- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-608-560/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29607-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- K. S., O. Š.
- Skolininkas
- K. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. prašymą dėl baudos skyrimo skolininkei K. S., suinteresuoti asmenys K. S., O. Š., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. S. kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl baudos skyrimo (iki 300 Eur dydžio) skolininkei K. S. už kiekvieną vykdomojo dokumento nevykdymo dieną, už kiekvieną sprendimu, įpareigojančiu skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo akte nurodytą atvejį, baudą skiriant išieškotojo O. Š. naudai.
2. Nurodė, kad nėra laikomasi teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant tiek į skolininkes, tiek į išieškotojo, tiek į Vaiko teisių apsaugos tarnybos vykdomojoje byloje pateiktus duomenis, 2025 m. rugsėjo 26 d. antstolė surašė patvarkymą dėl sprendimo tvarkos, kuriame buvo pasisakyta dėl kiekvieno vykdomajame dokumente nurodyto punkto vykdymo tvarkos. Vykdant vykdomąją bylą antstolė 2025 m. spalio 23 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatuotos konkrečios įpareigojimo neįvykdymo datos bei teismo nustatytos bendravimo tvarkos konkretus pažeisti punktai. 2025 m. spalio 17 d. vaiko motina K. S. neperdavė sūnaus K. Š. pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, nevedė vaiko i ugdymo įstaigą. 2025 m. spalio 18 d. nepavyko susisiekti su vaiku telefonu, nes vaiko motina neatsiliepė į skambučius. 2025 m. rugsėjo 13 d. motina neleido tėvui telefonu pasikalbėti su vaiku. 2025 m. rugsėjo 16 d. motina neleido tėvui telefonu pasikalbėti su vaiku. (duomenys neskelbtini) vaiko gimtadienio dieną vaiko neperdavė, tėvas buvo atvykęs į jos gyvenamąją vietą ir nesuteikė galimybes su juo susisiekti telefonu. 2025 m. rugsėjo 5 d. skolininkė neperdavė tėvui vaiko pagal galiojantį teismo sprendimą. Skolininkė patvirtina, kad bendravimo tvarka nevykdoma, nurodoma priežastis - vaiko nenoras bendrauti su tėvu, taip pat nesaugi vaikui aplinka.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo O. Š. pateikė prašymą, kurį teismas laikė atsiliepimu, kuriame nurodė, kad teikia papildomus įrodymus, kurie, jo teigimu, paneigia skolininkės teiginius apie tėvo keliamą grėsmę vaikui. Ankstesni teiginiai apie tėvo smurtą vaiko atžvilgiu jau buvo paneigti Vilniaus universiteto vaikų psichologės 2023 m. kovo 26 d. išvadoje. Advokato iš Santaros klinikų gautuose dokumentuose išrašas buvo pateiktas ne pilnas, galimai nuslepiant faktą, kad išvadą teikė su skolininke susijęs gydytojas.
