino, kad, jo nuomone, J. A. davė tuos 50 litų, kad papirkti, tuo metu kai padavė, kolega paklausė: kam šie pinigai, kad nerašyt protokolo? J. A. sako: taip.
Liudytoja A. A. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė. 2012 m. kovo mėnesį automobiliu „VW Passat“, kurį vairavo jos vyras J. A., važiavo gatve, kurioje yra „Elnio“ parduotuvė, ji sėdėjo šalia vyro. Jiems sustojus šalia parduotuvės, prie jų automobilio priėjo ir prisistatė pareigūnas L. V., kuris pasakė, kad jie važiavo neprisegę diržų, nuvedė jos vyrą į policijos automobilį, o pats sugrįžo į tą vietą šalia kelio, kur ir stovėjo, ir stabdė kitus automobilius. Jos vyras sėdėjo policijos mašinoje ir buvo ten su S. K.. Po to vyras atbėgo susinervinęs, tiesiog net drebantis, ir sako: tu žinai, bauda yra didesnė nuo 100 iki 300 litų, bet 50 litų kaip nenusižengusiam reikia sumokėt. Ji pamanė, kad kaip gerai, nes per televizorių kažkada rodė, kad galima susimokėti policijos automobilyje. Ji padavė vyrui 50 litų ir jis nuėjo atgal. Po to ji nuėjo prie policijos automobilio, matė, kad vyrui blogai, vyras sakė, kad jam trūksta oro. Prie jos atėjo L. V. ir jai pasakė, kad pokalbis įrašinėjamas. Vyras pasakė, kad trūksta oro ir bandė išlipti iš mašinos, bet L. V. įstūmė jį atgal į automobilį. Kai ji paklausė, ką jie daro, S. K. pasakė, kad kvies kriminalistus, nes yra policininkų papirkimas. Ji norėjo pasiskambinti policijos viršininkui ir pasiklausti, ar gali taip būti, ar galima sumokėti vietoje baudą, nes vyras tikrai atėjo pasiimti pinigų grynai sumokėti baudai, jai kilo įtarimas, kad negalima vietoje susimokėti tada, kada pareigūnai pradėjo sakyt: kviečiam greitai kriminalistų grupę, kad, tipo, kyšį duoda. Paaiškino, kad jos vyras daug metų turi invalidumą, 50% yra nedarbingas, ilgą laiką gydosi, o vaistai duoda stiprų poveikį psichikai, galėjo klaidingai suprasti policijos pareigūnus.
Liudytoja S. Š. paaiškino, kad dirba Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja, šią baudžiamąją bylą gavo tirti iš kito tyrėjo D. M.. Dėl garso įrašo pakliuvimo į bylą paaiškino, kad patruliai, vykdydami savo visas pareigas, įrašinėjo pokalbius ir pateikė šio pokalbio įrašą - S. K. atnešė ir pateikė kompaktinį diską ir ji surašė dokumentų pateikimo protokolą. Įrašai yra laikomi komisariato kompiuteryje, ji paprašė, kad pateiktų, įrašė, perkėlė ir pateikė, įrašas yra toks, kokį pateikė patruliai. Jai nekilo jokių įtarimų dėl įrašo tikrumo ir autentiškumo. Taip pat paaiškino, kad jai nekilo įtarimų, kad kaltinamasis mokėjo baudą, o ne norėjo papirkti pareigūnų, kiekvienas pažeidėjas turi žinot, kad jau eilę metų bauda vietoje nemokama. Tai kiek turi praeiti metų, kad žmonės supratų, jog bauda mokama per banką.
