Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlys, senatvės pensininkas, teistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir jam paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei išvykimas nesusijęs su mokymusi ar darbu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7 punktuose, 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. G. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 29 d., 22 val. iki 2021 m. gruodžio 30 d., 00 val. 15 min., savo sugyventinei I. O. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas su I. O. ir kartu gyvenančia A. V., žodžiais sukonfliktavęs su I. O., sakydamas „dabar aš jus abi užmušiu“ ir „daugiau policijos nereiks kviesti“, sudavė A. V. ne mažiau kaip keturis smūgius kirviu į galvą, šiai parkritus ant grindų, keletą kartų spyrė ir sudavė jai nemažiau kaip tris smūgius žarstekliu į įvairias kūno vietas: galvą, nugarą, rankas, kojas, tokiu būdu padarė A. V. muštines žaizdas galvoje, galvos, veido, kūno ir abiejų rankų sumušimus, kraujosruvas veide ir pilve, nosies kaulų skeveldrinį lūžimą, stuburo kaklinės dalies IV, V slankstelių keterinių ataugų lūžimus – nesunkų sveikatos sutrikdymą; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis savo šeimos nariui, sugyventinei I. O. sudavė vieną smūgį žarstekliu į galvą ir ne mažiau kaip septynis smūgius kirviu į kojas, pagrasino I. O. išbadyti akis ir ją pakarti, pasakė ,,jų gyvenimas baigėsi“, tuomet pasodino I. O. ant kėdės, sintetine virve surišo jos kojas, užlaužė jos rankas, ne mažiau kaip septyniolika trauminių poveikių padarė I. O. abiejų alkūnių sąnarių kaulų išnirimus, dešinio stipinkaulio lūžimą, kraujosruvą smakre, muštines žaizdas ir nubrozdinimus kairėje blauzdoje, kraujosruvas dešinio kelio ir kairės šlaunies srityje, kraujosruvas ir nubrozdinimus dešinės blauzdos srityje – nesunkų sveikatos sutrikdymą; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, atlikęs šiuos I. O. ir A. V. itin skausmingus ir kankinančius veiksmus, sakydamas, kad „jas nužudys ir pats nusižudys", ,,joms kentėti nereiks, mirtis bus lengva", siekdamas atimti gyvybes I. O. ir A. V., paliko A. V. be sąmonės gulėti kambaryje, o I. O. surišęs kojas ir stipriai sužalojęs abi rankas, jis nulaužė lango rankeną, pats išėjo iš kambario ir užrakino duris, tuomet, siekdamas papildomai sukelti nukentėjusiosioms itin sunkius išgyvenimus, jis, būdamas prieškambaryje, nuo dujinės viryklės prisidegė sausą malkos skiedrą ir ja padegė tame pačiame prieškambaryje buvusį malkų maišą ir iš namo išėjo, tokiu būdu name sukėlė gaisrą, siekdamas nukentėjusiąsias sudeginti gyvas, tačiau I. O. ir A. V. nužudyti jam nepavyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi I. O. ir atgavusi sąmonę A. V., supratusios, kad namas dega, iš namo pabėgo pro kitą kambario langą ir kreipėsi pagalbos į kaimynystėje gyvenančius asmenis, šiais veiksmais jis pasikėsino kankindamas ar kitaip itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudyti du žmones, kurių vienas yra jo šeimos narys bei visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, I. O. priklausantį didelės vertės turtą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) su visais jame buvusiais daiktais, dėl ko galėjo nukentėti žmonės.

Kaltinamasis J. R. G. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad tą vakarą A. V. pradėjo jam priekaištauti, jog jis nepakūrė pečiaus, nors jis jo pakurti nemokėjo, tą visada darė A.. I. O. jį pradėjo spardyti dėl uogienės, ar dar dėl kažko. Spardė jį tame kambaryje, kur jis gulėjo, spyrė jam į tarpkojį, jam labai skaudėjo. Įspyrusi, ji jam trenkė semtuvėliu per galvą. Kai jis atiminėjo semtuvėlį, jai išsuko rankas. Po to jis joms abiem ,,šiūpėliuke“ trenkė į kojas kokius keturis kartus. Galėjo ir per galvą, ir į kitas kūno vietas suduoti, nes I. už jį aukštesnė, o A. žemesnė. Jis I. uždėjo ,,šniūrą“ ant kojų, bet nesuveržė. Tas ,,šniūras“ jai virš galvos kabojo ant spintos durų. Po to jis nutarė eiti pas J. P., bet durys buvo užrakintos, todėl jis jas išlaužė. Tos durys buvo iš virtuvės į verandą, verandoje jis nerado drabužių, todėl neišėjo. Būtų drabužius radęs, nebūtų buvę jokio gaisro. Nenorėjo tyčia padegti. Jo ,,triusikai“ buvo surišti gal pusantro metro ilgio juosta. Ją pasikabino ant kaklo, norėjo pasikarti, bet kojom pasiekė žemę ir liko gyvas. Tada atsidarė duris, ten buvo šulinys, ėjo. Jeigu būtų buvęs sąmoningas, būtų į kaimynų šulinį įšokęs, ten savaitę laiko niekas nebūtų jo radę. Išeidamas namo durų neužrakino.

Kaltinamasis J. R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. 2022 m. sausio 6 d. jis nurodė, kad I. O. ir A. V. jam spardė į kojas, priekaištavo, tada trūko jo kantrybė. Jis pasakė joms tokius žodžius: „dabar aš jus abi užmušiu“, „daugiau policijos nereikės kviesti“, sudavė A. V. tris-keturis smūgius į galvą pelenų semtuvėliu. Tada, kai ji nukrito ant žemės, jis jos nespardė, bet galėjo užminti. Mušdamas A. V., siekė ją apraminti, kad ji eitų gulti. Jis jau gulėjo lovoje, savo kambaryje, A. V. gulėjo lovoje savo kambaryje, o I. O. buvo savo kambaryje, kraustė šaldytuvą. I. O. šaldytuve pasigedo uogų ir, atėjusi į kambarį, pradėjo priekaištauti, kad jis jas paėmė. I. O. pradėjo jį spardyti į kojas, į šonus, į nugarą, į galvą. I. O. tikriausiai buvo apsiavusi kambarinėmis „tapkėmis“. Dar mušė su „tapke“. I. O. jo nesužalojo. Kai I. O. jam buvo spyrusi 6-7 kartus, tada jis neapsikentęs atsikėlė iš lovos. Jam besikeliant, pribėgo A. V. ir jam spyrė bent penkis kartus. Spardė į kojas ir į tarpkojį, pataikė į lytinius organus. A. V. basa niekada nebūna, tačiau kuo tiksliai buvo apsiavusi, pasakyti negali. A. V. rankose turėjo pelenų semtuvėlį ir juo jam sudavė 2-3 kartus į viršugalvį, sudavė į dešinį antakį, jis pajuto, kad jam bėga kraujas. Jis sugriebė A. V. už riešo, jį pasuko ir ji paleido semtuvėlį. Ji gal ir parvirto, kai jis iš jos atiminėjo semtuvėlį. Jautėsi labai užgautas, A. V. neturėjo jokios priežasties jį spardyti, o tuo labiau į lytinius organus. Jis su tuo semtuvėliu sudavė A. V., neįvardins tiksliai į kurias kūno vietas. Mušė ją jai stovint ir gulint. Ką tuo metu veikė I. O., jis pasakyti negali, tačiau ši buvo šalia. Tą dieną tiek I. O., tiek A. V. jį vijo iš namų, sakė: „eini iš namų, nieko iš čia nepasiimsi, mes tau nieko neduosim“. A. V. gulėjo tarpduryje tarp jo ir jos kambario, jai iš galvos bėgo kraujas. Durys tarp A. V. ir jo kambario buvo vos besilaikančios, niekada nebuvo rakinamos. I. O. jo gražiai prašė: „J. palik mane gyvą, susitaikysim ir bus viskas gerai“. Jis pats name savo kirvių nelaikė, bet namuose kirvių buvo: virtuvėje, prie pečiaus, po A. V. lova, po I. O. lova. Jis marškinių kišenėje rado ,,kitkinį šniūrą“, pasodino I. O. ant kėdės savo kambaryje, surišo jai kojas virš kelių. Trenkė semtuvėliu I. O. per kojas. Nežino kiek kartų. Negali pasakyti ar A. V. buvo sąmoninga, kai gulėjo ant žemės. Visi trys buvo blaivūs. I. O. paliko sėdinčią ant kėdės, surištomis kojomis. Durys iš jo kambario į virtuvę buvo užrakintos. Jos rakinamos raktu. Nežino, kas jas užrakino. Tada jis jas pečiu stuktelėjo ir išlaužė, matė, kad pabyrėjo stakta. Lango rankenos jis nelaužė. Jis nuo dujinės uždegė smulkią malką ir padėjo tą degančią skiedrą ant maišo su malkomis verandoje. Negalvojo apie tai, kad degs namas, galvojo apie tai, kad reikia eiti pasikarti. Tada užsirišo virvelę sau ant kaklo ir bandė kartis ant verandos durų. Jau tada jautė kvapą, kad dega namas. Tada jis šoko į kieme esantį šulinį, norėjo nusisukti spandą. Iš ten jį ištraukė ugniagesiai. Šoko žemyn galva. Vandens ten per vieną žiedą, koks metras. Savo namų neturi, su I. O. gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jis savo pajamų turi, gauna pensiją apie (duomenys neskelbtini) eurų. I. O. pasiimdavo jo pinigus ir juos leisdavo maistui, buities reikmėms. Iš artimųjų turi tik dukrą, tačiau ši gyvena (duomenys neskelbtini). Su dukra bendravo telefonu. Daugiau jokių artimųjų jis neturi (4 t., b. l. 141-142).