4. Skolininkė K. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo su prašymu nesutiko.
5. Dėl 2025 m. rugpjūčio 23 d. tariamo pažeidimo nurodė, kad išieškotojas 2025 m. rugpjūčio 23 d., priešingai nei nurodyta, nebuvo atvykęs į vaiko gyvenamąją vietą. Dėl 2025 m. rugsėjo 5 d. tariamo pažeidimo skolininkė nurodė, jog negalėjo įvykdyti teismo sprendimo 1 p. (vaiko paėmimas iš ugdymo įstaigos), kadangi nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. vaikui gydytojų komisija nustatė nuotolinio mokymosi poreikį ir vaikas mokyklos nelankė. Nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. vaikas blogai jautėsi, o 2025 m. rugpjūčio 31 d. Santaros klinikose vaikui buvo diagnozuotas generalizuotas nerimo sutrikimas, rekomenduojant sudaryti sąlygas, kad tėvas negalėtų kontroliuoti situacijų, nes jo elgesys yra pagrindinis nerimo šaltinis. Dėl 2025 m. rugsėjo 13 d. ir 2025 m. rugsėjo 16 d. tariamų pažeidimų (dėl bendravimo telefonu) nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių tėvo skambučio faktą ir laiką. 2025 m. rugsėjo 16 d. vaikas 16 dienų laikotarpiui buvo nukreiptas į reabilitaciją (dėl stuburo ir psichikos bei elgesio sutrikimo) ne Vilniaus mieste. Kadangi 2025 m. spalio 17 d. vaikas mokėsi nuotoliniu būdu, skolininkė neturėjo prievolės perduoti vaiko tėvui. Skolininkė pateikė 2025 m. spalio 15 d. vaizdo įrašą, patvirtinantį, kad motina siekė vykdyti teismo sprendimą ir perdavė telefoną vaikui, tačiau vaikas po pokalbio su tėvu apsiverkė ir kelis kartus trenkė ranka motinai. Skolininkė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-47620-54/2025 dėl tėvystės teisių apribojimo ir/arba teismo nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Civilinės bylos Nr. e2-70-1102/2024 nagrinėjimo metu nustatyta, kad išieškotojui (tėvui) diagnozuota 4 laipsnio (duomenys neskelbtini), o po naviko šalinimo operacijos 2025 m. balandžio mėnesį jo psichinė ir fizinė sveikata stipriai suprastėjo (nurodomi akivaizdūs orientacijos ir savijautos sutrikimai). Skolininkė bendradarbiavo su antstole ir išsamiai teikė visus dokumentus, susijusius su vaiko sveikata, gydytojų rekomendacijomis, į kuriuos antstolė atsižvelgė ir 2025 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu pakeitė bendravimo su vaiku tvarką.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeima žinoma skyriui nuo 2019 metų, per šį laikotarpį registruoti 37 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, didžioji dalis susijusi su tėvų tarpusavio nesutarimais dėl vaiko auklėjimo ir bendravimo tvarkos nesilaikymo, kas neigiamai veikia vaiko emocinę būklę. Atlikus vaiko situacijos vertinimą 2025 m. rugpjūčio 19 d. vaikas nurodė, kad norėtų bendrauti su tėvu, jei šis elgtųsi kaip anksčiau, tačiau šiuo metu jam baisu likti vienam su tėvu, nes tėvas yra uždaręs vaiką vieną ir palikęs, ant vaiko rėkia, vartoja necenzūrinius žodžius. Gydytojas konstatavo, kad pagrindinis vaiko baimės šaltinis yra tėvo keistas, neprognozuojamas elgesys, sukeliantis emocinį nesaugumą, nerimą ir baimę. Ilgą laiką neigiamai besiklostantys vaiko tėvų santykiai gali neigiamai paveikti ir taip šiuo metu jautrią vaiko emocinę būklę. Šis rizikos veiksnys taikytinas abiem vaiko tėvams. Šiuo metu vaiko bendravimas su tėvu gali prieštarauti vaiko interesams, tačiau svarbu kuo skubiau kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo pakeitimo, kuris geriausiai atitiktų vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju teismo nutarties dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nevykdymas gali būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais, kai vaiko atstovas yra priverstas pažeisti nutartį, siekdamas apginti prioritetinius gyvybiškai svarbius vaiko interesus (pvz. teisė į gyvybę, teisė į saugią aplinką, apsauga nuo smurto). Tarp šalių yra susiklostę ilgalaikiai įtempti konfliktiniai santykiai, kurie yra žalingi mažamečio vaiko psichologinei gerovei, o vaikas jaučiasi nesaugus. Kliudyti bendrauti su vaiku yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai bendravimas tampa pavojingu vaiko interesams.
