Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. , gim. (duomenys neskelbtini), dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. išteisintas, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. M. civilinis ieškinys atmestas. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

V. M. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. 2006 m. rugsėjo 12 d., apie 5 val., bare – kazino „Jūratė ir Kąstytis“, esančiame (duomenys neskelbtini, pagrobė A. M. 60 litų vertės rankinę, kurioje buvo 20 litų vertės Hansa banko mokėjimo kortelė „Visa Elektron“ ir 50 litų vertės mokėjimo kortelė „Visa Elektron Silver“, bei 200 litų. Iš viso pagrobė turto už 330 litų.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde teigia, kad V. M. išteisintas nepagrįstai, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, išteisinimas paremtas prielaidomis ir spėliojimais apie pinigų nebuvimą nukentėjusiojo rankinėje vagystės metu. V. M. išteisinimą teismas motyvavo tuo, kad išteisintasis dėl pinigų vagystės kaltu neprisipažino, o teismas nenustatė, kad pagrobtoje rankinėje pinigų buvo. Nukentėjusiojo parodymais, kad pagrobtoje rankinėje pinigų buvo, teismas nepatikėjo. Teismas padarė sąlyginę išvadą, kad nukentėjusysis pinigus galėjo išleisti žaisdamas lošimų automatais, o to pats neprisiminė, nes buvo išgėręs alkoholio.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis A. M. , vos tik atgavęs iš V. M. savo rankinę, tuojau pat pasigedo 200 litų ir auskarų (b. l. 5-6, 20, 21). Apie pinigų vagystę nukentėjusysis paminėjo ir pareiškime policijai, ir tyrėjai, apie pinigų vagystę davė parodymus teisme, paminėjo, kokios vertės pinigų kupiūros buvo pagrobtos. Apsaugos darbuotojui N. K. apie pinigų ir auskarų vagystę nukentėjusysis neužsiminė todėl, kad jam svarbesni buvo dokumentai, kurie buvo pagrobti su rankine. Liudytojai N. K. ir M. M. parodė, kad nukentėjusysis iš karto po vagystės neminėjo, kad rankinėje buvo auskarai, pinigai, tačiau bylos tyrimo metu pats išteisintasis V. M. auskarus, įsitikinęs, kad jie neauksiniai, atnešė į policijos komisariatą. Skunde teigiama, kad liudytojai N. K. ir M. M. tvirtino, jog įvykio vietoje patikrinęs rankinę, nukentėjusysis pasigedo auskarų ir 200 litų. Kadangi nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, atitiko faktines bylos aplinkybes, teismas tais parodymais abejoti neturėjo pagrindo. Teismo prielaida, kad nukentėjusysis pinigus jau iki rankinės vagystės buvo išleidęs lošimui kazino, kad dėl girtumo nukentėjusysis galėjo neprisiminti, ar turėjo rankinėje pinigų, yra nepagrįsta, nes nukentėjusysis parodė, jog buvo išgėręs tik keletą bokalų alaus, o toks trijų valandų bėgyje išgerto alaus kiekis suaugusio vyro atminties, kad jis neprisimintų savo veiksmų eigos, paveikti negalėjo. Nukentėjusysis neturėjo tikslo išteisintąjį apkaltinti nepagrįstai, nes, sužinojęs, kad pagrobtieji auskarai nebuvo auksiniai, dėl auskarų kaltinamajam nebereiškė jokių pretenzijų, jų vertės pinigais neįvertino. Išteisintasis, pagrobęs rankinę, ją patikrino ir turėjo pakankamai laiko, kad paslėpti pinigus ir auskarus. Išteisintąjį po vagystės sulaikę policijos pareigūnai pas jį nerado nei auskarų, nei pinigų.

Skunde rašoma, kad teismas konstatavo, kad išteisintojo parodymai dėl to, kad pagrobtoje rankinėje nebuvo 200 litų ir pinigų aplamai, buvo nuoseklūs, tais parodymais teismas patikėjo, tačiau suabejojo kitais išteisintojo parodymais, - kad jis nepagrobė auskarų. Skirtingas atskirų išteisintojo parodymų vertinimas kelia abejones dėl išteisintojo parodymų visumos, todėl tikėti išteisintojo parodymais teismas neturėjo pagrindo. Pats teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad kaltinamojo parodymais besąlygiškai tikėti nėra pagrindo, nes dalis jų neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Vertindamas išteisintojo parodymus, teismas padarė prieštaringas išvadas – dalimi išteisintojo nuoseklių parodymų dėl pinigų nebuvimo pagrobtoje rankinėje patikėjo, o dalimi nuoseklių išteisintojo parodymų, kad išteisintasis auskarų nepagrobė, nepatikėjo, dėl auskarų vagystės patikėjo nukentėjusiojo parodymais. Teismas nenurodė motyvų, kodėl atmetė išteisintąjį kaltinančius nukentėjusiojo parodymus. Prokuroras prašo apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti V. M. kaltu, padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir paskirti jam 40 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskirtąja bausme – 50 parų arešto, ir paskirti subendrintą bausmę – 50 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., 65 str. prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį subendrintos bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Priteisti iš V. M. 200 litų A. M. turtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas tenkinamas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 d.), nes išteisinamajame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus.

Byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. M. 2006 m. rugsėjo 12 d., apie 5 val., bare-kazino „Jūratė ir Kastytis“, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė ant žaidimo automato padėtą A. M. 60 litų vertės rankinę, kurioje buvo Hansa banko išduotos 20 litų vertės mokėjimo kortelė „Visa Electron“, 50 litų vertės mokėjimo kortelė „Visa Electron Silver“ ir 200 litų.

V. M. kaltė dėl svetimo turto vagystės yra įrodyta nukentėjusiojo A. M. , kaltinamojo V. M. , liudytojų N. K. , M. M. parodymais, bylos dokumentais.

Kaltinamasis V. M. dėl nukentėjusiojo A. M. rankinės vagystės kaltu prisipažino. Jis parodė, kad rankinę pavogė tikėdamasis joje rasti pinigų, kad, apžiūrėjęs pavogtą rankinę, pinigų ir auskarų nerado, joje buvo tik nukentėjusiojo dokumentai. Nutaręs rankinę grąžinti nukentėjusiajam ir už tai iš jo gauti pinigų, su rankine grįžo prie kazino, kur jį pasitiko nukentėjusysis ir kazino apsaugos darbuotojas. Kai šie asmenys paklausė apie rankinę, prisipažino, kad ją turi, ir rankinę atidavė. Rankinės savininkas, apžiūrėjęs rankinę, pasakė, kad joje nėra auksinių auskarų, o apie pinigus nieko nesakė. Tik vėliau nukentėjusysis pasakė, kad gali pasakyti, jog rankinėje turėjo 1000 litų. V. M. parodė, kad auskarų neėmė, nes, apžiūrėjęs pagrobtą rankinę, joje auskarų nematė, o kai grįžo namo iš policijos, namie vienas auskaras iškrito iš jo rūbų persirengiant (b. l. 124-125, 135). Kitą auskarą kaltinamasis surado savo skalbimo mašinoje, kai išsiskalbė kelnes, kuriomis vilkėjo rankinės vagystės metu (b. l. 39).

Nukentėjusysis A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad eidamas į kazino žaisti, iš bankomato paėmė 200 litų. Dar kažkiek pinigų turėjo ir be tų 200 litų. Kadangi žaisti sekėsi, nepastebėjo kuriuo metu buvo pavogta jo rankinė. Už laimėtus pinigus pirko alaus. Pastebėjęs rankinės vagystę, kreipėsi į kazino krupje, o šis apie vagystę pranešė apsaugos darbuotojui. Apsaugos darbuotojui nukentėjusysis pasakė, kad pavogtoje rankinėje buvo pasas, dvi banko mokėjimo kortelės, Sodros pažymėjimas, plastikinis maišelis su auksiniais auskarais. Ar paminėjo, kad rankinėje buvo ir 200 litų, nepamena. Kartu su apsaugos darbuotoju išėjo į lauką ieškoti rankinės. Vaikštant lauke, pastebėjo ateinantį kaltinamąjį, kuris iki rankinės vagystės buvo kazino. Pareikalavus, kad kaltinamasis grąžintų rankinę, jis rankinę ištraukė iš po striukės ir ją nukentėjusiajam atidavė. Apžiūrėjęs rankinę, nukentėjusysis joje neberado auskarų ir 200 litų, todėl iškvietė policiją. Nukentėjusysis neneigė, kad sakė kaltinamajam, jog tegul tas įrodo, kad nepavogė su rankine ir 1000 dolerių (b. l. 134-135). Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis patikslino, kad be pagrobtų 200 litų eidamas į kazino turėjo 300 litų, kuriuos laikė striukės kišenėje. 200 litų iš bankomato buvo paėmęs tam atvejui, jeigu žaidimo metu pinigų būtų pritrūkę. Nukentėjusysis patvirtino, jog klausė kaltinamojo, kaip jis įrodytų, kad rankinėje nebuvo 1000 dolerių, jeigu jie ten būtų buvę, bet netvirtino, kad rankinėje buvo1000 dolerių.