2022 m. vasario 9 d. nurodė, kad A. V. ir I. O. siekė tik sužaloti, o ne nužudyti. Dėl I. O. namo sudeginimo, tai prisipažįsta, jis sukėlė gaisrą. Šis paskutinis konfliktas įvyko dėl to, kad paskutiniu metu A. V. jį vedė iš kantrybės, jį persekiojo, priekabiavo, o I. O. jį vis kaltino uogų vagyste. Būnant namuose, (duomenys neskelbtini), apie 21 val. atsigulė į lovą savo kambaryje, o apie 24 val. I. O., atėjusi pas jį į kambarį, pradėjo jo klausinėti „kur uogos, kur uogos“ ir spyrė jam 5 kartus gulinčiam į šoną, į kojas. Spyrė per ,,kaldrą“, neskaudėjo. Buvo išėjusi ir vėl grįžo, priekaištaudama „kur uogos, kur uogos“. Matė, kad I. O., būdama jo kambaryje, užrakino duris, kur dėjo raktą, nežino. Tuo metu į jo kambarį atėjo A. V. ir jam, keliantis iš lovos, spyrė gal 4 kartus į kojas ir vieną kartą į lytinį organą. Dėl A. V. spyrio į lytinį organą, jam skaudėjo, tas skausmas užgožė skausmą, kai ji spardė jam į kojas. Jis turi išvaržą prie sėklidės, tai jam skausmas buvo didelis. A. V., jam spirdama, buvo apsiavusi šlepetes. A. V., jį spardydama, tuo pačiu trankė metaline „šiūpelaite“ mediniu kotu. „Šiūpelaitė“ tai yra semtuvėlis. Jam pataikė į viršugalvį, buvo šašų. A. V. jam prakirto dešinės pusės antakį. Jis nebekentėjo, atsistojęs iš A. V. atėmė „šiūpelaitę“ ir ja pradėjo daužyti A. V., sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir, pagriebęs ant sienos kabojusią „kačergutę“, su ja smūgiavo A. V.. Su „kačiargute“ davė A. V. per šonus, per nugarą, neskaičiavo kiek smūgių. Ji buvo parvirtusi ant žemės, ant tako. Ant A. V. nešokinėjo. Matė, kad jai bėga kraujas iš galvos, kraujuoti buvo plaukai, grindys. A. V. liko gulėti ant grindų, negali atsakyti ar krutėjo, ar turėjo sąmonę, jis į tai nekreipė dėmesio, žino, kad gulėjo ant grindų, ant šono. Jis sakė: „čia jums mergaičiukės atpildas, užteks jums mane kankinti“. Kai A. V. gulėjo ant šono, matė jos veidą, akys buvo užmerktos, ji nieko nesakė, jau tada jam nepriekaištavo. Kol jis mušė A. V., I. O. buvo tame pačiame kambaryje, sėdėjo ant kėdės, sakė jam: „J. baik“, o jis sakė: „dabar jau prisidirbot, gyvenimas bendras pasibaigė“. Kadangi A. V. mušė plokščia dalimi, tai galvojo ją sužaloti, o ne užmušti. Jis neatsimena, kad A. V. būtų daužęs kirviu. Kai mušė A. V. su „šiūpelaite“, ir I. O. sudavė su „šiūpelaite“ kokius 6 kartus į kojas. Sakė: „tavo kojos manęs daugiau nespardys“. Kai A. V. gulėjo ant grindų, jis atsisuko į I. O.. Ji sakė: „J. nežalok manęs labai, palik mane gyvą“. Sėdėjo ant kėdės jo kambaryje. Prieš tai jai buvo sudavęs, kaip sakė, kokius šešis kartus su „šiūpelaite“ į kojas. Kažkur rado „kitkinio šniūro“, apsuko juo I. O. kaklą, sakydamas „sėdėk ramiai“. Mazgo nerišo, tik apsuko tą šniūrą. I. O. sėdėjo ant kėdės, o jai už nugaros buvo spinta. Jis tą šniūrą užkabino ant spintos durų, norėdamas pagąsdinti, kad ją pakars, sakė: „manęs tu nepavysi“. Jis turėjo mintyje, kad bėgs po visko. Karti I. O. jis nesiruošė, jis ją tik gąsdino. Tada jis tuo šniūru surišo I. O. kojas virš kelių. Surišo tik dėl akių, ne mazgu, o tokia kilpa. I. O. tuo metu sėdėjo ant kėdės. Ką jis darė su jos rankomis, neatsimena. Kaip lūžo I. O. ranka, o kita buvo sužalota, atsakyti negali. I. O. verkė, bėgo ašaros, jis jai jas šluostė, pasakė jai: „galiu išdurti tau akis“. Valė I. O. ašaras kažkiek spausdamas akis, tačiau nemano, kad nuo to jai galėjo skaudėti. I. O. jam sakė: „J. nežalok manęs“, jam jos buvo gaila, bet kad jau viskas buvo padaryta. Jis turėjo mintį iš namų bėgti. I. O. buvo užrakinusi duris iš jo kambario į virtuvę, raktų spynoje nebuvo, tai jis tas duris stuktelėjo pečiu ir išlaužė. Atplyšo staktos dalis ties spyna. Jam išeinant iš savo kambario, A. V. vis dar gulėjo ant grindų, ant praėjimo iš jo kambario į virtuvę. Kad išeiti iš kambario, jam reikėjo peržengti A. V., gal tada ją ir numynė. Jam išeinant iš kambario, A. V. nieko nesakė, neprisimena ar matė jos veidą. Jam išeinant iš kambario, I. O. sėdėjo ant kėdės. Kojos buvo surištos. Jo kambaryje šviesa nedegė, jis buvo apšviestas tiek, kiek jį apšvietė A. V. kambario šviestuvas. Išeidamas I. O. pasakė: „daugiau nepasimatysim“, o I. O. nieko nesakė. Jis tikrai nelaužė lango rankenų. Šio konflikto metu į A. V. kambarį jis net įėjęs nebuvo. „Šiūpelaitė“ ir „kačiarga“ liko jo kambaryje. Kai laužė duris, jo rankos buvo laisvos, tai jis „šiūpelaitės“ ir „kačiargos“ iš kambario neišsinešė. „Šiūpelaitė“ yra pelenų kastuvėlis, o „kačiarga“ yra žarsteklis. Koridoriuje, tik įėjus, po kaire puse stovėjo dujų balionas, šalia stovėjo dujinė viryklė, šalia jos neveikianti elektrinė viryklė. Dujinės viryklės orkaitė buvo neveikianti. Visi keturi dujų degikliai buvo veikiantys, tačiau I. O. ir A. V. pripažino tik vieną - kairės pusės pirmutinį degiklį. Tame koridoriuje, priešingoje pusėje nei dujinė, buvo laikomi dar trys tušti dujų balionai. Kai jis po visko atėjo į tą koridorių, jam atrodo, kad vienas dujų degiklis degė, gal I. O. virė šuniukams maistą, dabar jau nepamena. Jis nepamena, kad pats būtų užkūręs tą dujinę. Jis nuolat laiko „fleškutę“ 200 g spirito, laikė ją ant palangės ir naudodavo po stikliuką į kavą dėl sveikatos. Tą dieną ant palangės turėjo pasidėjęs „fleškutę“, 80 laipsnių stiprumo, buvo nugerti 2 stikliukai. Kai po visko atėjo į virtuvę, pajautė spirito kvapą. Jis buvo matęs, kad I. O. irgi naudoja spiritą šuniukų priežiūrai ir namų valymui. Kai užuodė kvapą, pagalvojo, kad I. O. su jo spiritu bus pravaliusi namus. Mano, kad dėl to gaisras išplito greičiau. Mintis padegti šitą namą jam kilo po smurto, būnant virtuvėje. Suprato, kad šiuose namuose jam gyvenimo jau nebus, tai pagalvojo kam jis čia turi palikt, tegul dega. Jis prie dujinės laikydavo tokią „balaniukę“, kuria užsikurdavo dujinę. Jam nei degtukų, nei žiebtuvėlio nebuvo galima imti, juos valdydavo I. O. su A. V.. „Balaniukė“ tai yra medinė malkos dalis. Jis nuo degančios dujinės prisidegė tą „balaniukę“ ir nunešė bei padėjo ją ant malkų maišo, kuris stovėjo koridoriaus priešingoje pusėje nei dujinė. Matė, kad tas maišas malkų įsikūrinėja, kad dega. Ar jis kažką padegė virtuvėje, atsakyti negali, to neatsimena. Tikriausiai tas dujų vienas degiklis taip ir liko degti, jis jo neišjungė. Jis ta „balaniuke“ padegė malkas specialiai, kadangi jam A. V. vis priekaištavo, kad jis atneša šlapių malkų, norėjo įrodyti, kad malkos sausos. Jis užsirišęs ant rankos visada nešiojosi tokią kaproninę juostelę. Nešiojosi tam, kad ant jos pasikartų, šitą mintį nuolatos nešiojosi galvoje, buvo tam pasiruošęs tą juostelę. Uždegęs tas malkas, jis norėjo pasikarti. Užsirišo tą juostelę ant kaklo ir bandė pasikabinti ant lauko durų. Ta virvukė nuo durų nuslydo, nepavyko pasikarti, nors žymė ant kaklo liko, matyt pavyko kažkiek prisismaugti. Namuose daugiau savęs nežalojo. Kai nepavyko pasikarti, nusprendė nusižudyti įšokdamas į šulinį. Į šulinį šoko žemyn galva. Vandens buvo iki pažastų. Iš viso šulinyje 5 ar 6 žiedai. Vandens apie pusantro žiedo. Jeigu jam atsistojus, tai iki pažastų. Kai šoko į šulinį, galvos nesusižalojo. Buvo šalta. Nuo to momento jau nieko daugiau neatsimena. Pagalbos nešaukė. Nuoširdžiai gailisi to, kas atsitiko. Jis kalėjime dvigubai geriau jaučiasi nei namie, niekas „neuja“, maistas geras. Jį I. O. nuolat vijo iš namų. Būtų ėjęs gyventi pas J. P., tačiau kai jis paprašydavo I. O. atiduoti jam dokumentus, banko kortelę, ji sakydavo: „kam tau reikia“ ir neduodavo. Į policiją dėl to nesikreipė. Smurtaudamas prieš A. V. ir I. O. jis jų nužudyti neketino, norėjo joms sukelti fizinį skausmą už nuolatines skriaudas jam. A. V. kartais dienos metu užrakindavo namus iš vidaus ir jo neįleisdavo (4 t., b. l. 146-148).

2022 m. rugsėjo 30 d. nurodė, kad neprisipažįsta, kad norėjo nužudyti I. O. ir A. V., norėjo tik jas sužaloti. Dėl I. O. namo padegimo jis prisipažįsta, tyčia jį padegė. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų. Jis taip pasielgė dėl to, kad I. O. jį pirma pradėjo spardyti, spyrė apie 10 kartų jam gulint lovoje, mušė batu ar ,,tapke“. Tada A. V. jam spyrė į tarpkojį, jam skaudėjo, aptemo sąmonė. Nepripažįsta, kad mušė kirviu, jis mušė „šiūpėliuke“ ir žarstekliu. Namą padegė tyčia. I. kojų nesurišo, uždėjo šniūrą tik šiaip, kad nesimėtytų, pagrasino, kad juo pasikars. Paskutinį kartą, kai matė A. V., ji gulėjo ant žemės, plaukai buvo išsidraikę, jos akys buvo užmerktos. I. paliko sėdinčią ant kėdės, buvo jai išsukęs rankas, I. buvo davęs „šiūpeliuke“ per kojas. Lango rankenos nenulaužė. Dėl kitų aplinkybių, nurodytų įtarime, prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (4 t., b. l. 157-158).

