Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-1310-1189/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-21
Bylos Nr.
T-1310-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20380-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
V. R.
Kategorijos
Byla Nr. T-1310-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20380-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 21 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-7317 nutarta taikyti nuteistajam V. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 3 mėnesių ir 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. liepos 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, mokosi, už aktyvų dalyvavimą veiklose ir gerą elgesį buvo skatintas. Bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse priemonėse. Nuteistojo elgesys yra nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą. Nuteistasis vykdo Komisijos rekomendacijas.

V. R. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką perkvalifikuojant į BK 132 straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 17 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 6 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesyje fiksuojamos akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinant. Nagrinėjamu atveju materialusis pagrindas nenustatytas, tokią išvadą teismas grindžia sekančiais argumentais.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėta rizika nėra pakitusi nuo ankstesnių vertinimų. Pirmasis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2022 m. kovo 16 d., ir kaip jau nurodyta aukščiau, nuo šio vertinimo rizika nekito, nors bausmės atlikimo metu rizikos vertinimas buvo atliktas viso keturis kartus. Ir nors 2023 m. gegužės 19 d. atlikto vertinimo metu nustatyta, jog pakartotinio nusikalstamo rizika vidutinė, bet mažėjanti, kaip matyti, ji išliko nepakitusi ir 2024 m. vasario 20 d. atlikto vertinimo metu, kas atskleidžia, jog nuteistasis beveik metų laikotarpyje nepadarė jokios pažangos, tai yra esmingai nesumažino išliekančios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kas leidžia spręsti, jog nuteistasis deda per mažas pastangas esmingai savo nusikalstamo elgesio korekcijai. Tokiu būdu nėra nustatyta ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tokį teismo vertinimą sustiprina ir tai, kad nuteistojo elgesyje vyrauja net devyniolika dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie siekiant lygtinio paleidimo, dabartinėje pataisos stadijoje, dar turi būti esmingai koreguojami, kad būtų galima spręsti, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys iš tiesų keičiasi, kas nagrinėjamu atveju nustatyta nėra. Tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, šiuo metu dar neleidžia spręsti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nors ir nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, tačiau ir skatintas vos vieną kartą 2022 m. rugsėjo 7 d., daugiau nuo to laiko jokiu išskirtiniu teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Vien tai, kad Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis aktyviai dalyvauja resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, niekaip išskirtinai nuteistojo necharakterizuoja ir nesąlygoja išimtinių aplinkybių lygtinio paleidimo taikymui, priešingai visos šios aplinkybės tik atskleidžia, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad dalis Komisijos nurodytų, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, egzistavo ir iki jam atliekant laisvės atėmimo bausmė. Iki įkalinimo nuteistasis neturėjo specifinių problemų dėl gyvenamosios vietos, kaip ir nefiksuota problemų dėl darbinės veiklos, kaip pats vertinimo metu nurodė, iš esmės visada dirbo, buvo ir yra motyvuotas darbui, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės jo nuo pasikartojančio nusikalstamo elgesio raiškos neapsaugojo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ir lygtinio paleidimo atveju galėtų turėti neabejotinai teigiamos įtakos, siekiant išvengti recidyvuojančio elgesio. Be to, byloje nėra duomenų apie nuteistojo darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, tuo tarpu anksčiau paleistas lygtinai, jis oficialiai nedirbo, kaip pats teigė dėl darbo vietų stygiaus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ir šiuo metu paleistas lygtinai nuteistasis motyvuotai ieškosis oficialaus darbo, juo labiau atsižvelgiant į turimus finansinius įsipareigojimus – jo vardu išduotus vykdomuosius raštus. Taip pat, nors Komisija nurodo, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog tokius ryšius palaiko tik su mama, su kuria praeityje, be kita ko dėl jo netinkamo elgesio, turėjo bendravimo problemų, tuo tarpu su kitais artimais giminaičiais ir buvusia sutuoktine, jokių ryšių nepalaiko, taip pat nors turi dukrą, bet su ja nebendrauja, todėl teigti, kad nuteistojo socialiniai ryšiai yra stiprūs ir galintys apsaugoti nuo pakartotinio nusikalstamumo, nėra objektyvaus pagrindo. Taigi, nors Komisija ir išskyrė nuteistojo teigiamas savybes, tačiau teismas įvertinęs jas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, konstatuoja, jog jos nėra pakankamos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Įvertinus V. R. neatliktos bausmės dalį ir nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis V. R., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV- 22-7317.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV-22-7317 taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė