- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- e2-8625-559/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- A. R. G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantį per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui A. R. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką šalims tinkamai pranešta, gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, o atsakovas apie savo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis teismo neinformavo, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant taip pat negautas.
Šalies argumentai
Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. R. G. 13686,81 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka už išmokėtas draudimo išmokas, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu su atsakovu buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. 12 8245069, pagal kurią buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2018 m. balandžio 14 d. Kauno rajone įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas-kaltininkas A. R. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Ieškovas išmokėjo 8020,89 Eur draudimo išmoką dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų ir 5665,92 Eur draudimo išmoką dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, kurias, remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo priteisti iš atsakovo, kaip atsakingo už žalą asmens.
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jis nebuvo kviečiamas nustatant žalos dydį ir skaičiuojant draudimo išmokas, todėl buvo apribota galimybė pareikšti jam savo prieštaravimus ar pareikšti prašymus skirti papildomas apžiūras ar ekspertizes. Nesutinka su paskaičiuotų draudimų išmokų dydžiais, kurios jo nuomone yra per didelės ir neadekvačios. Ieškovė nepaisė atsakovo interesų, nebendradarbiavo su atsakovu. Atkreipė dėmesį, kad atsiliepimo rašymo momentu jis nebuvo gavęs kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų, o dėl amžiaus ir gebėjimų jis neturi galimybės prisijungti prie elektroninės sistemos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovo paaiškinimų, byloje pateiktų dokumentų bei Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 14 d. A. R. G. Kauno r. sav., kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis 12 km vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,98 promilės neblaivumas, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės pirma eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė. Nuo smūgio (duomenys neskelbtini)atsidūrė antroje eismo juostoje, dėl ko į ją atsitrenkė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1167-660/2018 atsakovas buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, bei nubaustas administracinėmis nuobaudomis.
Atsakovo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta ieškovės bendrovėje (draudimo liudijimas Nr. 12 8245069). Remiantis AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų skyriaus parengtų remonto ir žalos sąmatų duomenimis už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą ieškovė paskaičiavo ir išmokėjo 8020,89 Eur dydžio draudimo išmoką (2018 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. ISM152956, 2019-02-28 pažyma). Remiantis UAB „Autida“ parengtų remonto ir žalos sąmatų duomenimis bei PVM sąskaita faktūra AUT Nr. 18 525, už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą ieškovė paskaičiavo ir išmokėjo 5665,92 Eur dydžio draudimo išmoką (2018 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. ISM160823). Iš viso už eismo įvykio metu padarytą žalą ieškovė sumokėjo 13686,81 Eur dydžio draudimo išmokas.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Šiuo atveju, ieškovei sumokėjus nukentėjusiems asmenims draudimo išmokas, ji turi teisę susigrąžinti jas iš atsakovo, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis ir kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Atsakovas žalos padarymo fakto ir savo kaltės dėl eismo įvykio neginčija, taip pat byloje nėra ginčo dėl nedraudiminio įvykio aplinkybių, t. y. kad atsakovas eismo įvykio metu buvo neblaivus. Atsakovas šioje byloje nesutinka su paskaičiuotų išmokų ir žalų dydžiais, nurodydamas, kad tokie dydžiai yra per dideli. Tokie atsakovo argumentai nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais ir yra atmestini.
Įstatymo straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Šiuo atveju draudikas (ieškovas) padarytos žalos dydį nustatė remdamasis aukščiau minėtais turto vertintojų ir (ar) įgaliotų asmenų parengtais remonto ir žalos sąmatų duomenimis, todėl kol šie duomenys yra nenuginčyti kitais objektyviais duomenimis, abejoti jų pagrįstumu nėra pagrindo. Atsakovas nurodo, kad žalos dydžiai su juo derinti nebuvo, kad jis nebuvo kviečiamas į vertinimą, todėl buvo apribota jo galimybė pareikšti savo prieštaravimus ar pareikšti prašymus skirti papildomas apžiūras ar ekspertizes. Tačiau įstatymas nenumato pareigos draudikui, nustatant žalos dydį ar atliekant turto vertinimą, apie tai informuoti ir (ar) kviesti dalyvauti žalą padariusį asmenį, nes esant draudiminiam įvykiui, žalą atlygina ne asmuo, kurio civilinė atsakomybė apdrausta, o draudikas. Tik nustačius Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytus draudimo išmokos grąžinimo pagrindus, draudikas įgyja teisę reikalauti, kad jo išmokėtas draudimo išmokas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Konkrečiu atveju ieškovas 2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė atsakovui pretenzijas dėl draudimo išmokų grąžinimo, kuriose buvo aiškiai nurodytos grąžintinos sumos bei draudiko kontaktiniai duomenys, jeigu atsakovui būtų reikalinga papildoma informacija, todėl padaryti išvadą, kad buvo apribota atsakovo teisė gauti atitinkamą informaciją iš draudiko nėra jokio pagrindo. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad gavęs informaciją apie išmokėtas draudimo išmokas būtų kreipęsis į ieškovą dėl informacijos pateikimo, ar pareiškęs pretenzijas dėl žalos dydžio. Kaip nurodė ieškovas, draudiko nustatytas draudimo išmokos dydis gali būti nuginčytas tik kita pateikta turto vertinimo ataskaita. Ieškovas teismui tokios vertinimo ataskaitos nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis dėl turto vertinimo kreipėsi į draudiką arba kitą kompetetingą vertintoją. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui pareiškus prašymą siųsti jam dokumentus paštu ir išsiuntus jam ieškinio priedų kopijas, pagrindžiančias žalos dydį, atsakovas papildomų paaiškinimų ar pretenzijų teismui nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdžius.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei atmetus atsakovo nepagrįstus įrodymais argumentus, ieškinys yra tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 13686,81 Eur žalos atlyginimui už išmokėtas draudimo išmokas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas prievolės atlyginti padarytą žalą tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (13686,81 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).
Ieškinį patenkinus, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 308,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Iš atsakovo valstybei priteistina 10,88 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje civilinėje byloje (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. R. G. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas: 40103840140, buveinė: K. Valdemara iela 63, Ryga, Latvija, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas: 300665654, buveinė: Vilnius, Viršuliškių skg. 34, a. s. Nr. LT667300010104742863, „Swedbank“, AB, naudai 13686,81 Eur (trylika tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 81 euro centą) žalos atlyginimui už išmokėtas draudimo išmokas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 308,00 Eur (tris šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. R. G. a. k. (duomenys neskelbtini) 10,88 Eur (dešimt eurų 88 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas: 5660).
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.