2022 m. vasario 9 d. parodymų patikrinimo vietoje metu J. R. G. nuvedė į kambarį ir, rodydamas vietą, kur buvo lova, nurodė, kad jis ten gulėjo. Parodė vietą ant grindų, kur gulėjo A. V.. Paklausus kieno kambarys yra dešinėje, J. R. G. atsakė, kad A. V.. Paklausus kieno kambarys yra kur esama, J. R. G. atsakė, kad jo. Paklausus kokia patalpa yra ta, pro kurią buvo ateita į J. R. G. kambarį, jis atsakė, kad virtuvė. J. R. G. buvo paprašyta parodyti, iš kur priekaištaudama atėjo I. O.. J. R. G. parodė į virtuvę ir į I. O. kambarį. Paklausus, ką ji darė, J. R. G. parodė kur stovėjo spinta ir nurodė, kad I. O. pradėjo jį spardyt. J. R. G. pasiteiravus, kas čia buvo iki gaisro, kur dabar tuščia ertmė, J. R. G. atsakė, kad čia buvo medinės gražios durys. Paklausus ar buvo tvirtos, J. R. G. atsakė, kad naujos. Paklausus kokia buvo spyna, J. R. G. parodė kitas duris, nurodė, kad durys buvo tokios pat, spyna buvo tokia pati. J. R. G. pastebėjo, kad ir šios durys išlaužtos, nurodė, kad lygiai taip pat ir jis išlaužė. Nurodė, kad šių durų jis neišlaužė. Buvo paprašyta sugrįžti prie vietos, kur buvo durys iš J. R. G. kambario į virtuvę. Buvo pasitikslinta ar tikrai šios durys buvo su spyna ir rakinamos, J. R. G. atsakė, kad taip. Buvo pasiteirauta apie jo nurodytas aplinkybes, kai atėjo I. O., kaip ji užrakino duris, iš kurios pusės. J. R. G. parodė, kad užrakino iš jo kambario pusės. Pasiteiravus ar jis matė, kad I. O. užrakino, J. R. G. atsakė, kad jos pačios neužsirakino. Nurodė, kad durų negalėjo atidaryti. Buvo dar kartą pasiteirauta ar J. R. G. matė, kad I. O. rakintų tas duris, J. R. G. atsakė, kad ji nerakinus durų niekada neidavo. Ateidavo ir užrakindavo duris. Pasiteiravus ar net ir tada, kai būdavo pas jį kambaryje, atsakė, kad taip. Pasiteiravus kodėl, J. R. G. gūžtelėjo pečiais, atsakė, kad tikriausiai nepasitikėjimas. Buvo sugrįžta J. R. G. nurodytų aplinkybių, kad į jo kambarį atėjo I. O. ir jį spardė. Buvo pasiteirauta iš kur atėjo A. V.. J. R. G. parodė į kitą kambarį jam dešinėje ir nurodė, kad iš čia. Pasiteiravus, ką darė A. V., J. R. G. nurodė, kad jis atsikėlė (lovoje), nuleido kojas, o ji atėjusi jam spyrė. Pasiteiravus kur pataikė, J. R. G. ranka parodė lytinių organų sritį. Nurodė, kad A. V. mostelėjo su „šiūpėliuke“, bet tos „šiūpeliukės“ dabar nemato. Buvo paprašyta, jeigu jis pamatys semtuvėlį, jį parodytų. Prie pečiaus buvo pastebėta žarsteklių, J. R. G. buvo paprašyta parodyti žarsteklį, kuriuo jis sudavė smūgius. J. R. G. nurodė, kad čia jis kabojo. Ant žemės buvo pastebėta spyna. Pastebėjus ant sienos kabantį žarsteklį, buvo teiraujamasi J. R. G. ar jis juo nesmūgiavo. J. R. G. ant žemės rado dar vieną žarsteklį. Buvo teirautasi ar nors vienu iš šių žarsteklių jis mušė, J. R. G. atsakė, kad ko gero tuo. Pastebėjus prie sienos semtuvėlį, buvo pasiteirauta J. R. G., ar tai tas semtuvėlis, J. R. G. atsakė, kad kažkas panašaus, tik nėra koto. J. R. G. parodė į vietą, kur buvo jo lova ir paaiškino, kad sėdėjo ant lovos, nuleidęs kojas ant žemės ir A. V. atėjusi spyrė. J. R. G. nurodė, kad tada jis pašoko iš lovos ir griebė jai už rankų, už „šiūpeliukės“, kad ji daugiau nemuštų jo. Nurodo, kad jis sukosi, parodo vietą kur sėdėjo I. O.. Pasiteiravus, ką jis darė, kai atėmė iš A. V. semtuvėlį, J. R. G. atsakė, kad ,,jai užvažiavau“, rodo ranka kaip smūgiavo. Nurodo, kad „aš jau ją gerai pagavau“. J. R. G. parodė vietą, kur nukrito A. V.. Parodė, kur sėdėjo I. O. ir pademonstravo, kaip su „šiūpėlaite“ sudavė jai. Pasiteiravus ar smūgiavo I. O. žarstekliu, J. R. G. nurodo, kad ne. Nurodo, kad I. O. su „šiūpelaite“ davė per kojas. Buvo pasiteirauta, iš kur gavo „kitkinio šniūro“, kuriuo I. O. rišo kojas, J. R. G. nurodo, kad čia kažkur buvo. Buvo teiraujamasi, ką jis darė su I. O. rankomis, tačiau J. R. G. atsakė, kad nepamena. Pasiteiravus kas vyko, kai baigėsi smurtas, J. R. G. pademonstravo, kaip jis laužė duris. Parodė, kad stuktelėjo jas savo dešiniu petimi, ranka ir kūnu. Patvirtina, kad stuktelėjus durys atsidarė. Pasiteiravus ar galėjo taip būti, kad jis padegė kažkur netoli durų, J. R. G. atsakė, kad jo kambaryje kūrenosi pečius, virtuvėje, kampe šalia durų, buvo kažkiek malkų, prie pečiaus buvo šiukšlių. J. R. G. buvo parodytas kampas virtuvėje ir pasiteirauta, ar kas nors pakūrė šią vietą, J. R. G. atsakė, kad galėjo ir iš čia ateit ir parodė link pečiaus jo kambaryje. Pasiteiravus ar jis kam nors sudavė smūgius kirviu, J. R. G. atsakė, kad kirvis jam vaizduotėje neišlikęs. Virtuvėje buvo teirautasi J. R. G. ar čia rastas semtuvėlis yra tas pats, kuriuo jis smūgiavo, J. R. G. atsakė, kad tas pats ko gero, tiktai kotas nulėkęs. J. R. G. papasakojo kokie baldai stovėjo virtuvėje, kur jis sėdėdavo. Buvo pasiteirauta ar durys iš virtuvės į J. R. G. kambarį naktį būdavo rakinamos, J. R. G. atsakė, kad naktį būdavo rakinamos. Pasiteiravus iš kurios pusės, J. R. G. atsakė, kad I. O. rakindavo iš virtuvės pusės. J. R. G. patvirtino, kad jis miegodavo užrakintas. Į klausimą kodėl, atsakė nežinantis. Į klausimą kodėl I. O. šįkart duris užrakino iš anos pusės (iš J. R. G. kambario pusės), J. R. G. atsakė, jog todėl, kad jis nepabėgtų. Į klausimą nuo ko jam bėgti, J. R. G. atsakė kad „aš išeisiu į lauką, į kaimą, į kaimynus“. J. R. G. buvo paprašyta parodyti kur stovėjo elektrinė viryklė. J. R. G. nuvedė ir pirmiausia parodė vietą, kur stovėjo maišai su malkomis, parodė, kur stovėjo elektrinė, kur stovėjo dujinė, kur stovėjo dujų balionas, kur buvo įėjimas. J. R. G. nurodė, kad dujų balionas buvo prijungtas prie dujinės viryklės, ji degė. J. R. G. parodė, kad nuo dujinės viryklės užsidegė sausą „balanukę“ ir padėjo ją ant šalia stovėjusio malkų maišo. Parodė kur buvo durys, ant kurių jis bandė pasikarti. Parodė šulinį, į kurį įšoko nepavykus pasikarti. J. R. G. nurodė, kad dabar šulinyje žymiai daugiau vandens. Pasiteiravus ar jis visą laiką prabuvo vandenyje, kol jį surado gaisrininkai, J. R. G. atsakė, kad neatsimena. Kalbant apie elektrinę viryklę, J. R. G. nurodė, kad ji buvo veikianti, tačiau nebuvo pajungta. Išvis nebuvo laido, buvo nenaudojama. Kalbant apie elektrinę viryklę, J. R. G. nurodė, kad šita buvo viryklė, bet neveikė jos orkaitė, visi dujinės viryklės degikliai veikė. J. R. G. parodo kurį degiklį paliko degantį, t. y. priekinį kairį degiklį, tačiau nurodo, kad dabar visi yra užsukti. Parodė nuo kurio degiklio prisidegė „balanukę“ (4 t., b. l. 149-152).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad pirmiausiai I. jį spardė, A. V. taip pat jam spyrė. Nenorėjo padegti namų. Tą degančią balaną ant malkų padėjo nesąmoningai. Jis ieškojo drabužių. Į A. ir dabar nenori žiūrėti, bet žudyti nenorėjo. Buvo du gaisro židiniai. Pirmas židinys prie tų durų, kurias jis išlaužė. Prie tų durų krosnis kūrenosi, tai jis galėjo žariją išnešti ant kojos pro duris. ,,Balanukę“ degančią ant malkų padėjo netyčia, nesąmoningai. Išeidamas jokio kvapo nejautė. Jo ir I. O. santykiai pablogėjo apsigyvenus A. V.. I. O. buvo jo sugyventinė nuo 2003 metų. Kai I. gražiai paprašydavo pinigų, jis jai duodavo.

Nukentėjusioji I. O. nurodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis, gyveno kartu apie 10 metų, bendro ūkio nevedė, jis neturėjo kur gyventi, todėl glaudėsi pas ją. 2021 m. gruodžio 30 d., apie 22-23 val., ji su J. R. G. susiginčijo, jis ją negražiais žodžiais vadino. Ji nuėjo pas J. R. G. į kambarį, ten gulėjo šuniukas. Ji paglostė šuniuką, tačiau šis kibo jai į rankas, ji gynėsi ir J. R. G. patąsė už ausies. Po to nuėjo į savo kambarį, užsirakino duris, visą laiką užsirakindavo. Už poros valandų išgirdo kažkokį trenksmą. J. R. G. tas duris išstūmė, atėjęs į virtuvę sako: ,,važiuojam į buvusią pieninę parsivežti druskos, kad nebūtų slidu“. Ji pasakė, kad jis važiuotų vienas. Jam tai labai nepatiko, nuėjo tekinas į kitą kambarį, nulaužė plastikinio lango rankeną. Jis turėjo rankoje mažą kirvuką. Ji pamatė, kad A. V. guli kniūbsčia ant grindų, bet ji nematė, kaip J. R. G. sudavė. Paskui jis keturis kartus sudavė A. V. į galvą, lipo kojomis ant viso kūno, manė, kad ši negyva. Ji sėdėjo ant kėdės. Paskui jis nuėjo į virtuvę nusiplauti kirvuką, nusišluostė ir jai tuo kirvuku keliose vietose davė per kojas, padarė žaizdas, išlaužė jai kairę ir dešinę rankas. Jis ją surišo ant kėdės. Jos išgirdo, kad kitame kambaryje pradėjo kaukti dūmų detektorius. A. V. atsikėlė, atrišo jai kojas, iššoko pirma pro langą basa, nuoga. J. R. G. dar jai geležine didele ,,kačerga“ kelis kartus sudavė į galvą, norėjo akis išbadyti, norėjo pakarti, buvo ,,kitkinį šniūrą“ pasidaręs. Namas priklauso jai, ji gavo 12 000 eurų iš draudimo. Kai buvo apklausiama policijos pareigūnų, sakė tiesą.

Nukentėjusioji I. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. 2021 m. gruodžio 30 d. apklausos metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su J. R. G. ir A. V.. Namas priklauso jai. Vakar J. vijo iš namų, kadangi jis ne kartą yra smurtavęs, iš jos yra pavogęs drabužių, uogienių. Po šio apsižodžiavimo J. nuėjo į savo kambarį, atsigulė į lovą, skaitė knygą ir staiga jam užėjo baisus pyktis, jis šoko iš lovos sakydamas: „dabar aš jus abi užmušiu“. Tuo metu jie visi trys buvo tame pačiame kambaryje. Ten yra pečius, buvo kirvis. J., pagriebęs kirvį, pradėjo juo daužyti A. į galvą, A. tuo metu buvo ant grindų kniūbsčia. Taip pat A. daužė su ,,kačiarga“. Kai A. gulėjo ant žemės kraujuose, J. pasakė, kad joms daugiau nereiks jam kviesti policijos. Nei J., nei jos su A. alkoholio vartoję nebuvo. Su ta ,,kačiarga“ jai sudavė vieną kartą į galvą. J. kirvio plokščiuoju galu sudavė jai ne mažiau kaip 4 smūgius į kojas. Liko gili žaizda, gydytojai siuvo, taip pat ant kojų liko kraujosruvos, po to sunkiai paėjo. Dar J. R. G. sakė, kad jai išbadys akis, tačiau ji užsimerkė ir jis akių jai nelietė. Jis sakė, kad jų gyvenimas baigėsi. Ji nematė iš kur J. gavo ,,kitkinio šniūro“ ir pasakė, kad dabar ją pakars ant spintos. Ji prašė jo to nedaryti, tai J. tada pasodino ją ant kėdės, labai stipriai surišo kojas, jai skaudėjo. J. sakė, kad pats nusižudys ir jas nužudys, joms kentėti nereiks, bus lengva mirtis. Tada J. pradėjo laužyti jai rankas, girdėjo, kad brakštelėjo kaulas. Šiuo metu jai yra sulaužyta dešinė ranka, o kairė ranka išnarinta. Negali nei valgyti, nei gerti, nevaldo, nepakelia rankų. J. nulaužė pagrindinio didelio lango rankeną, išėjo iš kambario, palikdamas jas su A. kambaryje. Išgirdo, kad jis jas kambaryje užrakino. Girdėjo, kad virtuvėje kažkas pyška, suprato, jog kažkas dega, užuodė dūmų kvapą, kaukė dūmų detektorius. A. sunkiai atsikėlė nuo žemės ir šiai pavyko atrišti jos kojas. Tuo metu ji rankų jau nevaldė, jos buvo išsuktos. A., laikydama ją už rūbų, nutempė ją iki lango. A. pati iššoko pro pirmo aukšto langą ir tada ištempė už rūbų pro langą ir ją. Ji krito veidu į sniegą, buvo basa, A. irgi buvo basa. Ji, kiek pajėgė, bėgo pas kaimynę pagalbos. Kai J. buvo virtuvėje ir girdėjo pyškant, tai dar girdėjo ir dūžtant stiklus. Paskui jis dar buvo pasirodęs kambaryje, tai matė, kad kraujuotas jo veidas. Jeigu jos su A. nebūtų iššokę pro langą, jis būtų jas sudeginęs. J. nuolat smurtaudavo, jai niekaip nepavyko jo išprašyti iš namų. A. priėmė, kad viena kitą apgintų nuo J.. Jis jas mušdamas ir pasakė, kad jo tikslas yra jas užmušti ir sakė, kad pats sau kažką pasidarys, neliks gyvas (1 t., b. l. 67-68).