7. Skolininkei anksčiau jau ne kartą teismo nutartimis buvo skirta piniginė bauda už nutarties dėl tėvo ir sūnaus bendravimo nevykdymą. Nepaisant tėvo neprognozuojamo elgesio, vaiko motina privalėjo pateikti įrodymus, kad ėmėsi priemonių, jog nebūtų visiškai nutrūkęs tėvo ir vaiko ryšys. Priešingu atveju konstatuotina, kad motina neužtikrino vaikui ir tėvui teisės bendrauti. 2025 m. rugpjūčio 19 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime užfiksuota, jog vaikas iš esmės norėtų bendrauti su tėvu, jei šis elgtųsi kaip anksčiau, tai reiškia, kad emocinis ryšys nėra visiškai nutrūkęs. Tarnyba darė išvadą, kad motina, nesilaikydama teismo patvirtintos tvarkos ir neužtikrindama bent minimalaus ir saugaus tėvo ir sūnaus bendravimo (pvz., nuotoliniu ryšiu), pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, o tokie veiksmai (ar neveikimas) prieštarauja vaiko interesams. Motina, manydama, kad esama tvarka prieštarauja vaiko interesams, turėjo ne visiškai uždrausti bendravimą, o kreiptis į specialistus dėl ryšio atkūrimo, užtikrinti saugų nuotolinį bendravimą ir (arba) teismo keliu siekti pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Manytina, kad yra pagrindas skirti skolininkei teismo baudą – įspėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjos antstolės A. S. prašymą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies, skyrė K. S. 100 Eur dydžio baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą, išieškotojo O. Š. naudai.
9. Teismas nurodė, kad 2024 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-70-1102/2024, teismas nustatė atsakovo O. Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. Š. tvarkos sąlygas. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl galiojanti ir vykdytina. 2025 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2- 70- 1102/2024 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Teismas kritiškai vertino deklaratyvaus pobūdžio skolininkės argumentus, kad ji procesinius dokumentus gavo tik 2025 m. lapkričio 8 d., nes iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad jai procesiniai dokumentai buvo įteikti 2025 m. spalio 27 d.
10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi, 2019 m. birželio 7 d. nutartimi, 2019 m. liepos 25 d. nutartimi sprendė klausimą dėl laikinosios tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo. Ta aplinkybė, kad apygardos teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi nustatė tėvo ir vaiko bendravimo tvarką (dvi dienas per savaitę, po 3 val.) liudija, kad apygardos teismas, išanalizavęs visas aplinkybes nenustatė, kad tėvas darytų žalą vaikui. Minėtoje nutartyje teismas nustatė: „byloje nėra šiuo metu duomenų apie tai, kad jis (O. Š.) iš esmės netinkamai elgtųsi sūnaus atžvilgiu, betarpiškai vartotų prieš jį fizinį ar psichinį smurtą /../ teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti K. S. prašymo ir apskritai panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikinos O. Š. bendravimo su K. Š. tvarkos“ (nutarties 14 punktas). Teismas darė išvadą, kad nepilnamečio vaiko motina, nesudarydama sąlygų tėvui matytis su sūnumi 2025 m. spalio 18 d.; 2025 m. rugsėjo 13 d.; 2025 m. rugsėjo 16 d.; (duomenys neskelbtini)elgėsi savavališkai ir vienasmeniškai nepagrįstai sprendė, kad tėvas neturi teisės matytis su sūnumi, o sūnus su tėvu. Nors 2025 m. rugsėjo 5 d. ir 2025 m. spalio 17 d. skolininkės pažeidimų nenustatyta, nes skolininkė negalėjo vykdyti teismo sprendimo dėl objektyvių priežasčių t. y. dėl vaiko nuotolinio mokymosi, tačiau, dėl kitų bendravimo tvarkos nevykdymo epizodų (2025 m. spalio 18 d.; 2025 m. rugsėjo 13 d.; 2025 m. rugsėjo 16 d.; 2025 m. rugpjūčio 23 d.) teismas darė išvadą, kad skolininkė pernelyg sureikšmino savo ir vaiko tėvo tarpusavio konfliktiškus santykius, nesugebėjo atsiriboti nuo jų ir įvertinti, kad vaiko interesus atitiktų tėvo ir sūnaus bendravimas. Skolininkės argumentus dėl tėvo ir sūnaus bendravimo nevykdymo bei dėl tėvo, neva, netinkamo elgesio, kuris esą kelia pavojų nepilnamečiui vaikui, anksčiau jau nagrinėjo pirmosios instancijos teismas kitose civilinėse bylose dėl baudos skyrimo ir pripažino šiuos argumentus nepagrįstais. Teismas nagrinėjamu atveju darė išvadą, kad skolininkės subjektyvus vaiko tėvo elgesio vertinimas, kaip keliančio grėsmę vaikui, savaime nesuteikia jai teisės savavališkai nevykdyti teismo nutarties.
