Vilniaus apygardos teismo nutartis

Adm. byla Nr. ATP-1268-200/2012 Teisminio proceso Nr. 4-03-3-01575-2012-3

2012 m. lapkričio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimo, kuriuo R. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. (dalyje dėl D. Š. nelegalaus darbo), pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas 1000 Lt bauda; administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. dalyje dėl R. Š., V. L., V. D. nelegalaus darbo R. K. atžvilgiu nutraukta, neįrodžius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „L“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nuostatas, kadangi tiriant 2012-04-25 įmonės darbuotojų R. Š. ir V. L. skundus nustatyta, kad R. K. jo vadovaujamoje įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leido dirbti: nuo 2012-01-24 iki 2012-04-17 projektų vadovei R. Š., nuo 2012-01-22 iki 2012-04-25 direktoriaus pavaduotojui V. L., nuo 2012-02-15 iki 2012-04-24 valytojai V. D. ir nuo 2012-01-13 iki 2012-04-25 šaltkalviui remontininkui D. Š., esant darbo sutarties požymiams, tačiau nepasirašius su jais darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl R. Š., V. D. nelegalaus darbo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl R. Š. ir V. D. nelegalaus darbo nepagrįstai nutraukta, bei prašoma skirti R. K. administracinę baudą pagal ATPK 41³ str. 1 d. už šių asmenų nelegalų darbą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. Š. UAB „L“ (duomenys pakeisti) nedirbo, su ja dėl darbo R. K. nesitarė. V. L. jam pasakojo, kad ji dirba valymo paslaugų įmonėje, kuri nesusijusi su V. L.. Kad byloje esantis įgaliojimas pasirašytas ne jo, R. Š. įgaliojimo nedavęs, jo parašas suklastotas. Antspaudai yra autoservise, prie jų V. L. turėjo priėjimą, kai R. K. gulėjo ligoninėje. Įgaliojimą pasirašė tik V. L. nuvežti buhalterinius dokumentus. V. D. niekada nėra matęs. Su V. D. visiškos materialinės atsakomybės sutarties nesudarinėjo, pas jį servise tokių sutarčių blankų prispausdinta daug, ten yra jo parašai ir antspaudas (b. l. 76-77). Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta R. Š. parodė, kad įgaliojimą gavo iš R. K.. Kai nusprendė papildomai teikti valymo paslaugas, reikėjo darbui ieškoti žmonių. V. D. direktoriaus nepažįsta, nes R. K. pasakė jai, kad valytojos ieškotų pati. R. K. sakė, kad ieškotų darbuotojo, kai suranda, tada pasirašydavo sutartį. Materialinės atsakomybės sutartį ir konfidencialumo sutartį V. D. pasirašė jos akivaizdoje, R. K. parašo nebuvo. Po to ji perdavė dokumentus R. K. per V. L.. Su ja pačia asmeniškai darbo sutartis buvo pasirašyta kontoroje (b. l. 89-90). Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta V. D. parodė, kad dėl priėmimo į darbą kalbėjo su R. Š., kuri prisistatė, kaip projektų vadovė, atstovaujanti UAB „L“ (duomenys pakeisti). Darbo sutartį sudarė su R. Š., nes suprato, kad ji buvo įpareigota sudarinėti darbo sutartis. Jai buvo duotas jos sutarties egzempliorius su antspaudais ir parašais. Pasirašyti konfidencialumo sutartį jai pateikė taip pat R. Š.. Ar buvo ant jos direktoriaus parašas, neprisimena. Apie materialinės atsakomybės sutartį nieko pasakyti negali. Pagal pareigas atliko generalinius tvarkymus. Darbo užmokestį gavo, nurodė R. Š. sąskaitos numerį ir ji pervedė pinigus. Kad UAB „L“ (duomenys pakeisti) yra autoservisas, ji nežinojo (b. l. 88-89). Iš byloje esančio 2012-02-02 UAB „L“ (duomenys pakeisti) įgaliojimo, pasirašyto direktoriaus R. K., matyti, kad UAB „L“ (duomenys pakeisti), atstovaujama direktoriaus R. K., įgaliojo projektų vadovę R. Š. atstovauti bendrovę pasirašant sutartis ir sąskaitas faktūras; įgaliojimas galioja iki darbo sutarties nutraukimo (b. l. 86).