2022 m. sausio 25 d. apklausos metu parodė, kad J. R. G. pas ją gyveno nuo 2014 metų. Apsigyveno kaip draugas, galvojo kartu gyventi, gal buvo kažkokie jausmai, tačiau greitai jis pradėjo smurtauti ir jokių jausmų neliko. Namuose jis rūpindavosi malkomis. Jos, J. ir A. pinigai buvo bendri, už juos pirkdavo maisto, kažkokių reikalingų daiktų. J. R. G. turėjo įprotį švarko vidinėje kišenėje nešiotis peilį. Daug kartų jis yra grasinęs jai ir A. jas padurti. Jos namas vieno aukšto, medinis, trys kambariai ir virtuvė. Į namą buvo patenkama pro įėjimą iš kiemo pusės, iš ten patenkama į virtuvę. Virtuvėje buvo krosnis, prie jos buvo laikomas kirvukas pasikapoti malkoms ir metalinis pelenų semtuvėlis, pilkos spalvos. Dar virtuvėje buvo dujinė. Namuose niekada nelaikė jokio degaus skysčio. Iš virtuvės buvo durys į kambarį, kur miegodavo J. R. G.. Tai buvo naujos pušinės durys, pirktos prieš kokius 3 metus. Durys buvo rakinamos, raktas būdavo laikomas duryse iš virtuvės pusės, kadangi nakčiai ji J. R. G. užrakindavo, nes jo bijojo. J. R. G. kambaryje buvo pečius, ant to pečiaus nuolat kabėdavo kokios 2-3 „kačiargos“, t. y. žarstekliai. Iš J. R. G. kambario buvo durys į A. V. kambarį. Tos durys buvo paprastos, medinės, jos niekada nebūdavo rakinamos. Iš A. V. kambario buvo durys į verandą, o iš verandos buvo patenkama į lauką. Tos durys į verandą A. V. kambaryje buvo naujos pušinės durys, pirktos prieš kokius 3 metus. Durys buvo rakinamos, tą raktą ji laikė pas save. Visi namo langai plastikiniai. Pas juos namuose visada vyko konfliktai, o tą vakarą ji J. R. G. eilinį kartą vijo iš namų. Priekaištavo jam, kad jis išvogė jos drabužius, uogienes. Ji nežino, kur jis tuos daiktus išnešė. Jos su A. V. prieš J. R. G. tą vakarą smurto nevartojo, jos prieš jį niekada nesmurtaudavo, kadangi jo bijojo. Ji buvo su pižama, pilkom kelnėmis ir marškinėliais ilgom rankovėm. Buvo basa. Atėjo pas J. R. G. į kambarį ir sakė jam, kad eitų iš jos namų, kiek jis čia gali būti. J. R. G. tuo metu sėdėjo ant lovos, kaip jis buvo apsirengęs, ji neatsimena. A. V. irgi buvo atėjusi į G. kambarį pažiūrėti, ko jie čia konfliktuoja. J. R. G. staigiai nulėkė į virtuvę, iš ten pasiėmė kirvuką ir, grįžęs į savo kambarį, puolė kirvio ašmenimis daužyti A. V. į galvą, sudavė keturis kartus. Pradėjo labai smarkiai bėgti kraujas, A. V. nukrito ant žemės. Iš karto po šitų smūgių J. R. G. pradėjo šokinėti ant A. V.. A. V. gulėjo ant pilvo, nekrutėjo. Ji galvojo, kad A. V. mirusi. Kol smurtavo prieš A. V., J. R. G. nieko nesakė, tik labai alsavo, matyt pavargo. Tuomet, kai daužė A. V. į galvą, kažkuriuo momentu ir jai įkirto kirviu į koją. Kol jis daužė A. V., ji tame pačiame kambaryje sėdėjo ant kėdės, nesusigaudė, kad jai reikia bėgti. Tada J. R. G. pagriebė ant pečiaus kabančią „kačiargą“ ir ja sudavė ant žemės gulinčiai A. V. į nugarą, galvą, kojas, sudavė kokius tris kartus. Su ta „kačiarga“, atsisukęs į ją, sudavė jai į galvą, į dešinį smilkinį, tuo pačiu pataikė ir į lūpas. Nuo smūgių kirviu, „kačiarga“ ji jautė fizinį skausmą. Tada J. R. G. atsisuko į ją. Jai atsistojus, J. R. G. stovėjo priešais ją ir jai laužė abi rankas. Dešinę ranką jai visiškai sulaužė, o kairę lyg ir išnarino. Dabar jau nepamena, kokius tiksliai žodžius jis išsakė, tačiau iš jo tokių veiksmų ji suprato, kad jis ruošiasi jas nužudyti. Manė, kad A. V. jis jau užmušė, nes ši gulėjo kniūbsčia kraujuose ir nerodė jokių gyvybės ženklų. Kai J. R. G. jai sužalojo rankas, ji atsisėdo ant kėdės. Nematė iš kur, bet J. R. G. iš kažkur gavo tokią virvę ir dairėsi po kambarį, žiūrėdamas kur ją pakarti. J. R. G. nesakė, kad ją kars, bet ji taip suprato. J. R. G. pasakė, kad išbadys jai akis, jis rankomis grabaliojo jos akis, bet ji buvo užsimerkus, akių jis jai nesužalojo. Dėl to jai neskaudėjo. J. R. G., jai sėdint ant kėdės, surišo kojas ties blauzdomis, surišo tvirtai. Tada kirvio buka dalimi pradėjo daužyti jai kojas, labai skaudėjo. Į kiekvieną koją sudavė po tris kartus. Visą skaudėjo. Po to J. R. G. nulėkė į A. V. kambarį ir nulaužė vieno iš langų rankeną. J. R. G. paliko A. V. gulėti be sąmonės kraujuose, o ją – sulaužytomis rankomis ir surištomis kojomis, jis jas užrakino savo kambaryje, pats būdamas virtuvėje. Raktas iš virtuvės pusės būdavo paliekamas spynoje. Girdėjo, kad kažkas poška, pajautė dūmų kvapą. Tada kažkaip atsipeikėjo A. V., kažkaip sugebėjo viena ranka jai atrišti kojas. Jautė dūmų kvapą, girdėjo kažkokį ūžimą iš virtuvės, suprato, kad namas dega ir reikia bėgti. A. V. atidarė langą, pati pro jį iššoko bei padėjo iššokti ir jai. Bėgo pas kaimynus prašyti pagalbos (1 t., b. l. 70-72).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad ji matė, kaip daužė A., nes buvo sąmoninga. Ir anksčiau J. R. G. smurtaudavo, bet ji jam atleisdavo, nerašydavo pareiškimų. Ji J. R. G. smūgių nesudavė, tik ausį užsuko tris kartus, niekada nesmurtavo prieš jį, nes jo bijojo. Nematė, kad A. V. būtų smurtavusi prieš J. R. G.. Jie visi gyveno iš bendrų pinigų. Ji gaudavo pensiją. J. R. G. buvo kaip šeimos draugas, nors yra buvę, kad miegojo kartu. Maistą pirkdavo ir bendrai, ir atskirai. Ji gamindavo maistą, bendrai valgydavo.

Nukentėjusioji I. O. parodymų patikrinimo vietoje nurodė, kad jos namai yra adresu yra (duomenys neskelbtini). Einant link įėjimo į namą, kieme buvo pastebėtos dvi apdegę viryklės, dujinė ir elektrinė. I. O. paaiškino, kad šios viryklės stovėjo namo koridoriuje viena šalia kitos. Paskui I. O. parodė vietą koridoriuje, kur prie sienos jos stovėjo. Parodė įėjimą iš koridoriaus į virtuvę. Apžiūrėjus apdegusias koridoriaus duris nustatyta, kad šios durys iš vidaus buvo rakinamos kabliu (kablys išlikęs), daugiau apdegusi durų vidinė pusė. Apžiūrėjus duris, buvusias tarp koridoriaus ir virtuvės nustatyta, kad durų spynos parodymų patikrinimo metu padėtis – atrakinta. Raktai palikti spynoje, iš koridoriaus pusės. Apžiūrėjus šių durų staktą nustatyta, kad viršutinis vyris nepažeistas, pilnai likęs staktoje, o apatinio vyrio viena dalis likusi staktoje, o kita dalis – duryse. I. O. parodė į virtuvėje esantį pečių ir ant pečiaus besimėtantį žarsteklį. Nurodė, kad šiuo žarstekliu J. R. G. smūgiavo tiek jai, tiek A. V.. I. O. parodė į vietą, kurioje iki gaisro buvo durys iš virtuvės į J. R. G. kambarį. Paaiškino, kad tai buvo naujos pušinės durys, pirktos prieš kokius 3 metus, buvo rakinamos, o raktas būdavo laikomas spynoje iš virtuvės pusės. Parodymų patikrinimo metu durų nėra, staktoje likę abu nepažeisti durų vyriai. I. O. parodė J. R. G. kambarį, lovą, kur jis miegodavo, spintą, pečių. Parodė vietą, kurioje po smūgių be gyvybės ženklų nukrito A. V., taip pat parodė vietą, kurioje prieš ją pačią buvo smurtaujama. Apžiūrėtas šio kambario langas. Jo išlikęs tik rėmas, stiklai išdužę, ieškota šio lango rankenos, tačiau jos rasti nepavyko. I. O. parodė kambarį, kuris priklausė A. V.. Tarp J. R. G. kambario ir A. V. kambario po gaisro nelikę nei sienos, nei durų. I. O. parodė langą, kurio rankeną nulaužė J. R. G., prieš padegdamas namą. Apžiūrėtas langas, rankenos parodymų patikrinimo metu nėra, apieškojus kambarį ir kiemo teritoriją, rankena nerasta. I. O. parodė langą, pro kurį abi su A. V. pabėgo iš namo supratę, kad namas dega (1 t., b. l. 73-89).

Nukentėjusioji A. V. nurodė, kad jai J. uždavė kirvuku 4 kartus į galvą, paskui jis ją mindžiojo, ji negalėjo atsikelti. Kai atsikėlė, atrišo I., greitai iššoko pro langą ir I. iššoko pro langą. Prieš tai su J. R. G. nesipykdavo. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai ją apklausė, sakė tiesą.

Nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad ketvirti metai gyvena pas I. O., (duomenys neskelbtini). Su jomis paskutiniu metu gyveno J. R. G.. J. mušdavo jas abi. Ne kartą yra kreipęsi dėl to į policiją, kviesdavo greitąją pagalbą. Jos varė jį iš namų, bet jis neišeidavo. Šiąnakt J. iš niekur nieko pradėjo muštis. Už ką muša, nesakė. J., laikydamas rankose kirvį, juo davė jai į galvą. Kapojo kirviu, sakydamas „užmušiu“. Kirviu davė kokius 3-4 kartus į galvą. Taip pat ant jos užlipęs spardė ją kojomis. Sakė: „dar tu gyva, dar tu gyva“. Ją mušė pirmą. I. J. taip pat mušė, jai ir I. laužė rankas. J. G. gulėjęs psichiatrinėj ligoninėj, yra bandęs žudytis. Sakė: „nužudysiu jus ir pats paskui nusižudysiu“. I. pririšo prie kėdės. I. yra baisiausias guzas ant kojos, J. jai davė kirviu. Nežino, kaip ši atsirišo nuo tos kėdės. Paskui jos su I., kad J. jų neužmuštų, iššoko pro pirmo aukšto langą. Bėgo prašyti pagalbos pas kaimyną. Kai šoko pro langą, namas dar nedegė. Nubėgus pas kaimyną, jis pasakė, kad dega I. namas (1 t., b. l. 119-120).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad ji greitai atrišo I., kad nesudegtų. Dėl sumušimo jai galvą skauda. 3-4 kartus kirvuku sudavė. Ji J. R. G. niekada nemušė. Namuose turėjo dūmų daviklį, ar jis cypė, negirdėjo. Kai ją sužalojo, ji beveik nieko neatsimena, išbėgo basa, visa kruvina. Ji matė, kaip J. R. G. surišo I. O. kojas. Ji greitai kojas atrišo, sakė: ,,bėgam greitai“, nes būtų sudegę. Ji gaudavo 317 eurų, juos atiduodavo I.. Valgyti darydavo I.. J. R. G. jos nekenčia ir neatsiprašė. Ji bijo J. R. G.. Dabar gyvena vagonėlyje, šąla.

Liudytojas M. M. nurodė, kad kai atvyko, atvira liepsna degė priemenė. Pradėjus gesinti, pamatė balioną, kurį šaldė, kad nesprogtų. Jam atvykus, buvo atviros išorinės durys. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad dirba ugniagesiu (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje tarnyboje, (duomenys neskelbtini) komandoje. Prieš Naujus Metus kažkurią dieną, apie vidurnaktį, gavo iškvietimą į gaisrą (duomenys neskelbtini). Jis su kolega A. J. pirmieji atvyko į gaisravietę. Degė atvira liepsna priestato patalpos vidus. Atidarė duris į priestatą. Durys buvo uždarytos, tačiau neužrakintos. Kairėje pusėje prie durų pastebėjo dujų balioną. Jis degė atvira liepsna: degė dujos, siena prie baliono. Kažkas atvira liepsna degė ir tos patalpos dešinėje. Į patalpą dėl atviros liepsnos įžengti negalėjo, tai iš lauko pro duris vėsino tą patalpą, ant baliono, ant sienų pylė vandenį. Gesinant balioną, matyt nudegė jo reduktorius ir nuo baliono pliūptelėjo liepsna, kuri išplito į palėpę, stogą, į kitas patalpas. Atšaldžius tą dujų balioną, jie su kolega jį išmetė į lauką. Vykdant to priestato ardymo darbus, jau užgesinus ugnį priestate, pamatė, kad šalia baliono stovi dujinė viryklė, šalia stovėjo dar kažkokia ar tai viryklė, ar tai indaplovė, kažkoks metalinis įrenginys. Tos patalpos dešinėje rado dar tris dujų balionus. Juos su kolega išnešė į kiemą. Tie balionai nedegė. Juos paėmus suprato, kad jie tušti, kadangi buvo lengvi. Užgesinęs priestatą, kolegai padėjo gesinti kambarį, kurio langai yra į gatvės ir (duomenys neskelbtini) miestelio pusę. Buvo visas šlapias ir tuo darbą gaisravietėje baigė. Jis į namo vidų įėjęs nebuvo, išskyrus priestatą. Gesinant gaisrą priestate matė, kad priešais yra durys, tačiau jos buvo uždarytos, o ar užrakintos, nežino, netikrino. Tos durys paskui apdegė. Apie tos dujinės viryklės degiklius, jų padėtį, apie dujinę viryklę nieko papasakoti negali. Tą viryklę, užgesinus gaisrą priestate, išmetė į lauką. Ar priestate kairėje pusėje buvęs dujų balionas buvo prijungtas prie šalia esančios dujinės viryklės, atsakyti negali, kadangi kai jis gesino gaisrą, jungiamoji žarnelė jau buvo nudegusi. Nepamena, ar ant dujinės viryklės buvo kas uždėta (1 t., b. l. 158-159).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai yra teisingi. Vėliau pastebėjo, kad prie priestato irgi degė ugnis, gal iš kažkurio baliono, bet nesprogo nė vienas.

Liudytoja E. J. nurodė, kad pas ją atbėgo visa kruvina A., sakė: „gelbėkit, mane nori nužudyti“. A. teko įsodinti į mašiną, nes ji nelabai pati galėjo. Bevažiuojant pamatė, kad jos name dingo elektra ir jau matėsi, kad degė namas. N. Š. kvietė gaisrinę ar policiją, o ji, bėgdama aplink namą, šaukė I., nes galvojo, kad ši yra viduje. Ji nuo I. gyvena netoli, gal 200 metrų. I. yra gan konfliktiškas žmogus. J. R. G. neatrodė konfliktiškas, matėsi, kad žmogus dirba. A. yra pakankamai rami, bendraujanti. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad gyvena apie 50 metrų atstumu nuo I. O. namo. Ji I. O., A. V. ir J. R. G. pažįsta apie 2-3 metus. J. R. G. darė vyriškus darbus, malkaudavo. Apie 3-4 metus ji nuolat, kas mėnesį, atvažiuodavo pas I. sumokėti įmokos už sodybą, tai matė jų tarpusavio bendravimą. Dažniausiai I. dėl visokių priežasčių keldavo žodinius konfliktus, priekaištaudavo A. ir J. R. G., I. yra konfliktiška ir priekabi. Ne kartą prie jų namų matė policiją, medikus. Tiek ji, tiek kiti kaimynai mano, kad toks įvykis nutiko dėl to, kad J. R. G. buvo išprovokuotas, tiesiog trūko kantrybė. Tame name visos durys buvo su spynomis, dėl to, kad A., kai jai „užeina“, pradeda plėšyti dokumentus. Name yra 3 kambariai ir virtuvė. Pro verandą patenkama į virtuvę ir tada yra tiesiai durys, kurios veda į J. R. G. kambarį. Tos kambario durys yra geros, medinės, neišlūžę, paskutinį kartą pas juos virtuvėje buvo prieš mėnesį ir matė tas duris. Kiek yra mačiusi J. R. G. kambario duris, tai raktas visada būdavo paliktas spynoje iš virtuvės pusės. Nėra mačiusi, kad rakto ten nebūtų. Iš J. R. G. kambario patenkama į A. kambarį. Tos durys buvo pačios paprasčiausios, nesulūžę, tvarkingos, tačiau nemano, kad rakinamos. Tarp A. kambario ir I. kambario yra durys, tačiau pro ten vaikštoma niekada nebuvo, durys buvo užkrautos baldais. I. kambarys iš vidaus buvo rakinamas kabliuku, o iš virtuvės pusės ant durų buvo uždėtas metalinis strypas per visas duris, kuris rakinamas spyna. Tas kambarys visada būdavo rakinamas ir spyna buvo tikrai tvirta dėl to, kad A. nesuplėšytų I. dokumentų. Kažkurią naktį, kelios minutės po vidurnakčio, išgirdo, kad į langus kažkas beldžia, ją šaukia vardu. Pro virtuvės langą pamatė kruviną A.. Plaukai buvo permirkę krauju, kruvinas veidas. Ši buvo su naktiniais ir basa. Naktiniai, ranka, koja buvo kruvini. Ji A. įsileido į prieangį. Ši pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ kapoja kirviu. Ji A. uždėjo savo „kaliošus“, aprengė savo chalatą ir su N. nuvedė šią į jos automobilį. Ji klausė, kur yra I., tačiau A. nieko neatsakė. Visi trys važiavo prie namo. Važiuojant link I. namo pamatė, kad namas dega, matėsi liepsna. Ji A. vis klausė kur yra I., tačiau A. jai nesugebėjo atsakyti, vis kartojo, kad jai šalta. Tada ji bėgo aplink namą šaukdama I., galvojo, kad ši viduje. Visi namo langai buvo uždaryti. Žiūrėdama pro langus į namo vidų, I. nematė, kambariuose ugnies nematė, degė veranda. Ji taip suprato, kad namą padegė J. R. G., nes A. labai bijo ugnies, net pečiaus nepakuria. Jai J. P. po gaisro pasakojo, kad I. su A. labai engdavo J. R. G., šis jau ne pirmą kartą suriša I., kad ši apsiramintų. Taip pat J. P. pasakojo, kad jos J. R. G. spardydavo (1 t., b. l. 139-141).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi. J. P. jai ne vieną sykį buvo pasakojęs apie smurtą. Ji suprasdavo, kad gal viena I. išprovokuodavo J. R. G. taip elgtis prieš ją. Iš J. P. pasakojimo ji suprato, kad būtent moterys J. R. G. pastumdymo, paspardydavo. J. P. su J. R. G. labai gerai sutardavo, šnekėdavosi, bendraudavo. Ji pati J. R. G. sumušto nematė.

Liudytoja Ž. A. nurodė, kad vakare jau buvo sugulę, kai pas juos atbėgo kaimynė, kurios vardo nežino, nes su ja nebendrauja. Jai atidarius duris pamatė, kad moteris basa. Kadangi kaimynė buvo visa kruvina, o ji neturėjo nei binto, nei tvarsčių, tai pakvietė kitą kaimynę, kuri ją sutvarstė. Kaimynė sakė, kad namą padegė, ją sumušė, ji iššoko pro langą. Ji suprato, kad taip padarė tas vyriškis, kuris su kaimyne gyvena.

Liudytoja Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad žino, jog (duomenys neskelbtini) name gyvena trise, jų vardų ir pavardžių nežino, nebendrauja. Prieš Naujus Metus, šiek tiek po vidurnakčio, išgirdo beldimą į duris. Atidariusi duris pamatė kaimynę iš (duomenys neskelbtini) namo. Matė, kad jos rankos išsuktos, jos tiesiog kabojo. Matė, kad prakirsta koja. Kaimynė apsirengusi buvo plonai, su kelnėmis ir megztuku, basa. Pirmi moters žodžiai buvo: „gelbėkit, padėkit, namas dega, „(duomenys neskelbtini)“ namus padegė, mus surišo, norėjo nužudyt“. Moteris pasakė, kad iššoko pro langą ir pabėgo. Kita kaimynė R. apibintavo moteriai koją, ji užklojo šią pledu (1 t., b. l. 146-147).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad moteris taip ir sakė: „gelbėkit, padėkit, namas dega, „(duomenys neskelbtini)“ namus padegė, mus surišo, norėjo nužudyti“. Teisingi jos parodymai.

Liudytojas N. Š. nurodė, jog atsimena, kad atėjo sužalota moteris, jai bėgo kraujas iš galvos. Tada jie nuvažiavo iki tos sodybos, kur buvo gaisras. Jis iškvietė gaisrinę pagalbą.

Liudytojas N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad prieš Naujus Metus buvo pas E. J., kai po vidurnakčio išgirdo beldimą į virtuvės langą. E. įsileido tą moterį. Moteris buvo kruvina: buvo kruvinas veidas, rankos, galva. Atvirų žaizdų nematė. Moteris buvo su pižama, basa, be kojinių. Ši pradėjo dejuoti, kad ją sumušė ,,(duomenys neskelbtini)“ kirviu, jai šalta. E. davė moteriai apsivilkti chalatą, apsiauti savo guminius batus. Tada tą moterį įsisodino į automobilį ir važiavo žiūrėti kas vyksta. Išvažiavus į pagrindinį kelią, E. pamatė, kad (duomenys neskelbtini) namas dega. Degė prieangis. Jis paskambino 112 ir iškvietė pagalbą. Viskas vyko labai greitai. Ta moteris visą laiką sėdėjo mašinoje ir vis skundėsi, kad jai šalta, visą laiką buvo sąmoninga. Momento, kai vyrą surado šulinyje, jis nematė, matė, kaip šį iš to šulinio traukė. Matė tą vyrą šulinyje. Šis buvo ne vandenyje, o nugara ir kojomis įsirėmęs į šulinio žiedą. Gaisrininkai į šulinį nuleido kopėčias, įlipo į šulinį, virve pririšo tą vyrą ir už virvės ištraukė. Vyras buvo sąmoningas. Nepastebėjo ant to vyro sužalojimų ar kraujo. Viskas vyko greitai, tamsiu paros metu. Tas vyras visą laiką tylėjo (1 t., b. l. 143-144).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai yra teisingi.