11. Teismas pritarė išvadą teikiančios institucijos išvadoje išdėstytai pozicijai, kad skolininkė, nesilaikydama teismo patvirtintos tvarkos ir neužtikrindama bent minimalaus ir saugaus tėvo ir sūnaus bendravimo, pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, o tokie veiksmai prieštarauja vaiko interesams. Skolininkė, manydama, kad esama tvarka prieštarauja vaiko interesams, turėjo ne visiškai uždrausti bendravimą, o kreiptis į specialistus dėl ryšio atkūrimo, užtikrinti saugų nuotolinį bendravimą ir / arba teismo keliu siekti pakeisti nustatytą bendravimo tvarką (pvz., nustatant bendravimą tik neutralioje aplinkoje, dalyvaujant tarpininkui ir kt.). Teismas darė išvadą, kad skolininkė nesiėmė aktyvių veiksmų padėti sūnui ir tėvui atkurti teigiamo emocinio ryšio ir šiuo metu nesiekia užtikrinti bent minimalios tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, taip pat atsižvelgiant į tai, jog vaiko motina jau ne pirmą kartą nevykdo teismo nutarties ar sprendimo dėl tėvo ir sūnaus bendravimo, už ką jai teismo nutartimis buvo ne kartą skirtos baudos, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti skolininkei 100 Eur baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Pareiškėja K. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį ir atmesti antstolės prašymą.
13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė bylą nesant jokių įrodymų, jog K. S. nutartyje nurodytomis dienomis pažeidė teismo sprendimu nustatytos vaiko tėvo bendravimo su sūnumi tvarką. Pirmosios instancijos teismas neatliko antstolio akto pagrįstumo patikrinimo, visiškai neįvertino pateiktų duomenų ir nenustatė priežasčių, dėl kurių teismo sprendimas buvo/nebuvo konkrečiomis dienomis vykdomas. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad skolininkė nevykdė teismo sprendimo 2025 m. spalio 18 d.; 2025 m. rugsėjo 13 d.; 2025 m. rugsėjo 16 d.; (duomenys neskelbtini)Išieškotojas buvo atvykęs ne vaiko gimtadienio dieną, o rugpjūčio 20 d. Vaikui nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. gydytojų komisija nustatė nuotolinio mokymosi proceso poreikį, todėl vaiko motina negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, nes vaikas mokyklos nelankė. Nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. vaikas blogai jautėsi, turėjo virškinimo sutrikimų. Antstolė nepateikė įrodymo, kad išieškotojas skambino vaiko motinai 2025 m. rugsėjo 13 d. bei 2025 m. rugsėjo 16 d. Vaikas nuo 2025 m. rugsėjo 16 d. 16 dienų laikotarpiui buvo nukreiptas reabilitacijai (dėl stuburo ir psichikos bei elgesio sutrikimo). 2025 m. spalio 17 d. vaikas mokėsi nuotoliniu būdu, todėl vaiko tėvas negalėjo paimti vaiko iš mokyklos. Antstolė nepateikė įrodymų apie tai, kad 2025 m. spalio 18 d. išieškotojas skambino vaiko motinai. Teismas atsisakė prijungti prie bylos 2025 m. spalio 15 d. vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas vaiko elgesys, kuomet vaiko motina atsiliepė į tėvo skambutį ir perdavė telefoną vaikui, kuris po pokalbio su tėvu apsiverkė ir kelis kartus trenkė ranka motinai. Teismas turėjo pakankamai duomenų spręsti, kad vaiko pozicija dėl nenoro ir / ar baimių susitikti su tėčiu susiformavo dėl konkrečių O. Š. kaltų veiksmų. Teismo išvada, kad skolininkė pernelyg sureikšmino savo ir vaiko tėvo tarpusavio konfliktiškus santykius, nesugebėjo atsiriboti nuo jų ir įvertinti, kad vaiko interesus atitiktų tėvo ir sūnaus bendravimas, prieštarauja Santarų klinikų 2025 m. rugpjūčio 31 d. išraše padarytoms gydytojo išvadoms. Priešingai negu nustatė teismas, vaiko motina kaip tik ėmėsi priemonių su tikslu pašalinti susijusias su tėvo bendravimu vaiko baimes, užtikrino vaikui reikalingą medicininę pagalbą. Antstolė pateikė teismui pareiškimą be jokių konkrečių įrodymų apie pažeidimus, todėl prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš antstolės.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo O. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.