Liudytojas M. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad, kai į jį kaip kazino krupje dėl rankinės vagystės kreipėsi nukentėjusysis, jis pakvietė apsaugos darbuotoją ir pranešė jam apie vagystę. Nukentėjusysis paminėjo, kad pavogė dokumentus ir neturi pinigų. Apie auskarus nesakė nieko. Kai nukentėjusysis su apsaugos darbuotoju išėjo iš kazino į lauką, netrukus ten išėjo ir liudytojas. Kai pastebėjo ateinant kaltinamąjį, kuris taip pat buvo kazino, apsaugos darbuotojas pareikalavo, kad kaltinamasis atiduotų pagrobtą rankinę. Kaltinamasis rankinę išsitraukė iš po striukės. Nukentėjusysis rankinę patikrino ir pasakė, kad dingo auksiniai auskarai (b. l. 135-136). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas neprisiminė, ar nukentėjusysis minėjo apie pinigų vagystę (b. l. 24-25).

Liudytojas N. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie nukentėjusiojo rankinės vagystę jam kaip kazino apsaugos darbuotojui pranešė kazino krupje M. M. . Kai N. K. nukentėjusiojo paklausė, kas buvo pagrobtoje rankinėje, šis paminėjo tik dokumentus, pinigų neminėjo. Užblokavus pagrobtas banko korteles, liudytojas su nukentėjusiuoju išėjo ieškoti rankinės į lauką. Bevaikštant apie kazino pastatą, pastebėjo iš už kampo išeinant kaltinamąjį V. M. . Kai kaltinamojo paklausė, ar jis paėmė rankinę, kaltinamasis rankinę išsitraukė iš po rūbų, pasakė, kad rado rankinę pamestą be priežiūros, paėmė ją pasaugoti, o vėliau, gal būt, būtų paprašęs atlygio (b. l. 125-126).

Dėl rankinės vagystės V. M. prisipažino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Šio ikiteisminio tyrimo veiksmo metu nustatyta, kad nukentėjusiojo rankinė niekur nebuvo numesta ar palikta be priežiūros, o buvo padėta kazino, prie žaidimo aparato. Nustatyta ir tai, kad pagrobtą rankinę V. M. apžiūrėjo išėjęs iš kazino į lauką ir toliau nuo kazino pastato (b. l. 44-48).

Iš protokolo-pareiškimo policijai, rašyto 2006-09-12 6 val. 50 min., turinio matyti, kad nukentėjusysis A. M. , vardindamas pagrobtas vertybes, paminėjo ne tik dokumentus, bet ir auskarus, ir 200 litų (b. l. 1).

2006-10-06 apžiūrėti auskarai, kuriuos, kaip rašoma auskarų apžiūros protokole, 2006-10-05 savo iniciatyva pateikė V. M. (b. l. 12-14).

Daiktų pateikimo protokolo turinys patvirtina, kad V. M. auskarus bylos tyrėjai pateikė tik 2006-10-05, nors tardymo metu parodė, kad vieną auskarą aptiko vos tik grįžęs į namus iš policijos persirengdamas, o kitą rado skalbimo mašinoje (b. l. 43, 39).

2006-10-06 nukentėjusysis A. M. tuos auskarus atpažino, parodė, kad tokie auskarai buvo pagrobti su rankine 2006-09-12 (b. l. 15-18).

Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis A. M. pateikė AB bankas „Hansabankas“ savo sąskaitos 2006 m. rugsėjo 12 d. išrašą. Išrašo duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad, eidamas į kazino, 2006-09-12 00 val. 46 min. jis iš sąskaitos bankomate, kuris yra Debreceno g. 61, Klaipėdoje, pasiėmė 200 litų.

Kaltinamojo parodymais, būnant kazino, nukentėjusysis jam davė 20 litų, kad nupirktų ir atneštų nukentėjusiajam alaus. Tuos pinigus nukentėjusysis išsiėmė iš kišenės (b. l. 136). Šie kaltinamojo parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jis be iš bankomato paimtų 200 litų turėjo ir daugiau pinigų, kuriuos laikė kišenėje, o ne rankinėje kartu su 200 litų. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis turėjo pinigų smulkiomis kupiūromis, nes žaidė biliardą, žaidimų automatais, pirko alų. Nepaneigti nukentėjusiojo parodymai, kad žaisti žaidimų automatais jam sekėsi.