Liudytojas A. K. paaiškino, kad tuo metu atliko Ignalinos rajono policijos komisariato tyrėjo pareigas operatyvinėje grupėje. Iš patrulių S. K. ar L. V. gavo pranešimą, kad yra įvykis - Vilniaus gyventojas A. pasiūlė ir davė tarnybinėje transporto priemonėje kyšį už tai, kad vairavo be diržo, vėliau buvo nustatyta, kad vairavo išgėręs. Jis nuvykęs į įvykio vietą rado prie „Elnio“ parduotuvės tarnybinį policijos automobilį su skiriamaisiais policijos ženklais, kuriame tarp sėdynių gulėjo 50 litų kupiūra. Jis surašė apžiūros protokolą, o bendrauti su A. jam neteko. Kiek atsimena, patruliai darė garso įrašą, o dėl vaizdo įrašo nežino. Garso įrašą į kompiuterį tikriausiai perkėlė patruliai.
Liudytojas D. M. paaiškino, kad yra Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas ir yra pradėjęs ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Kompaktinį diską su garso įrašu į bylą pateikė S. K.. Kiek atsimena, J. A. kaltės dėl kyšio davimo nepripažino, jo pozicija tokia, kokia užfiksuota protokole. Ar buvo daromas įvykio vaizdo įrašas, negali pasakyti.
Liudytojas A. S. paaiškino, kad jis yra Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių poskyrio vyresnysis specialistas, dirba Ignalinos ir Anykščių policijos komisariatuose ir yra atsakingas už kompiuterinės įrangos priežiūrą. Policijos automobilyje „Škoda Oktavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra sumontuota kažkokia filmavimo įranga, bet kaip ji veikia, nežino. Policijos patruliai turi diktofonus, atsineša įrašus ir įkelia į kompiuterį, jiems suteikta teisė tik įrašyt, jie negali ištrint įrašų. Paskui tą įrašą patrulių būrio vadas K. L. įkėlė į kompaktinį diską. Kas dėl to, ar įmanoma kam nors prieit prie to įrašo, jį pavalyt, patvarkyt, patrint, sumontuot, tai teoriškai įmanoma viskas, o praktiškai tai ne.
Liudytojas K. L. paaiškino, kad patruliai buvo įjungę diktofoną, o po tarnybos iš diktofono perkėlė įrašą į kompiuterį, o jis nukopijavo įrašą į kompaktinį diską per esantį komisariate kompiuterių tinklą. Negali atsakyti, ar kas nors turi galimybę ištrint dalį įrašo. Policijos automobilyje sumontuota vaizdo įrašymo įranga nėra patikima, kelis kartus remontuota, todėl buvo naudojami tik garso įrašai.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad 2012 m. kovo 16 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Ignalinos mieste, Ateities gatvėje netoli parduotuvės „Elnias“, t.y. kitoje gatvės pusėje stovintis tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis Ignalinos rajono policijos komisariatui. Apžiūrint automobilį tarp priekinių sėdynių rasta 50 litų kupiūra Nr. AH3990623, kuri paimta laikymui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 5-8).
Iš asmens blaivumo testo seka, kad 2012 m. kovo 16 d., 14 val. 02 min., J. A. buvo nustatytas 1.22 promilės girtumas (b. l. 19).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad 2012 m. birželio 13 d. S. K. pateikė tyrėjai kompaktinį diską su jame esančiu garso įrašu (b. l. 13).
Iš daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolo seka, kad 2012 m. liepos 16 d. tyrėja apžiūrėjo šį S. K. pateiktą kompaktinį diską, kuriame yra 2012 m. kovo 16 d. S. K. ir J. A. pokalbio įrašas, taip pat tyrėja padarė šio pokalbio išklotinę (b. l. 30-33).