15. Nurodė, kad į bylą pateikė dokumentinius įrodymus, kad į jo skambučius nebuvo atsakoma. Vaiko baimes ir psichikos sutrikimus (jei tokie buvo iš tikro) sukėlė pati K. S.. Kadangi O. Š. išvykimu su vaiku į užsienį ir tariamu kenkimu vaikui K. S. grindžia savo veiksmus neleidžiant vaikui ir tėvui bendrauti ir šią poziciją aktyviai įrodinėja atskirajame skunde, prašo prie bylos prijungti foto ir video medžiagą iš K. Š. ir O. Š. kelionės užsienyje. Tai dokumentiniai įrodymai, kad vaikui jokia žala šios kelionės metu nebuvo padaryta, vaiko tariamos psichinės traumos yra K. S. išgalvotos ir galimai kilusios dėl jos veiksmų darant spaudimą vaikui nebendrauti su tėvu. K. S. prašo prijungti vaizdo įrašą, kuriame (pagal jos žodžius) fiksuotas vaiko smūgis motinai. Dėl kokios priežasties vaikas mušė motiną šis įrašas neatskleidžia, nes gali būti vaiko reakcija į motinos elgesį, tai yra į reikalavimą nebendrauti su tėvu. Skolininkė teigia, kad K. Š. buvimas reabilitacijoje buvo kliūtimi vaiko ir tėvo bendravimui ryšio priemonėmis. Tai akivaizdžiai neteisingas teiginys, nes techninės galimybės bendravimui yra, o konkretaus telefono veikimą turėjo užtikrinti K. S., kaip tai nustatyta 2024 m. vasario 1 d. teismo sprendime. Prašo prie bylos prijungti 2025 m. lapkričio 3 d. pagalbos planą, kuriame su K. S. bendraujantis vaiko teisių darbuotojas išsakė K. S. poziciją, kad ji O. Š. su vaiku neleis bendrauti net bendravime dalyvaujant specialistams.
16. Pareiškėja antstolė A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.
17. Nurodė, kad išieškotojas tiek pateikiant vykdomąjį dokumentą, tiek vykdymo proceso metu periodiškai teikia antstolei informaciją, kad nėra laikomasi teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatuotos konkrečios įpareigojimo neįvykdymo datos bei teismo nustatytos bendravimo tvarkos konkretus pažeisti punktai. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, nurodydamas, kad bauda turi atlikti prevencinę bei drausminančią, o ne tik baudžiamąją funkciją, taigi teismo vertinimu vienkartinės 100 Eur baudos skyrimas nagrinėjamu atveju atitinka tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vykdomojoje byloje antstolė procesinius veiksmus atliko vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad vykdomojoje byloje nėra ir nebuvo paneigtas faktas, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka vykdoma: priešingai, jos nevykdymas teisinamas įvairiomis aplinkybėmis bei dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
19. Suinteresuotas asmuo su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia į bylą naujus įrodymus: Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus 2025 m. lapkričio 3 d. pagalbos planą. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas baudos skyrimo klausimas, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, priima suinteresuoto asmens pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
20. Byloje nustatyta, kad 2024 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-70-1102/2024, teismas nustatė atsakovo O. Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. Š. tvarkos sąlygas, nutartis yra įsiteisėjusi. 2025 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-70-1102/2024 išduotas vykdomasis raštas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Antstolė 2025 m. spalio 23 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatuotos konkrečios įpareigojimo neįvykdymo datos bei teismo nustatytos bendravimo tvarkos konkretus pažeisti punktai.