Pirmosios instancijos teismas išteisindamas V. M. dėl 200 litų vagystės nepatikėjo nukentėjusiojo parodymais ir pernelyg pasitikėjo kaltinamojo parodymais, kad šis iš viso jokių pinigų (net ir žymiai mažesnės negu 200 litų sumos) rankinėje nerado, pervertino liudytojų N. K. , M. M. parodymų reikšmę pinigų buvimo rankinėje faktui nustatyti, padarė nepagrįstą išvadą, kad jei tuojau pat po rankinės vagystės nukentėjusysis šiems liudytojams apie pinigų buvimą rankinėje nepasisakė, tai pinigų rankinėje ir nebuvo.

Pirmas asmuo, į kurį, pastebėjęs rankinės vagystę, kreipėsi nukentėjusysis, buvo liudytojas M. M. . Jam nukentėjusysis pasiskundė, kad pavogta jo rankinė, kad neturi pinigų. Taip M. M. teisiamajame posėdyje parodė atsakydamas į prokuroro klausimą (b. l. 136). Tik po to M. M. susirado kazino apsaugos darbuotoją N. K. ir jam pranešė apie nukentėjusiojo išsakytą problemą (b. l. 135). Nukentėjusysis neatsiminė, ar ir apsaugos darbuotojui vardino viską, kas iš jo buvo pavogta, ar paminėjo ir apie pinigų vagystę (b. l. 135). Šių liudytojų parodymai nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, kad bent M. M. apie pinigų vagystę vos tik pastebėjęs rankinės vagystę nukentėjusysis pasisakė. Nukentėjusysis, liudytojai visų pirma ėmėsi veiksmų ne rankinėje buvusių pinigų susigrąžinimui, bet akcentavo savo dėmesį į tai, kad rankinės vagis nepasinaudotų rankinėje buvusiomis banko kortelėmis, ėmėsi priemonių sąskaitoms užblokuoti. Nukentėjusiojo sąskaitoje, kurios išrašas pateiktas apeliaciniame teismo posėdyje, pinigų likutis buvo žymiai didesnis, negu pavogtoji pinigų suma, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad nukentėjusysis apsaugos darbuotojui N. K. galėjo nepaminėti apie rankinėje buvusius auskarus, pinigus todėl, kad po vagystės buvo susijaudinęs, kad jam labiau rūpėjo pagrobtų dokumentų ( ir banko kortelių) likimas, nėra nepagrįstas.

Liudytojai M. M. , N. K. neigė ne tik tai, kad nukentėjusysis skundėsi dėl pinigų vagystės, jie neigė ir tai, kad iki rankinės sugrąžinimo nukentėjusysis minėjo apie auskarų vagystę, tačiau auskarai, nors ir ne tokie vertingi, kaip buvo įsitikinęs nukentėjusysis, atsirado pas kaltinamąjį V. M. . Šis, praėjus daugiau kaip dvidešimt dienų laiko tarpui po rankinės vagystės, panašius į pagrobtus auskarus atidavė tyrėjai (b. l. 43). Nepatikėdamas kaltinamojo V. M. parodymais dėl paslaptingų auskarų iš rankinės dingimo ir jų atsiradimo aplinkybių, remdamasis abejotinais liudytojų M. M. , N. K. parodymais apie tai, kad nukentėjusysis jiems nepranešė apie pinigų vagystę, pirmosios instancijos teismas neabejodamas patikėjo kaltinamojo parodymais, kad jis pinigų nepavogė. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad kaltinamasis pagrobtą rankinę išsinešė į lauką, ten jam užteko laiko rankinei apžiūrėti, savo grobiui paslėpti, nes grįžtantį iš rankinės apžiūros vietos jį netikėtai užklupo nukentėjusysis ir liudytojai. Netikėtai užkluptas kaltinamasis rankinę tebeslėpė po rūbais, rankinę grąžino po to, kai apsaugos darbuotojas N. K. kaltinamajam pasakė, jog rankinės vagystės faktą užfiksavo kazino apsaugos filmavimo kamera (b. l. 22-23). Tai, kad kaltinamasis turėjo laiko pagrobtiems pinigams ir auskarams paslėpti, patvirtina faktas, kad, sulaikius kaltinamąjį, nei rankinėje, nei policijoje auskarai nebuvo surasti. Patikrinus atgautą rankinę, joje buvo dokumentai ir polietileninis maišelis, kuriame buvo auskarai, ir kuris paminėtas apylinkės teismo nuosprendyje.