Liudytojas T. O. nurodė, kad yra I. O. sūnus. Su mama apie įvykį kalbėjo. Ji sakė, kad ją mušė ir padegė namą. Smurtinių atvejų ir ikiteisminių tyrimų yra anksčiau buvę, o kaip ten viskas vyko, negali pasakyti.

Liudytojas T. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jis yra I. O. sūnus, gyvena už maždaug 7 km nuo motinos, bendrauja, santykiai geri. J. R. G. mamos I. O. namuose adresu (duomenys neskelbtini), gyvena apie 15 metų. A. V. pas mamą gyvena apie 4 metus. J. R. G. gauna pensiją, prisideda prie namų išlaikymo. Žino, kad tarp jų dažnai kildavo nesutarimai dėl buitinių priežasčių. Alkoholio nei vienas nevartojo. Mama jam nuolat sakydavo, kad išmes J. R. G. iš namų, tačiau taip ir neišmesdavo. Iš mamos yra girdėjęs, kad J. R. G. yra ne kartą sakęs, kad padegs namus, jeigu mama jį išvys. J. R. G. ne kartą yra smurtavęs prieš mamą, o kai atsikraustė gyventi A., tai smurtavo prieš jas abi. Yra buvę ir ikiteisminių tyrimų ir atvejų, kuomet dėl J. R. G. smurto į policiją nesikreipdavo. Į mamos namą įėjimas buvo pro verandą, iš ten patenkama į virtuvę. Verandoje buvo dujinė viryklė. Virtuvėje malkomis kūrenamas pečius. Verandos sandėliuke buvo laikomi dar du dujų balionai. Kad namuose būtų buvę degių skysčių, jam nėra žinoma. Įėjus iš verandos į virtuvę, žiūrint tiesiai, buvo durys į J. R. G. kambarį. Iš J. R. G. kambario dešinėje buvo durys į A. V. kambarį. Durys iš virtuvės į J. R. G. kambarį buvo rakinamos, tačiau nežino ar įvykio metu raktas buvo spynoje, ar pas jo mamą. Šiaip visus namų raktus turėdavo ir nešiodavosi tik mama, arba raktai buvo paliekami spynoje. Visi namo langai buvo plastikiniai. Tos durys iš J. R. G. kambario į A. V. kambarį nebuvo rakinamos. Iš virtuvės į dešinę pusę buvo mamos kambarys. Tos durys buvo rakinamos, tačiau buvo galima užrakinti tik iš virtuvės pusės. Būnant mamos kambaryje, durys neužsirakindavo. Iš mamos kambario patekti į A. V. kambarį negalima, ten kaip ir buvo durys, tačiau užkrautos baldais, pro jas vaikščiojama nebuvo. J. R. G. kambaryje buvo pečius, tarp mamos ir A. V. kambarių buvo pečius. Pečių pakuros buvo virtuvėje ir J. R. G. kambaryje. Name iš vertingiausių daiktų buvo naujai pirktas televizorius, šaldytuvas, šaldiklis. Namas buvo apdraustas „(duomenys neskelbtini)“. J. R. G., jo mama ir A. V. vedė bendrą ūkį. Maistą, buities reikmenis pirkdavo jo mama, A. V. duodavo tam pinigų, o J. R. G. - kaip kada. Šiaip pinigus valdė jo mama (1 t., b. l. 149-150).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad teisingi jo parodymai. J. R. G. tuose namuose 15 metų kartu su mama gyveno, tai jis kaip ir sugyventinis, A. V. tuose namuose atsirado gal prieš 4 metus. Visas savo pajamas jie naudojo kartu savo reikmėms.

Pažymoje nurodyta, kad J. P. mirė 2023 m. rugsėjo 25 d. (6 t., b. l. 52).

Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad I. O. pažįsta, buvo vedęs jos seserį D., o šiuo metu kartu gyvena su I. O. vyriausia seserimi A.. Bendravo su I., J. ir A.. 2021 m. gruodžio 30 d., apie 00 val. A. paskambino I. ir pasakė, kad jas daužo ir liepė kviesti policiją. Jis iškvietė. I. O. apie gaisrą jam nieko nesakė. Rytą jam paskambino I. O. dukra J. ir pasakė, kad sudegė namai. J. jam ne kartą yra guodęsis, kad I. O. šį provokuoja žodžiais ir smurtu, kad tiek I. O., tiek A. jam spardo į lytinius organus. Gali paliudyti, kad I. O. ir A. prieš J. smurtaudavo, yra matęs ir savo akimis, kaip I. O. lupa, tempia J. už ausų. Tos moterys jį erzino, pačios išprovokuodavo, jos prieš šį smurtavo nuolat. J. savo pinigų nematė, banko kortelę turėjo ir PIN kodą žinojo I. O., ji valdė J. pinigus. J. daug savo pinigų „sukišęs“ į O. namą, seniau yra pardavęs savo žemes, o tuos pinigus leisdavo I. O.. Kai pas juos atvažiuodavo policija, tai I. O. J. kortelę atiduodavo, bet išvažiavus policijai, I. O. kortelę vėl atimdavo. Ji J. ir A. laikė dėl pinigų. 2021 m. spalio pabaigoje J. buvo priėmęs gyventi pas save, jam buvo J. gaila, matė, kad šis ten vargsta, bet J. susitaikė su I. ir grįžo gyventi pas ją. I. yra labai bjauraus charakterio. J. niekada pirmas nekeldavo konfliktų, buvo ramaus būdo. Seniau J. su I. O. patiko vienas kitam, paskutiniu metu visi trys gyveno atskiruose kambariuose. J. ir A. pinigus naudojo I. O.. Durys iš virtuvės į J. kambarį buvo naujos, tvirtos, visos tų namų durys buvo rakinamos. Raktas visada būdavo duryse iš virtuvės pusės, kadangi nakčiai I. O. J. R. G. ir A. V. užrakindavo, kad nepabėgtų. Gamtinius reikalus jiems tekdavo atlikti į kibirus. Duris atrakindavo tik 11 val. dienos. Dėl to J. R. G. jam yra skundęsis. Skundėsi, kad I. O. jį nuolat kaltina vagystėmis (nebūtomis). Kadangi J. jam skųsdavosi, tai jis šiam siūlė ateiti gyventi pas jį. J. taikus žmogus, būtų sutarę. I. O. nuolat pas save laikydavo visus dokumentus, tiek savo, tiek J., tiek A.. I. O. tuos J. dokumentus laikydavo prie save, kad J. jų nepasiimtų ir iš jos nepabėgtų (1 t., b. l. 153-156).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. O. veikų metu bei šiuo metu konstatuojamas šizotipinis sutrikimas (F 21). I. O. nenustatyta tokių pažintinių procesų (dėmesio, atminties, mąstymo, intelekto) ir kitų individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji nebūtų galėjusi ar negalėtų šiuo metu suprasti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. I. O. nenustatyta tokių pažintinių procesų (dėmesio, atminties, mąstymo, intelekto) ir kitų individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji nebūtų galėjusi ar negalėtų šiuo metu suprasti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. Nenustatyta, kad I. O., atsižvelgiant į jos individualias psichologines ir amžiaus ypatybes, raidą, protinio išsivystymo lygį ir konkrečias įvykių sąlygas, nebūtų galėjusi teisingai suvokti aplinkybių, turinčių reikšmės bylai. I. O. gali duoti apie tai parodymus. I. O. sveikatos sutrikdymo laipsnis nekonstatuojamas. I. O. nenustatyta tokių pažintinių procesų (dėmesio, atminties, mąstymo, intelekto) ir kitų individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji nebūtų galėjusi ar negalėtų šiuo metu suprasti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų (3 t., b. l. 62-66).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. V. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas - lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F 70.1). A. V. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių procesų, intelekto funkcionavimo lygio ypatumai, dėl kurių ji nebūtų galėjusi ar negalėtų šiuo metu suprasti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. A. V. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių procesų, intelekto funkcionavimo lygio ypatumai, dėl kurių ji nebūtų galėjusi tiriamų įvykių metu ar negalėtų šiuo metu suprasti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatyta, kad A. V., atsižvelgiant į jos individualias psichologines ir amžiaus ypatybes, raidą, protinio išsivystymo lygį ir konkrečias įvykių sąlygas, nebūtų galėjusi teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. A. V. gali duoti apie tai parodymus. A. V. nėra konstatuojamų psichikos sutrikimų ar jų paūmėjimų, atsiradusių kaip galimai atliktų nusikalstamų veiksmų pasekmė. A. V. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių procesų (dėmesio, atminties, mąstymo), intelekto funkcionavimo lygio sutrikimai, dėl kurių ji nebūtų galėjusi ar negalėtų šiuo metu suprasti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų (3 t., b. l. 128-132).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad laikotarpiu 2021 m. gruodžio 29 - 30 d. J. R. G. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas (F 07.0) ir lengvas kognityvinis sutrikimas (F 06.7); J. R. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu J. R. G. nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu J. R. G. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas (F 07.0) ir lengvas kognityvinis sutrikimas (F 06.7); J. R. G. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Konstatuotas sutrikimas - lėtinis, o lengvas kognityvinis sutrikimas gali progresuoti. J. R. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjimas visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų nulemtas konstatuotų psichikos sutrikimų - organinio asmenybės sutrikimo ir lengvo kognityvinis sutrikimo. J. R. G. negali būti apklausiamas bei teikti objektyvių parodymų. J. R. G. gali stoti prieš teismą; jam rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Įvykio metu buvo psichologinių aspektų (užsitęsusi psichotramuojanti situacija: žeminimas, priekabiavimas, engimas ir kt., bei tiriamojo individualūs psichologiniai ypatumai: padidintas jautrumas ir pažeidžiamumas, afektų nestabilumas, staigūs nuotaikos pokyčiai su suicidinėmis mintimis, disforinės būsenos) galėjusių įtakoti J. R. G. pyktį ir kitus motyvus atlikti veiksmus, kuriais jis įtariamas. J. R. G. rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (3 t., b. l. 177-181).

Ekspertė L. A. nurodė, kad ekspertinis tyrimas J. R. G. buvo atliktas prieš 7 mėnesius, tvirtina savo išvadą, J. R. G. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas ir lengvas kognityvinis sutrikimas, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. R. G. pakaltinamumo kriterijai atitinka BK 18 straipsnyje nurodytus kriterijus ir todėl rekomenduoja J. R. G. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis atitinka riboto nepakaltinamumo kriterijus, iš dalies galėjo suvokti savo veiksmus. Konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas ir lengvas kognityvinis sutrikimas lemia, kad veikos metu, kai yra stresinė situacija, asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų esmės arba jų valdyti. Praėjus tai situacijai, gebėjimai, būklė leidžia suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Šiuo metu ši būklė gali būti pakitus, praėjo 7 mėnesiai. Organinis asmenybės sutrikimas J. R. G. yra pasireiškęs nuo jaunystės, po galvos traumos, lengvas kognityvinis sutrikimas yra progresuojantis į demencijos kliniką, silpnaprotystės sindromą, ilgalaikis ir dinamikoje blogėjantis. J. R. G. veikos padarymo metu nebuvo laikino sutrikimo būsenoje, o buvo nuolatinėje sutrikimo būsenoje. Tokio lygio, kuris veikos padarymo metu atitinka riboto pakaltinamumo kriterijus. Gydymas rekomenduojamas ambulatorinis. J. R. G. būklė dinamikoje yra blogėjanti. Ekspertizės metu konstatavo, kad jis gali suprati savo veiksmų esmę. Ekspertinio tyrimo metu jis suprato, kad jam reikės eiti pas medikus, kritiškai vertino tą poreikį. Tuo metu jis suvokė situaciją. Užsitęsusi psichotraumuojanti situacija, žeminimas, priekabiavimas, engimas, keli ilgalaikiai aspektai darė poveikį jo elgesiui.