21. Pagal Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Pažymėtina, jog skirtinos baudos dydžio nustatymas priskirtinas teismo nuožiūrai. CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, tai darydamas teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nustatydamas baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į skirtinos baudos tikslą, kuris yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį už antstolio reikalavimų nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir laiku vykdyti antstolio reikalavimus. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Bylos nagrinėjimo dalykas tokio pobūdžio bylose yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y., jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką, yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 2021 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
23. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad vaiko motina 2025 m. spalio 18 d., 2025 m. rugsėjo 13 d., 2025 m. rugsėjo 16 d., 2025 m. rugpjūčio 23 d. nevykdė 2024 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-70-1102/2024 nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesant pakankamo pagrindo, todėl antstolės A. S. prašymą skirti baudą už teismo nutarties nevykdymą tenkino iš dalies ir skyrė skolininkei 100 Eur dydžio baudą. Teismas nustatė, kad 2025 m. rugsėjo 5 d. ir 2025 m. spalio 17 d. skolininkės pažeidimų nenustatyta.
24. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas išsprendė bylą nesant jokių įrodymų, jog K. S. nutartyje nurodytomis dienomis pažeidė teismo sprendimu nustatytos vaiko tėvo bendravimo su sūnumi tvarką. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog apeliantė nekelia telefono, kai jai skambina vaiko tėvas. Pati apeliantė antstolei nurodė, kad nevykdo teismo sprendimo ir nustatytos bendravimo tvarkos, teigia, jog tai yra sąlygota realios grėsmės vaiko sveikatai, gyvybei ir saugumui bei pačio vaiko aiškiai išreikšto nenoro bendrauti su tėvu. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantės subjektyvus vaiko tėvo elgesio vertinimas, kaip keliančio grėsmę vaikui, savaime nesuteikia jai teisės savavališkai nevykdyti teismo nutarties ir uždrausti tėvui bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodė, kad skolininkė, nesilaikydama teismo patvirtintos tvarkos ir neužtikrindama bent minimalaus ir saugaus tėvo ir sūnaus bendravimo, pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, o tokie veiksmai prieštarauja vaiko interesams. Institucija taip pat nurodė, kad kliudyti bendrauti su vaiku yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai bendravimas tampa pavojingu vaiko interesams, byloje nėra ginčo, kad skolininkė nesudarė sąlygų išieškotojui (tėvui) bendrauti su sūnumi. Apeliantei manant, kad nepilnamečio vaiko bendravimas su tėvu yra pavojingas vaiko sveikatai, kelia grėsmę jo saugumui ar gyvybei, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl naujos vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo ar uždraudimo tėvui bendrauti su vaiku, tačiau tai nesudaro pagrindo jai vienašališkai nuspręsti nebevykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė nesiekia užtikrinti bent minimalios tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, nesiekia surasti taikaus bendravimo būdo su vaiko tėvu (leisti bendrauti bent jau telefonu). Kaip pagrįstai nustatyta byloje, apeliantė jau ne pirmą kartą nevykdo teismo nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, jai yra ne vieną kartą skirta bauda už teismo nutarties nevykdymą, kas patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei skyrė baudą.
25. Nors CPK 771 straipsnio 5 dalis numato galimybę skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, tačiau pirmosios instancijos teismas skyrė vienkartinę 100 Eur dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantės sprendimas nevykdyti teismo nustatytos vaiko tėvo bendravimo tvarkos su vaiku galėjo būti nulemtas byloje esančios Santaros klinikų gydytojų išvados, taip pat, kad pažeidimai yra epizodinio pobūdžio. Kadangi bauda turi atlikti ne tik baudžiamąją funkciją, tačiau ir drausminančią bei prevencinę, atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei skyrė vienkartinę 100 Eur dydžio baudą.
26. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Suinteresuoto asmens K. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.