- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-04
- Bylos Nr.
- 2S-1112-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- J. L.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja J. L. 2007 m. birželio 27 d. padavė teismui skundą dėl notaro veiksmų. Prašė įpareigoti Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarę atlikti notarinius veiksmus – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą po pareiškėjos motinos S. L., mirusios 2001 m. gruodžio 10 d., mirties. Nurodė, kad 1988 m. spalio 25 d. Šalčininkų rajono pirmas notaro biuras išdavė jos motinai S. L. paveldėjimo teisės liudijimą į pusę medinio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šią gyvenamojo namo dalį 1989 m. sausio 17 d. testamentu motina paliko jai - pareiškėjai J. L.. 2001 m. gruodžio 10 d. motina mirė, pareiškėja kreipėsi į notarę, tačiau per šešerius metus paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėja nurodė, kad į jos motinos namo dalį buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas A. L., o vėliau ši namo dalis padovanota P. Š.. Šiuo metu visas namas įformintas kaip P. Š. nuosavybė. Skunde nurodė, kad 2004 metais buvo atkurta mirusios S. L. nuosavybė ir žemės sklypas grąžintas natūra kaip namų valda prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ginčas dėl paminėto žemės sklypo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjos J. L. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad S. L., kaip priėmusiai palikimą po vyro I. L. mirties, 1988 m. spalio 25 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (rejestro Nr. (duomenys neskelbtini)), į 1/2 dalį gyvenamojo namo (plane pažymėtas indeksu 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., priklaususio A. L.. S. L. testamentu, sudarytu 1989 m. sausio 17 d. (rejestro Nr. (duomenys neskelbtini)), tą patį turtą - 1/2 dalį gyvenamojo namo (plane pažymėtas indeksu 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paliko dukrai J. L.. 1989 m. gegužės 31 d. A. L. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (rejestro Nr. (duomenys neskelbtini)) į kitą 1/2 dalį šio gyvenamojo namo. Tačiau, kaip teismas nustatė pagal registro duomenis, 1989 m. gegužės 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu A. L. vardu buvo įregistruotas visas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). A. L. dovanojimo sutartimis, sudarytomis 1996 m. rugpjūčio 23 d. (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2005 m. liepos 15 d. (Nr. (duomenys neskelbtini)), visą šį namą per du kartus (po 1/2 dalį) padovanojo anūkui P. Š.. Jo nuosavybė į visą namą yra įregistruota. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 2.8-85-9574 mirusios S. L. vardu buvo atkurta nuosavybė į 0.82 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). P. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti sprendimą Nr. 2.8-85-9574, kuriuo 0,23 ha žemės sklypas grąžintas natūra kaip ginčytino namo namų valda. 2007 m. gegužės 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu skundas patenkintas, tačiau neįsiteisėjo, nes J. L. apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2007 m. birželio 27 d. J. L. Šalčininkų rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį, kurio prašė pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą A. L. ir dovanojimo sutartis, kuriomis A. L. dovanojo P. Š. gyvenamąjį namą (žymėjimas plane 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvertinęs tokias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad skundo nagrinėjimo metu notarė negali išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimų į 1/2 dalį gyvenamojo namo bei į žemės sklypo dalį, kol nebus civilinėje byloje nuginčyta P. Š. nuosavybė į namo dalį bei kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nebus išspręstas J. L. skundas dėl apygardos administracinio teismo sprendimo. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjos argumentą, kad dėl notarės kaltės ji negavo paveldėjimo teisės liudijimo į 1/2 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypą, nes pareiškėja pati nepateikė notarei dokumentų, patvirtinančių S. L. nuosavybę į 1/2 dalį gyvenamojo namo.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. L. padavė atskirąjį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad notarė šešeris metus nemotyvuotai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo, o apie pareiškėjos nepateiktą VĮ „Registrų centro“ pažymą pasisakė tik nagrinėjant skundą teisme. Skunde pažymi, kad byla išnagrinėta paviršutiniškai, teismo posėdžio protokolas surašytas netinkamai, į bylą neįtrauktas suinteresuotas asmuo – žemėtvarkos skyrius.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Nutartis paliekama nepakeista.
Paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina paveldėjimo faktą (LR CK 5.66 str.) ir yra pagrindas įregistruoti daiktinę teisę į paveldėtą turtą (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11, 12 str.). Byloje nustatyta, kad dėl nekilnojamojo turto, į kurį pareiškėja J. L. prašo įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, skundžiamos nutarties priėmimo metu (taip pat ir nagrinėjant atskirąjį skundą) vyko teisminiai ginčai. Daiktinė teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įregistruota tik teisėtų, galiojančių ir neginčijamų dokumentų pagrindu (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į konkretų žemės sklypą, kai yra ginčijamas šio sklypo grąžinimas palikėjo nuosavybėn natūra konkrečioje vietoje, bei negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į namo dalį, kuri yra įregistruota kaip kito asmens nuosavybė ir dėl šio įregistravimo teisėtumo bei jo pagrindo (sandorių) vyksta teisminis ginčas. Kaip jau minėta paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas fiksuojantis paveldėjimą. Toks juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įformintas notaro patvirtintu dokumentu tik tuomet, kai įvykdomos visos įstatymo nustatytos sąlygos, atliekami visi paveldėjimui būtini formalumai bei išsprendžiami tarp paveldėtojų ar kitų suinteresuotų asmenų dėl paveldimo turto kilę ginčai. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas nėra ginčo sprendimo būdas. Suinteresuoti asmenys savo teises turi ginti įrodinėdami teisę paveldėti ginčijamą turtą, o ne reikalaudami išduoti dokumentą, patvirtinantį paveldėjimo faktą. Esant ginčui toks dokumentas – paveldėjimo teisės liudijimas - gali būti išduotas tik tuomet, kai įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuojama asmens teisė paveldėti. Todėl apeliantės argumentai dėl netinkamų notarės veiksmų, dėl suinteresuoto asmens neįtraukimo į skundo nagrinėjimą, dėl netiksliai surašyto teismo posėdžio protokolo nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, nes susidariusi teisinė situacija gali būti išspręsta tik ginčo teisenos tvarka.
Išnagrinėjus atskirąjį skundą nenustatyta įstatyme (CPK 338, 329 str.) nurodytų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.