Iš šių aplinkybių matyti, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar UAB „L“ (duomenys pakeisti) faktiškai dirbo R. Š., ar ji buvo įgaliota atstovauti bendrovę pasirašant sutartis ir sąskaitas faktūras, ar byloje esantis 2012-02-02 UAB „L“ (duomenys pakeisti) įgaliojimas nėra suklastotas, ar R. K. tinkamai vykdė savo kaip direktoriaus pareigas, jog jo vadovaujamoje įmonėje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasirašius darbo sutartį ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT Nr. N575-3284/2011). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų kilusiems neaiškumams panaikinti, deklaratyviai nurodęs, kad R. K. versija nėra paneigta jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais, priešingai, ją patvirtina 2012-04-13 pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 65); Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012-07-18 raštas, patvirtinantis 2012-04-13 pareiškimo užregistravimą (b. l. 72); 2012-07-25 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK NTS raštas, kad ikiteisminis tyrimas pagal pareiškimą pradėtas, bet įtarimai dar niekam nepareikšti (b. l. 74). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime atkreipė dėmesį į tai, jog skundai LR VDI buvo paduoti jau po to, kai R. K. kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Tokiu būdu konstatavo, kad negalima besąlygiškai tikėti liudytojų R. Š. ir V. L. parodymais, kadangi tarp jų ir R. K. susiklostė konfliktiški santykiai ir jie gali siekti atkeršyti ar pakenkti jam. Taip pat nurodė, kad kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas taip pat negalima remtis R. Š. ir V. L. pateiktais į bylą dokumentais (sąskaitomis-faktūromis, įgaliojimu, sutartimis ir kt.). Tačiau teismas nevertino byloje pateiktų dokumentų, kurie yra reikšmingi, nustatant R. K. kaltę dėl R. Š. ir V. D. nelegalaus darbo, nelaukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos. Tai – 2012-03-02 mokėjimo nurodymo, kuriuo R. Š. UAB „L“ (duomenys pakeisti) išmokėjo 400 Lt darbo užmokestį (b.l.22), nesiaiškino, ar į šios įmonės sąskaitą buvo sumokėti pinigai fizinių ir juridinių asmenų pagal įmonės išrašytas sąskaitas už valymo paslaugas (b.l. 1819,20,21,33), dėl kurių sutartis UAB „L“ (duomenys pakeisti) vardu sudarė R. Š..

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant R. K. patraukimo atsakomybėn klausimą Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimas dalyje dėl R. Š. ir V. D. nelegalaus darbo naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl nuobaudos švelninimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, skiriant administracinę nuobaudą už D. Š. nelegalų darbą, nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti 1000 Lt dydžio baudą.

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad asmens kaltės pripažinimas dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdus gailestis yra R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, taip pat vertino jo asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebaustas), pažeidimo padarymo aplinkybes, kad dėl nesutarimų tarp akcininkų ir dėl to susiklosčiusių aplinkybių R. K. negalėjo oficialiai įdarbinti asmens, bet žadėjo tai padaryti įsteigus kitą įmonę, teismas konstatavo, jog nebuvo tiesioginės tyčios leisti ilgą laiką dirbti nelegaliai ir neįforminti nustatyta tvarka darbo santykių. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuobaudos švelninimo, paskiriant mažesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo sankcijoje, yra nepagrįsta. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo užtikrinti asmens įdarbinimo įstatymų nustatyta tvarka (raštu sudaryti darbo sutartį, pranešti Sodrai apie įdarbinimą), tai jis, kol nepašalino kliūčių, iš viso neturėtų tartis su asmeniu dėl darbo samdos sutarties pagrindu. Teismo nustatyti pažeidėjo elgesio motyvai nereiškia, kad R. K. veikoje nebuvo tyčios. Pažeidėjas suvokė, jog jo elgesys yra neteisėtas, žinojo žalingas šio elgesio pasekmes (jog darbuotojas yra socialiai neapdraustas), tačiau tikėjosi, kad jo leistas dirbti nelegalus darbas nebus identifikuotas.

Kitos aplinkybės, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą (prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas) nelaikytinos ypatingomis, išimtinėmis, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje. Pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės šiuo atveju reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuomone, kad pirmos instancijos teismas R. K. atžvilgiu nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė 1000 Lt baudą.

Įvertinus minėtas aplinkybes Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimas keistinas dalyje, kuria R. K. pagal ATPK 41³ str. 1 d. dėl D. Š. nelegalaus darbo, taikant ATPK 30¹ str., skirta mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje, skiriant ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje nustatytą minimalią baudą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokiu būdu bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimo dalį, kuria administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. dalyje dėl R. Š., V. D. nelegalaus darbo, R. K. atžvilgiu nutraukta, ir grąžinti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimą dalyje, kuria R. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. dėl D. Š. nelegalaus darbo, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., skirta 1000 Lt bauda ir pagal ATPK 41³ str. 1 d. R. K. dėl D. Š. nelegalaus darbo paskirti 3000 Lt baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.