Apylinkės teismui abejones nukentėjusiojo parodymų patikimumu sukėlė ir jo parodymai apie pagrobtų auskarų vertę. Nors kaltinamasis teismui dėl auskarų vagystės perduotas nebuvo, teismas tuos parodymus išsamiai aptarė. Prieš išreikšdamas nepasitikėjimą nukentėjusiojo parodymais dėl auskarų kainos teismas galėjo pabandyti patikrinti nukentėjusiojo parodymus, ar jis tikrai dėl auskarų vertės nustatymo kreipėsi į lombardo darbuotoją, o nustačius tokį faktą, lombardo darbuotoją apklausti. Tai, kad auskarai sugrąžinti praėjus ilgam laiko tarpui po rankinės vagystės, tai, kad blizgantis paviršius nudilęs ne tik nuo to auskaro, kurį kaltinamojo parodymais jis rado savo skalbimo mašinoje, bet ir nuo antrojo auskaro, kas matyti net bylos nuotraukose (b. l. 14,16), neatmeta tikimybės, kad nukentėjusiojo paminėti auksiniai auskarai buvo pakeisti butaforiniais. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme, nepasitikėjimą galėjo kelti ne tiek nukentėjusiojo parodymai, kiek kaltinamojo ir liudytojų parodymai. Valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro nuomonė, kad liudytojai M. M. , N. K. parodymus davė nenoriai (b. l. 137), nėra nepagrįsta. Liudytojas M. M. kaltinamąjį laikė savo klientu, nes šis dažnai žaisdavo kazino (b. l. 24-25), o liudytojas N. K. nukentėjusiojo elgesį dėl pagrobto turto susigrąžinimo apibudino kaip įžūlų (b. l. 22-23), nes nukentėjusysis nesutiko su kaltinamuoju išsiaiškinti geruoju, kvietė policiją (b. l. 125-126).

Apylinkės teismo nuosprendyje akcentuojama, kad banko mokėjimo kortelė nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jos valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą pinigų kiekį, todėl V. M. nepagrįstai inkriminuotas dviejų banko mokėjimo kortelių, įvertintų 20 ir 50 litų, pagrobimas. Nors mokėjimo instrumentai (banko mokėjimo kortelės) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimais (2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, 9 p., 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai“, 8 p.) nelaikomi turtu, jų vagystė kvalifikuojama tik pagal BK 214 straipsnį, banko kortelės turi turtui būdingų požymių. Ne visi nusikaltimai nuosavybei turi vieną tiesioginį objektą, kai kurie turi du tiesioginius objektus – pagrindinį ir papildomą. Pagrindinis kortelės vagystės objektas – pasikėsinimas į ją kaip į finansų sistemos dalyką – mokėjimo instrumentą ir savininko teisę – inicijuoti finansines operacijas kortelės pagalba. Kaip papildomas objektas banko kortelė yra materialus dalykas, turintis savo vertę. Banko kortelės turi savo vertę, išreikštą pinigais, be kurių sumokėjimo bankui banko klientas kortelės įsigyti negali. Tuo atveju, jei nukentėjusysis banko korteles būtų praradęs, jis būtų patyręs ne šiaip nuostolius, galėjusius atsirasti dėl prarastos galimybės reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje paimti iš bankomato pinigus, o turtinę žalą, kurią butų sudariusi pinigų suma banko kortelių dublikatams gauti.

Kadangi nėra prokuroro ar nukentėjusiojo skundo kaltinamojo padėtį sunkinti ir jo veiką už banko kortelių pagrobimą perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, numatančią griežtesnę atsakomybę, kaltinamojo padėtis nesunkinama. Visuma byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad V. M. jam ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., padarė, nes 2006 m. rugsėjo 12 d., apie 5 val., iš baro-kazino „Jūratė ir Kastytis“, esančio (duomenys neskelbtini), A. M. 60 litų vertės rankinę, kurioje buvo AB banko „Hansabankas“ 20 litų vertės „Visa Electron“, 50 litų vertės mokėjimo kortelės, bei 200 litų pagrobė.

Skiriant bausmę V. M. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinę savanaudišką veiką – baudžiamąjį nusižengimą, teistumui už nusikaltimus nuosavybei neišnykus (b. l. 54, 68-70, 71). V. M. daug kartų taikytos administracinio poveikio priemonės (b. l. 74-79), visuomenei naudingo darbo nedirba, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. M. skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Iš V. M. nukentėjusiajam A. M. priteistini pagrobti 200 litų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. išteisinamąjį nuosprendį dėl V. M. panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį.

Pripažinti V. M. kaltu, padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., ir paskirti jam 40 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskirtąja bausme – 50 parų arešto, ir paskirti subendrintą bausmę – 50 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį subendrintos bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. iki 2006 m. rugsėjo 7 d. ir bausmę, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį.

Priteisti iš V. M. du šimtus litų A. M. turtinei žalai atlyginti.