Ekspertė V. J. nurodė, kad pateiktas išvadas tvirtina. Tam tikrais aspektais J. R. G. agresija buvo iššaukta. Pagal pateiktus duomenis, psichotraumuojanti situacija tęsėsi ilgą laiką. 2020 m. jis buvo patekęs į psichiatrinę ligoninę, jis minėjo, kad yra skriaudžiamas, engiamas, jam kyla suicidinės mintys, dėl to buvo gydomas stacionare. Tiriamojo žodžiais tą vakarą kilo aštri afektinė reakcija, jis buvo be pagrindo apkaltintas. Nukentėjusioji I. O. jį pradėjo spardyti, mušti, prie to prisijungė ir A. V.. Esant ribotam pakaltinamumui svarbi tiek pati diagnozė, tiek situacija. O situacija buvo žeminanti, traumuojanti, to pasėkoje sustiprėjo J. R. G. asmeninės savybės, beviltiškumas, kilo suicidinės mintys ir kartu didelis pyktis nukentėjusioms. Jam sunku buvo susivaldyti. Pati situacija buvo psichotraumuojanti. J. R. G. diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas. Jis nebuvo iniciatorius, bet pagal diagnozę, jis yra emociškai nestabilus. Prie viso to dar prisidėjo lengvas kognityvinis sutrikimas. Veiksmų valdymas buvo ribojamas. Jam kilo suicidinės mintys, sąmoningumas buvo dalinai išlikęs. J. R. G. bandė žudytis, supratimo dar buvo, bet jis negalėjo valdyti savo veiksmų. Ambulatorinis gydymas gali būti taikomas ten, kur atliekama laisvės atėmimo bausmė.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kaltinamasis J. R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei adaptacijos sutrikimas, kas netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo emocinio susijaudinimo būsenoje, kuri turėjo įtakos jo sąmonei ir veiklai, bet nesiekė fiziologinio afekto lygio. Šiuo metu kaltinamasis J. R. G. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei lengvas kognityvinis sutrikimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jis dėl savo psichikos būsenos gali dalyvauti teismo posėdžiuose, duoti paaiškinimus bei suprasti nagrinėjamos bylos aplinkybes. Kaltinamasis J. R. G. dėl savo psichikos būsenos gali atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, jam nereikalinga skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (6 t., b. l. 178-187).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti sodyba. Sodybos teritorija ir gyvenamasis pastatas po gaisro. Į namą patenkama per kairėje pusėje esantį įėjimą. Prieangio dalis beveik visa sudegusi, likusi tik galinės sienos dalis. Namo stogo konstrukcija sudegusi, dalis stogo konstrukcijos elementų sukritę į patalpų vidų. Žiūrint nuo prieangio, yra patalpa kurioje yra kieto kuro krosnis. Name esantys kambariai pereinamo tipo. Krosnies dešinėje yra įėjimas į kambarį. Įėjimo dešinėje, krosnies patalpos pusėje, yra metalinė užkaba. Kambario kairėje yra medinės durys į kitą kambarį. Durys pravertos į pirmojo kambario pusę, duryse esančios spynos drūtgalys sustumtoje padėtyje. Ant durų, pirmojo kambario pusėje, yra metalinis kabliukas, durų staktoje yra metalinė įkaba. Metalinis kabliukas nežymiai sulenktas. Antrame kambaryje, dešinėje pusėje, yra kampo formos minkštų baldų komplektas, dešinėje pusėje yra spinta. Kambaryje esantys baldai smarkiai apdegę. Antrajame kambaryje, kairėje pusėje, yra įėjimas į trečiąjį kambarį, ant įėjimo durų nėra. Iš trečiojo kambario patenkama į atgal į krosnies patalpą. Ant įėjimo iš trečiojo kambario į krosnies patalpą, durų nėra. Vidiniame namo kieme yra šulinys. Šulinio betoninio segmento aukštis virš žemės apie 87 cm. Apie 60 nuo viršutinio betoninio šulinio segmento viršaus, vidinėje pusėje yra rausvos spalvos skysčio dėmė. Šulinyje yra vandens. Šulinio uždarymo dangtis su visa apdailos konstrukcija yra vidinio kiemo viduryje, smarkiai deformuotas. Tarp vykdant gesinimo darbus išmestų iš namo daiktų yra trys suskystintų dujų balionai bei dujinė viryklė. Ant vieno iš baliono čiaupo matosi susilydžiusios gumos dalis. Tarp iš namo su apdegusiais daiktais išmestų daiktų yra du negyvi šunys ir negyva katė. Gaisro metu nudegė gyvenamojo namo stogas, pradegė virtuvės ir vakarinėje namo dalyje esančio kambario perdanga, išdegė gyvenamojo namo vidus, sudegė pietinėje gyvenamojo namo pusėje buvęs medinis priestatas, sudegė baldai, buitinė technika ir įvairūs buities reikmenys, sutrūko, apdegė plastikiniai namo langai, apdegė namo išorės medinė apdaila. Gyvenamas namas priklauso I. O.. Pagal išdegusias pastato konstrukcijas labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo virtuvėje ir gyvenamojo namo pietinėje dalyje esančio priestato viduje. Kilus gaisrui, namo priestate išdegė priestato vidus, o nuo aukštos temperatūros, nudegė guminis vamzdelis pajungtas nuo buitinio dujų baliono iki dujinės viryklės ir dėl tekančių dujų suintensyvėjo gaisras, greitai išplito į pastogę ir stogo konstrukcijas. Virtuvėje, tarp krosnies ir sienos, prie kambario, vakarinėje gyvenamojo namo dalyje išdegusios grindys ir apdegusi siena nuo grindų. Kitos virtuvės sienos labiau išdegę nuo viršaus. Ties gaisro židiniu virtuvėje sudegusios durys, nuo apačios suanglėjusi durų stakta į kambarį, pradegusi virtuvės perdanga. Nuo degančios virtuvės gaisras išplito į kitus kambarius. Gesinant gaisrą, iš namo priestato ugniagesiai išnešė tris jau tuščius 50 litrų talpos buitinius dujų balionus. Balionuose buvusios dujos suintensyvino gaisro plitimą namo priestate ir į pastogę. Įvertinus įvykio vietos apžiūros metu nustatytus gaisro plitimo požymius, labiausiai tikėtina, kad gaisro židiniai yra du. Vienas gaisro židinys yra virtuvėje, o kitas – gyvenamojo namo pietinės dalies priestate. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinė žmogaus veika (1 t., b. l. 45-61).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta medžiaginė virvelė, trys žarstekliai, semtuvėlis, mobiliojo ryšio telefonas, papildymo kortelė ir įkroviklis (1 t., b. l. 168-177).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Psichiatrijos skyriuje apžiūrėtas asmuo – įtariamasis J. R. G.. Ant J. R. G. galvos, pakaušio srityje matoma rausvos spalvos žaizda su šašu, ant kaklo kairėje ir dešinėje pusėje matoma rausvi sužalojimai, ant nugaros apatinės dalies, stuburo srityje rausvos spalvos nubrozdinimas, ant kaktos dešinės pusės rausvas nubrozdinimas (1 t., b. l. 191-198).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos telefoninio pokalbio garso įrašo kopijos, pateiktos Bendrojo pagalbos centro. Garso įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir pranešėjo J. P.. J. P. praneša, kad (duomenys neskelbtini) kaime sumuštos dvi moteriškės. Moteris sumušė sugyventinis, apie tai sužinojo, kai kartu su juo gyvenančiai I. O. seseriai telefonu paskambino I. O. ir pasakė. Toliau pasakoja Bendrojo pagalbos centro darbuotojui kaip surasti nukentėjusiųjų namą. Nurodo, kad sumušė šiąnakt. Apie tai sesuo, paskambinusi seseriai, pasakė. Ar reikia greitosios pagalbos, nežino (2 t., b. l. 15-16).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrašai. Kūno kameros Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai daryti (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje. .

- 02 min. 13 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad koridoriuje guli I. O., pareigūnas teiraujasi ar ji sugebės papūsti į alkotesterį, I. O. atsako, kad ne.

- 02 min. 58 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip ligoninės darbuotojos nurodo, kad J. R. G. nuo kaklo nuėmė „šniūrą“. Nurodo, kad buvo toks ilgas ir rankų gestais parodo, kad buvo aplink kaklą. Pareigūnui pasiteiravus, kur tas „šniūras“, ligoninės darbuotoja nurodo, kad išmetė ir nuėjusi ištraukia jį iš šiukšlinės. Tuomet pareigūnas grįžta prie I. O., kur kitas pareigūnas bando alkotesteriu nustatyti jai girtumą, tačiau moteris į alkotesterį pūsti nepajėgia. Tuo metu pro šalį ligoninės darbuotojai veža sužalotą A. V., nurodo, kad veža į reanimaciją, nes „sukapota visa galva“.

- 5 min. 30 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip pareigūnas teiraujasi J. R. G. ar šis atsimena, kas įvyko. J. R. G. nurodo, kad taip. J. R. G. atsako, kad „apkaltino mane, kad uogas vogiau“. Kelis kartus pareigūnas klausia kas jį tuo apkaltino, J. R. G. sako „aš jokių uogų neėmiau“. Į pareigūno klausimą kas sužalojo jo sugyventinę, užtikrintai atsako „aš“. Į klausimą kaip jis sužalojo, atsako, kad kirviu, tačiau sakinio pabaiga nesuprantama. Pareigūnui paklausus ką jis darė su kirviu, J. R. G. atsako, kad mušė į koją. Pareigūnui pasiteiravus kas vyko toliau, J. R. G. atsako, kad „prašė dovanojama“. Pareigūnui paklausus, kas buvo toliau, J. R. G. atsako „surišau“. Pareigūnui paklausus ką jis darė su rankomis, J. R. G. atsako „sukau, dėl to, kad spardė, mušė“ dėl to, kad neteisingai apkaltino vagyste, apkaltino, kad jis vogė uogas. Nurodo, kad jokių uogų jis nematė. Į pareigūno klausimą kas padegė namus, J. R. G. užtikrintai atsako „aš“. Į pareigūno klausimą kokiu būdu, J. R. G. atsako „kad pasibaigtų viskas“. Į pareigūno klausimą kaip jis padegė tuos namus, J. R. G. atsako, kad degtuku. Į pareigūno klausimą ką uždegė, J. R. G. atsako, kad dujinę. Į pareigūno klausimą ką jis darė anai moteriai, J. R. G. atsako, kad „baisų triukšmą kėlė“. Į pareigūno klausimą, kurią moterį jis pirmiau žalojo, J. R. G. atsako, kad A.. Į pareigūno klausimą dėl ko jis žalojo A., J. R. G. atsako „o kad jinai triukšmą kėlė“. Į pareigūno klausimą ką jis darė A., J. R. G. atsako „su šiūpėlaite mušiau, kur pelenus semia“. Į pareigūno klausimą ar jis jai nieko nedarė su kirviu, J. R. G. atsako „o su kirviu per kojas mušiau“. Į pareigūno klausimą ką jis norėjo joms padaryti, J. R. G. atsako „kad nekaltytų manęs“. Į pareigūno klausimą ką jis planavo joms padaryti, J. R. G. atsako „kad tylėtų“. Į pareigūno klausimą ar jis planavo jas nužudyti, J. R. G. atsako „ne“. Į pareigūno klausimą ar jis užrakino jas kambaryje, J. R. G. atsako, kad neprisimena. Į pareigūno klausimą, kodėl jis surišo I. rankas, J. R. G. atsako „o kad mušė mane“. Pareigūnui pasiteiravus, tai gal gynėsi, J. R. G. atsako „spardė mane“. Į pareigūno klausimą ar jis norėjo jas sudeginti, kad padegė, J. R. G. atsako „kad pasibaigtų viskas“. Į pareigūno klausimą ar norėjo jas nužudyti, J. R. G. atsako „aš pats save norėjau nusižudyt“. Į pareigūno klausimą ar jis norėjo nužudyti tas abi moteris, J. R. G. atsako „ne“. Į pareigūno klausimą ką jis pats sau pasidarė, J. R. G. atsako „virvę ir ant kaklo rišau“. Į pareigūno klausimą kuo persipjovė veną, J. R. G. atsako „peiliu“. Į pareigūno klausimą ar jis norėjo nusižudyti, atsako „taip“. Į pareigūno klausimą ką jis veikė šulinyje, atsako „prisigirdyt norėjau“. Į pareigūno klausimą ar jis viską supranta, ką padarė, J. R. G. atsako „taip“. Į pareigūno klausimą ar jis gailisi dėl savo veiksmų, atsako „be abejo“. Į pareigūno klausimą jeigu gailisi, tai kodėl taip darė, J. R. G. atsako „kad neteisingai apkaltino“.

