Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2024 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. RV-25-138 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. spalio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nutartimi iš dalies tenkino Ispanijos Karalystės Kasteljono bausmių vykdymo priežiūros centro 2020 m. birželio 23 d. prašymą (liudijimą) dėl trimis nuosprendžiais nuteistajam D. S. skirtų laisvės atėmimo bausmių pripažinimo ir likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje ir: 1) pripažino Valensijos provincijos teismo 2a rūmų 2012 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį, susijusią su nuteistuoju D. S., ir perdavė ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistojo D. S. pagal Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 138 straipsnį padarytą nusikalstamą veiką prilygino nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir paliko 14 metų atėmimo bausmę; 2) pripažino Valensijos baudžiamųjų bylų teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendį nuteistojo D. S. atžvilgiu, ir perdavė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistojo D. S. pagal Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 392 ir 74 straipsnius padarytą nusikalstamą veiką prilygino nusikaltimui, numatytam BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir paliko 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 3) pripažino Valensijos baudžiamųjų bylų teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendį nuteistojo D. S. atžvilgiu ir perdavė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistojo D. S. pagal Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 237, 238.1, 238.2., 238.3 ir 241 straipsnius padarytą nusikalstamą veiką prilygino nusikaltimui, numatytam BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir paliko 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistajam D. S. skirtas suderintas laisvės atėmimo bausmes subendrino apėmimo ir visiško sudėjimo būdais ir nustatė galutinę subendrintą 16 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2011 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 22 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. sausio 10 d. – 3 metai 7 mėnesiai 12 dienų.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnyje įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. S. 2022 m. balandžio 22 d. atliko du trečdalius įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant D. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Atlikus nuteistojo D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2021 m. birželio 29 d., 2022 m. birželio 22 d., 2023 m. sausio 18 d. buvo atlikti D. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, taikant OASys metodiką, kurių metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. gruodžio 12 d. buvo atliktas D. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad D. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjantys.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), Vilniaus kalėjime siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, apie (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad D. S. bus įdarbintas šioje įmonėje (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimu leista D. S. užsiimti individualia veikla – (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 6 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimu įdarbintas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 13 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu nuspręsta nuteistojo D. S. vykdomą individualią veiklą prilyginti darbinei veiklai. 2023 m. gruodžio 13 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo finansų skyriaus duomenimis D. S. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. D. S. su sugyventine ir mama socialinius ryšius palaiko skambindamas telefonu bei lankomas pasimatymų metu. Interviu metu nuteistasis gali papasakoti apie savo mamos sveikatos būklę, pomėgius, darbą ir kitas gyvenimo peripetijas, asmens byloje yra pateikta probacijos pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistojo motina priima sūnų gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra pakankamai adaptyvus, nevengia užmegzti su supančia aplinka įvairaus pobūdžio socialinių sąveikų. D. S. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, sistemingai sportuoja, individualaus pokalbio metu bendravo su Resocializacijos skyriaus specialistu apie turiningą laisvalaikio praleidimą, dalyvavo 2 valandų trukmės „Viešojo kalbėjimo“ mokymuose; 2 valandų trukmės „Finansinio raštingumo“ mokymuose; 2023 m. gegužės 5 d. neformaliu žmogaus teisų ugdymo metodu paremtame renginyje „Gyvoji Biblioteka“.

Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį koregavo tinkama linkme, tačiau vien šių teigiamai apibūdinančių nuteistąjį duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankamos. Socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu D. S. baustas 2 kartus, kartą įspėtas žodžiu. Nors D. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau nuteistasis su policijos pareigūnais pirmą kartą susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini), tokio paties amžiaus pirmą kartą nuteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, du kartus baustas administracine teisena. Užsienio valstybėje asmuo tris kartus nuteistas už įvykdytas skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas. Iš viso to matyti, kad nuteistasis išvadų nepadarė, pakartotinai vykdė nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus. Įvertinimo metu analizuojant nuteistojo kriminalinę patirtį, galima teigti, jog praeityje nuteistajam buvo būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos bei požiūris. Atkreipiamas dėmesys, kad asmuo vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir slapstėsi užsienio valstybėje, kurioje vykdė naujas nusikalstamas veikas. Bausmę atlieka įprastosios grupės sąlygomis. Stebima negatyvių nuostatų į visuomenę, bendruomenę raiška: asmuo teistas 5 kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą.

Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad nuteistojo pakartotinis nusikalstamas elgesys yra siejamas su tam tikromis kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis bei nepakankamu kitų visuomenės narių teisių gerbimu bei moralinių vertybių ignoravimu. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamam elgesiui yra būdingi du modeliai, t. y. finansinės naudos siekimo (plėšimai, vagystė), taip pat ir smurto panaudojimo (nužudymas, plėšimai) modeliai. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Analizuojant kriminalinio elgesio istorija nustatyta, kad nuteistasis stokojo gebėjimo atpažinti savo problemas, įgūdžių jas spręsti teisėtais būdais bei neįvertino savo ankstesnio elgesio pasekmių. Galima teigti, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję nepakankamu problemų identifikavimu, problemų sprendimo įgūdžiais, spontanišku ilgesiu, bei savo elgesio pasekmių neįvertinimu, pasekmių suvokimo stoka ir agresyviu elgesiu. Pažymima, kad minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, reikalauja papildomos intervencijos.

Nuteistasis nurodo vykdantis sudarytą resocializacijos planą, aktyviai domisi ir prašo būti įtrauktas į psichologo vykdomus kursus, tačiau sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės resocializacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Aptariamu atveju buvo nustatyta apsauginių kriminogeninių veiksnių, tačiau šiuo metu vis dar išlieka nemaža dalis dinaminių ir statinių veiksnių, pavyzdžiui, nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos siekimo ir smurto panaudojimo modeliai, darbinės patirties stoka, pasekmių suvokimo stoka, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, tam tikru laipsniu išreikštos nuostatos palaikančios neteisėtą elgesį. D. S. turi daug tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. Tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad D. S. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo D. S. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-138 panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. S. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. RV-25-138 panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.