- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-1341-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02885-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei O. B. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinės kaltės; išvadą byloje teikiančios institucijos: Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi tenkintas atsakovo V. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyta laikina jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose (iki 2018-01-01 Trakų rajono apylinkės teismas) gautas ir priimtas ieškovės atskirasis skundas dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuriuo ji prašė minėtą nutartį panaikinti.2018 m. sausio 5 d. buvo gautas ieškovės prašymas pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018 m. sausio sausio 12 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir tuo pačiu metu prašo tas pačias skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti. Ieškovė nėra atsisakiusi atskirojo skundo dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties, todėl prašymas pakeisti skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė O. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
1. Teismo nutartis yra ydinga, nes teismas, nusišalindamas nuo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo, paneigė prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą.
2. Ginčo situacijoje laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl ieškovės prašyme nurodytų motyvų ir faktinių duomenų pagrindu kyla grėsmė pakenkti vaiko normaliam vystymuisi, prisitaikymui prie aplinkos. Teismo 2017 m. gruodžio 27 nutartimi nustatyta atsakovo su sūnumi bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų, nes itin mažo amžiaus vaiko dažnas aplinkos keitimas jį veikia neigiamai ir yra susijęs su emociniais išgyvenimais bei gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Todėl šioje teisinėje situacijoje turi būti teikiamas prioritetas, ne atskiro skundo išnagrinėjimui (atskirojo skundo padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo (CPK 151 straipsnio 2 dalis), o vaiko stabilios ir saugios aplinkos, jo psichinės ir fizinės sveikatos bei gerovės užtikrinimui.
3 . Teismas turėjo pareigą išspręsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Atsakovas V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo O. B. atskirąjį skundą atmesti, 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateikė du skundus dėl teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties su skirtingais reikalavimais, t.y. prašo taikyti du skirtingus civilinių teisių gynimo būdus – viename skunde prašo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės panaikinti, o kitame – pakeisti. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo ginčijamoje nutartyje, kad ieškovė nėra atsisakiusi atskirojo skundo dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties panaikinimo, todėl prašymas pakeisti skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.
2. Priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu – atsakovu V. B., todėl esant tokiai faktinei situacijai, kad šiuo metu vaikas faktiškai gyvena su ieškove, yra labai svarbu, kad nenutrūktų tėvo ir vaiko emocinis ryšis. R. yra 2,5 metų amžiaus, todėl ieškovei ribojant tokio amžiaus vaiko bendravimą su tėvu, ryšis gali susilpnėti ar net visai nutrūkti. Todėl, jei bus priimtas palankus atsakovui sprendimas ir vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su juo, vaikui bus lengviau vėl apsigyventi tėvo namuose, jei jo ryšys su tėvu nenutrūks.
Atsiliepimas
3. Atsakovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad Vaiko teisių skyriaus specialistų pagalba buvo susitarta dėl bendravimo tvarkos, tačiau ieškovė šio susitarimo nevykdė – ji neleisdavo vaiko antradieniais ir ketvirtadieniais į vaikų darželį, o ateinant tėvo bendravimo su sūnumi savaitgaliui teigdavo, kad vaikas serga.
4. Sprendžiant dėl geriausių vaiko interesų apsaugojimo tiek, kiek tai būtina, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į ieškovės, vaiko motinos, su kuria šiuo metu faktiškai gyvena sūnus R. B., poziciją atsakovo bendravimo su vaiku klausimu. Iš bylos medžiagos matyti (iš ieškovės ieškinio), kad ieškovė didžiąja dalimi pritaria bendravimo su vaiku tvarkai. Akivaizdu, kad atsakovo prašoma ir teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi nustatyta atsakovo ir sūnaus R. B. bendravimo tvarka tik nežymiai skiriasi nuo ieškovės prašomos, leidžia vaikui 2 kartus per savaitę pernakvoti tėvo namuose, o tėvui – pristatyti vaiką ryte 8 val. į ugdymo įstaigą arba į namus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama atskirojo skundo ir atsiliepimo į ji argumentų ribose.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios konkrečiu atveju yra būtinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta nepilnamečio vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.Civilinio proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Pagal CPK 148 ir 149 straipsnių nuostatas, asmuo, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, esant pagrindui, turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita priemone, arba prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, arba turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 151 straipsnis). Iš to seka, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę laisvai pasirinkti, kuriuo iš nurodytų būdų sieks savo teisių ir teisėtų interesų gynimo, tačiau jų pasirinkimas visais atvejais neturi prieštarauti civilinio proceso operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principams (CPK 7, 8 straipsniai).Nagrinėjamu atveju Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi tenkintas atsakovo V. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyta tokia laikina jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka: 1) atsakovas turi teisę pasiimti vaiką (iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 17.00 val. ir grąžinti atitinkamai kitą dieną 8.00 val. į ugdymo įstaigą (jei ši diena nedarbo – į gyvenamąją vietą); 2) atsakovas turi teisę paimti vaiką antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį iš vaiko buvimo vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžinti pirmadienį 8.00 val. (į ugdymo įstaigą arba į gyvenamąją vietą, jeigu ši diena nedarbo diena). Ieškovė O. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti. Taip pat pateikė prašymą pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018 m. sausio sausio 12 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nėra atsisakiusi atskirojo skundo dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties, todėl prašymas pakeisti skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusišalindamas nuo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo, paneigė prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą. Teigia, kad teismo 2017 m. gruodžio 27 nutartimi nustatyta atsakovo su sūnumi bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, nes itin mažo amžiaus vaiko dažnas aplinkos keitimas jį veikia neigiamai ir yra susijęs su emociniais išgyvenimais bei gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Taip pat, teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Visų pirma, kaip jau minėta dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, kuriuo būdu sieks savo teisių ir teisėtų interesų gynimo, t. y. ar teiks atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar teiks prašymą tas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti, ar teiks prašymą pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir tuo pačiu metu prašo tas pačias skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti, t. y. savo teisių gynimo siekia iš esmės iškart dviem alternatyviais būdais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju, pirmiausia turėtų būti išnagrinėtas atskirasis skundas dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo, ir tik tuo atveju, jeigu netenkina apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, esant pagrindui galėtų būti tenkinamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Priešingu atveju, gali susiklostyti paradoksali situacija tuo atveju, jeigu apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nuspręstų tokias laikinąsias apsaugos priemones išvis panaikinti, ar jas pakeisti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija neatitiktų nei civilinio proceso operatyvumo, nei koncentracijos, nei ekonomiškumo principų, nei tuo labiau protingumo principų.Antra, įvertinus atskirojo skundo turinį matyti, kad apeliantė klaidingai interpretuoja teismo nutarties nuostatas. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas ne atsisakė nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o jo netenkino. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kol dar nėra išnagrinėtas tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumas ir pagrįstumas, tuo labiau, kad dalis ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo argumentų, sutapo su atskirajame skunde nurodytais argumentais, dėl kurių pagrįstumo turėjo spręsti apeliacinės instancijos teismas.Atkreiptinas dėmesys, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės O. B. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties, 2018 m. vasario 20 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos teismo nutarties, teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad skundžiama nutartimi faktiškai nenustatytos dvi vaiko gyvenamosios vietos, nes didesnę savaitės laiko dalį vaikas praleidžia su ieškove. Pagal ieškovės ginčijamą teismo nustatytą tvarką vaiko gyvenamoji vieta nekaitaliojama itin dažnai. Ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl vaikas negali nakvoti atsakovo gyvenamojoje vietoje iki vaikui sukaks 3 metai ir 6 mėn. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad šiuo metu skundžiama teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka tinkama, todėl ieškovės atskirąjį skundą atmetė kaip nepagrįstą.Darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakė ir dėl ieškovės argumentų, kuriais jį grindė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrįstumą, t. y. susijusių su, jos teigimu, 2017 m. gruodžio 27 nutartimi nustatytos atsakovo su sūnumi bendravimo tvarkos ydingumu, t. y. kad ji neatitinka vaiko interesų, nes itin mažo amžiaus vaiko dažnas aplinkos keitimas jį veikia neigiamai ir yra susijęs su emociniais išgyvenimais bei gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, ir konstatavo, jog 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka tinkama.Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Teismas pažymi, kad esant bendram tėvų susitarimui šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu tai nekenks vaiko interesams. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš šalių nėra atimama galimybė kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, jei paaiškėtų, kad šalys piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis.Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.