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. sausio 10 d. rašte nurodoma, kad vaizdo įrašo, kuriame 2012 m. kovo 16 d. buvo užfiksuotas policijos komisariato patrulių S. K. ir L. V. bendravimas su J. A. pateikti negali, kadangi įrašas yra ištrintas (b. l. 63).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. birželio 5 d. ekspertizės akto seka, kad ekspertams atlikus teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi paskirtą baudžiamojoje byloje fonoskopinę ekspertizę, prieita išvados, kad tirti pateiktas policijos pareigūnų ir J. A. 2012 m. kovo 16 d. pokalbio garso įrašas, esantis kompaktiniame diske, nėra originali skaitmeninio garso įrašo kopija - jame užfiksuoti redagavimo (perdiskretizavimo) požymiai; ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad ištrinti padaryto garso įrašo dalį tiesiogiai skaitmeniniame diktofone, kuriuo policijos patruliai darė garso įprašą, negalima; kad atsakyti į klausimus, ar pateiktas garso įrašas yra ištisinis, ar nėra sumontuotas, negalima, ir kad tikėtina, jog garso įrašo fragmente asmens, pasakiusio frazę „Dievuli, tu mano Dievuli, nu ką jūs ... nu gi“, „Ką jūs čia išdarinėjat?“, „ Niekur aš nesėdėsiu“ balsas bei kalba yra J. A. (b. l. 91-103). Atlikusi šią ekspertizę ekspertė E. Š. teisme patvirtino atliktos ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad padarytas diktofonu įrašas prastos kokybės, darant įrašą nestacionarioje aplinkoje, pakankamai daug įvairaus triukšmo ir signalo netolygumų, darant įrašą diktofonu, galima netyčia paliesti įrašymo mygtuką ir gaunasi signalo iškrypimai ir nėra pilnos informacijos, galima netyčia padaryti blogą darbą. Įrašo redagavimas (perdiskretizavimas) galėjo būti ir netyčinis, ir netyčinis. Paaiškino, kad negali pasakyti, kad įrašas nesumontuotas, nes yra nelabai gražūs požymiai dėl įrašo „ištęstinumo“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs kaltinamojo J. A. parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, betarpiškai su kaltinamuoju bendravusių policijos pareigūnų liudytojų S. K. ir L. V. parodymus, kitų teisme apklaustų liudytojų parodymus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis J. A. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką - baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje. Baudžiamojo kodekso 227 straipsnyje numatyta veika - papirkimas - tai pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą diferencijuojama pagal kyšio vertę bei pagal tai, už kokį - teisėtą ar neteisėtą - valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą ar neveikimą jis paperkamam asmeniui yra siūlomas, pažadamas arba duodamas. Pagal Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlydamas, pažadėdamas arba duodamas mažesnės negu vieno minimalaus gyvenimo lygio (MGL) vertės kyšį. Papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia t.y. kaltininkas turi suprasti, kad valstybės tarnautojui pasiūlė, pažadėjo ar davė kyšį. Teismas, įvertinęs kaltinamojo J. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, išanalizavęs jo bendravimo su policijos pareigūnais S. K. ir L. V. garso įrašą, šių policijos pareigūnų, o taip pat kaltinamojo sutuoktinės A. A. parodymus, mano, jog kaltinamasis, bendraudamas su nurodytais policijos pareigūnais, galėjo neteisingai suprasti policijos pareigūno S. K. paaiškinimus apie padaryto administracinio teisės pažeidimo - važiavimo neprisisegus saugos diržu - įforminimo tvarką ir baudos sumokėjimo tvarką. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra neįgalus, jam nustatytas 50 procentų darbingumas, kaip paaiškino jo sutuoktinė A. A., įvykio metu jis prastai jautėsi, pareigūnas S. K. taip pat paaiškino, kad vairuotojas sunkiai kalbėjo. Kaltinamojo paaiškinimai apie tai, kad jis galvojo, jog administracinę baudą gali sumokėti vietoje, teisminio nagrinėjimo metu paneigti nebuvo. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, po to kai policijos pareigūnas S. K. pasakė J. A., kad už jo padarytą pažeidimą gresia 50 litų bauda, pastarasis iškarto nuėjo į savo automobilį, pasiėmė iš žmonos 50 litų, atnešė ir padėjo juos policijos automobilyje. Jau pirmos J. A. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, įvykusios tą pačią 2012 m. kovo 16 d., jis paaiškino tyrėjui, kad jokio kyšio policijos pareigūnams nedavė, jį suklaidino policijos pareigūnas, kelis kartus klausdamas, rašyti ar nerašyti protokolo, jeigu pareigūnas būtų pasakęs, kad privalo surašyti protokolą, nebūtų tokių problemų, be to jis nežinojo, kad negalima baudos sumokėti vietoje (b. l. 18). Atlikęs šią apklausą tyrėjas D. M. taip pat teisme paaiškino, kad J. A. kaltės dėl kyšio davimo nepripažino, jo pozicija tokia, kokia užfiksuota protokole. Duodamas paaiškinimus teisme, kaltinamasis taip pat paaiškino, kad pareigūnui pasakius apie 50 litų baudą, jis bėgo paimti pinigų ir sumokėti baudą. Policijos pareigūnas S. K. patvirtino, kad jam išaiškinus vairuotojui apie gresiančią baudą, pastarasis nuėjo prie savo automobilio ir atnešė 50 litų, tai įvyko taip staiga, jog jis net nesuvokė, jog vairuotojas jį papirkinėja. Liudytoja A. A. taip pat patvirtino, kad sutuoktinis atbėgo į automobilį, kuriame ji sėdėjo, pasiimti pinigų ir pasakė, kad jam, kaip nenusižengusiam, reikia sumokėti 50 litų baudą. Visos šios aplinkybės nepaneigia kaltinamojo paaiškinimų, kad jis atnešė ir padėjo į policijos automobilį 50 litų ne pareigūnams papirkti, o kaip sumokėti pareigūno nurodyto dydžio baudą. Teismui nėra pagrindo netikėti šiais kaltinamojo paaiškinimais, nes jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi nuo pat pirmos jo apklausos įvykio dieną ir yra visiškai įtikinami. Taip pat, teismas, išklausęs esantį prie bylos garso įrašą ir išanalizavęs šio įrašo išklotinę (b. l. 32-33), prieina išvados, kad kaltinamasis galėjo nesuprasti ir policijos pareigūno įspėjimų apie tai, kad padėdamas 50 litų, jis daro kitą teisės pažeidimą (papirkimą). Paminėtame garso įraše girdisi, kad J. A. pasakė policijos patruliams, jo veiksmus įvertinusiems kaip papirkimą, kad: „ne tą darot, 50 litų daviau baudai“, be to paminėtame garso įraše nesigirdi policijos pareigūnų paaiškinimų, jog baudos negalima mokėti vietoje. Ir nors atlikus šio garso įrašo ekspertizę, ekspertai užfiksavo jo redagavimo požymius, tačiau ekspertė teisme paaiškino, kad tai galėjo įvykti ir dėl netyčinių veiksmų, todėl teismas mano, kad galima šiame įraše užfiksuotą informaciją vertinti kaip vieną iš įrodymų byloje. Visas abejones dėl šio įvykio aplinkybių galėtų padėti išsklaidyti J. A. ir policijos pareigūnų bendravimo metu galimai darytas vaizdo įrašas, tačiau, kaip nurodyta paminėtame Ignalinos rajono policijos komisariato 2013 m. sausio 10 d. rašte, vaizdo įrašas, kuriame 2012 m. kovo 16 d. buvo užfiksuotas policijos komisariato patrulių S. K. ir L. V. bendravimas su J. A., yra ištrintas (b. l. 63). Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog J. A. veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nekaltumo prezumpcija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl teismas išteisina kaltinamąjį A. A., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Priėmus sprendimą išteisinti kaltinamąjį, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietos apžiūros metu paimta 50 litų kupiūra Nr. AH3990623, saugoma Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, grąžintina teisėtam savininkui, o kompiuterinė laikmena su garso įrašu - saugotina prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Daiktą, turintį reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 50 litų kupiūrą Nr. AH3990623, saugomą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje - grąžinti savininkui J. A..
Daiktą, turintį reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompiuterinę laikmeną su garso įrašu - saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.