- 1 min. 20 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip J. R. G. sako, kad jokių uogų jis nevogė. Pareigūnas teiraujasi ar dėl uogų jis taip sužalojo kitus žmones ir namus sudegino, J. R. G. atsako „aš seniai ruošiausi sudegyt“. Į pareigūno klausimą kodėl, J. R. G. atsako „kad neteisingai kaltino“. Pareigūnui pasakius, kad reikėjo išeiti ir viskas, namai tai ne jo, J. R. G. atsako „daug tūkstančių mano pasisavino, 18 tūkstančių litų pasisavino“. Pareigūnas toliau bendrauja su ligoninės darbuotojomis dėl to, kad reikia paimti J. R. G. dėvėtus drabužius.

- 4 min. 3 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip pareigūnas teiraujasi J. R. G. ar jis vartojęs alkoholio, šis atsako, kad ne. Nurodo, kad į kavą pildavo po stikliuką spirito. Į pareigūno klausimą ar šiandien pylė, J. R. G. atsako, kad „nedavė“. J. R. G., aiškindamas kodėl taip įvyko, sako „sakė drabužius ir uogas išnešiau į pieninę, aš ten nesu buvęs“, „savaitė laiko grasino“, „kantrybė pasibaigė“.

- 2 min. 6 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip pareigūnai bendrauja su N. Š., pas jį automobilyje sėdi sužalota A. V.. A. V. pareigūnams nerišliai sako „(duomenys neskelbtini) muša, daužo“, ne visus žodžius įmanoma suprasti. N. Š. pareigūnams nurodo, kad atėjo ta moteris pas juos į namus, nepažįsta jis jos. Pareigūnei kalbantis su A. V., dėl aplinkos garsų nėra galimybės suprasti, ką ji sako, girdisi tik žodis „(duomenys neskelbtini)“. A. V. plaukai šlapi.

- 32 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip pareigūnė bendrauja su N. Š., šis pareigūnams aiškina, kad šita moteris atėjo pas juos į namus, nepažįsta jis jos. Pareigūnei kalbantis su A. V., dėl aplinkos garsų nėra galimybės suprasti ką ši sako, girdisi tik žodis „(duomenys neskelbtini)“.

- 49 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip pareigūnė bendrauja su N. Š.. Pareigūnei pasiteiravus ar jis pažįsta tą sugyventinį, N. Š. atsako, kad ne, net nematęs. Žino tik kad „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnei bendraujant su A. V., žibintuvėliu pašvietus pasimato, kad jos plaukai sumirkę raudonos spalvos skystyje, panašiame į kraują. Į pareigūnės klausimą kur G., kur I., ar lauke, A. V. atsako, kad lauke.

- 5 min. 30 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir 5 min. 17 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip gaisrininkai kalbasi su pareigūnais, klausia kaip patekti į namą. Pareigūnai tarpusavyje kalbasi, siūlo išsimušti langą ir pro kažkurį kambarį įeiti į vidų. Abu pareigūnai prieina prie namo ir pastebi, kad praviras vienas kambario langas (tyrimo metu nustatyta, kad tai A. V. kambario langas į (duomenys neskelbtini) pusę). Pareigūnai nežino ar kiti namo gyventojai lauke, ar viduje, svarsto gal pro langą „jinai“ ėjus. Pareigūnai kiemo teritorijoje ieško kitų namo gyventojų.

- 4 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti bendravimas tarp pareigūnės, kuri sako „į galvą?“ ir A. V., kuri sako „į galvą, matot visa“. A. V. plaukai šlapi nuo raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują.

- 2 min. 13 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip pareigūnė bendrauja su A. V. ir klausia, ar jai tas G. trenkė su kirviu į galvą, A. V. sako „G.“. Į pareigūnės klausimą kas jai tas G., A. V. atsako, kad niekas.

- 22 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti kaip pareigūnė bendrauja su I. O.. Pareigūnė teiraujasi, kaip ji pabėgo, I. O. atsako, kad „A. ta atidarė, mano rankos abidvi išsuktos, rankos, aš rankų nepajudinu“. Pareigūnė paprašo parodyti, I. O. sako „aš rankų nepakeliu, kaip aš galiu jums rodyt“. Nuo I. O. nuimamas pledas, ši sako „nekelkit man rankų“. I. O. nurodo, kad „kojas man surišo, subintavo kaimynai kojas“. Į pareigūnės klausimą ką jai darė, I. O. atsako „kirviu davė“. Su I. O. bendraujama 2021-12-30 nuo 01:01 val. iki 01:02 val.

- 3 min. 23 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ I. O. pasakoja, kad „prakirto šičia, visos blauzdos kraujuotos, viskas mano, rankos abidvi išsuktos, suko ranką, vieną kitą, dvi rankos išsuktos“. Nurodo, kad „paskui į veidą davė“, „A. kirviu davė“. Į pareigūnės klausimą kur yra J. R. G., I. O. atsako, kad „sakau kambary užsirakinęs, mano ten šuniukai gal uždus, ten mano pinigai stovi, viskas “. Nurodo, kad „į kojas kirviu davė, aš jau rankų nepajudinu“. Į pareigūnės klausimą kaip pabėgo, I. O. atsakė „langą A. man atidarė, mane surišę buvo šniūru kitkiniu, tai A. atrišo tą kitkinį šniūrą ir mane per langą vertė jinai, jinai išstūmė mane per langą, nukritau ant sniego“. Pareigūnė tikslinasi ar tada ji čia atbėgo, I. O. atsako: „atėjau šiaip ne taip“. Nurodo, kad A. nuėjo pas kitą kaimynę šaukti pagalbos. Pareigūnė tikslinasi ar jis liko namuose, I. O. atsako „jo, užsirakinęs duris“. I. O. sako, kad J. G. jau seniai reikėjo vežti į Žiegždrius. Pareigūnei pasiteiravus ar G. yra jos sugyventinis, I. O. atsako, kad niekas jis jai, gyvena neregistruotas. Pareigūnei pasiteiravus kiek laiko jie kartu gyveno, I. O. nurodo, kad „nu taip, ateidavo jisai, gyveno, visko buvo“. Neigia vedusi su juo bendrą ūkį ir neigia, kad buvo sugyventiniai. Nurodo, kad jis tik smurtavo, daugiau nieko, kad gavo 8 mėnesius lygtinumo. Nurodo pareigūnei „žinokit mane ruošėsi užmušt“, „pagalvokit, atrišo kojas man, būtume ten dūmuose surūkę mes“. Pareigūnei pasiteiravus ar G. negalėjo pabėgti į mišką kur nors, I. O. atsako „ne, jis užsirakinęs duris ten kambary kažką darė dujas atsisukęs“. Nurodo, kad „A. du sykius kirviu davė“. Su I. O. bendraujama 2021-12-30, nuo 01:02 val. iki 01:05 val.

- 56 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti kaip I. O. apžiūrima atvykusių greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, skundžiasi, kad jai sulaužytos rankos, kruvinos šlaunys, kirviu duota daug kartų. 2021-12-30, 01:17 val. iš kiemo pasigirsta šūksniai, galima suprasti, kad rado J. R. G..

- 2 min. 3 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip gaisrininkai iš šulinio traukia J. R. G.. Veiksmas vyksta 2021-12-30, nuo 01 val. 17 min. Pareigūnas perduoda informaciją kolegei, kad „senukas dar gyvas šuliny“. 01 val. 18 min. J. R. G. neša į medikų automobilį.

- 2 min. 25 s. trukmės įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip policijos pareigūnė bendrauja su E. J.. Ši pareigūnei pasakoja aplinkybes, kaip prašyti pagalbos pas ją atėjo A. V., kuri skundėsi, kad „(duomenys neskelbtini)“ jas užpuolė su kirviu ir jos abi iššoko pro langą. Šalia srovintis N. Š. nurodo, kad jis paskambino 112. Pareigūnei pasiteiravus ar sakė, ką tiksliau jai darė, E. J. atsako ,,sakė, kad su kirviu“ (2 t., b. l. 26-31).

Išraše iš policijos duomenų bazės apie gautą iškvietimą nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d., 00 val. 15 min. gautas pranešimas iš J. P., kad I. O. skambino pranešėjui ir skundėsi, jog ją sumušė sugyventinis. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2021-12-30 00:06. 02:25 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gauta informacija, kad pristatyti sužaloti A. V., J. R. G. ir I. O.. Galimai J. R. G. padegė gyvenamąjį namą ir į šoko į šulinį (2 t., b. l. 6-11).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 2021 m. gruodžio 30 d., apie 01 val. 15 min., nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), bendraujant su A. V., ši paaiškino, kad J. G. jai kirviu ne mažiau du kartus kirto į galvos sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, daugiau įvykio aplinkybių A. V. dėl savo fizinės būklės paaiškinti nesugebėjo. Bendraujant su I. O., ši paaiškino, kad minėtas J. G. kumščiais jai sudavė nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, taip pat suėmęs jos abi rankas jas laužė, tada pasiėmė kirvį ir juo kirto I. O. į kairės kojos blauzdikaulį nenustatytą skaičių kirčių, moteris jautė fizinį skausmą. Toliau tęsdamas savo veiksmus J. G. ,,kitkiniu šniūru“ surišo I. O. rankas ir abi minėtas moteris užrakino viename iš namo kambarių. Pasak I. O., būdama užrakintame kambaryje po kiek laiko pastebėjo iš po durų besiveržiančius dūmus, moterys išsigando ir iššoko pro namo langą. 2021 m. gruodžio 30 d., apie 02 val. 40 min. nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo pristatyti visi trys įvykyje dalyvavę minėti asmenys, šiems dėl jų fizinės būklės nustatyti blaivumo nepavyko. Ligoninėje bendraujant su pačiu J. G., šis paaiškino, kad prieš minėtas abi moteris smurtavo dėl to, jog šios apkaltino jį uogų vagyste, tada šis supyko, pasiėmė „šiupėlę“ ir keletą kartų trenkė A. V. į galvos sritį, vėliau pasiėmė kirvį ir su šiuo taip pat keletą kartų kirto I. O. į kojos sritį, laužė jai abi rankas, vėliau jas surišo, tada abi moteris užrakino viename iš namo kambarių, įjungė dujinės viryklės dujas ir degtukais padegė. Paklausus J. G. ar šis norėjo nužudyti minėtas moteris, šis atsakė, kad nenorėjo, tiesiog norėjo, kad viskas baigtųsi. J. G. taip pat paaiškino, kad po namo padegimo peiliu persipjovė dešinės rankos dilbį, norėdamas nusižudyti, tada apsirišęs medžiagine virvute kaklą, bandė pasikarti ant namo durų rankenos, tačiau nepavykus, nuėjo į šulinį nusiskandinti, kuriame vėliau buvo rastas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų ir iškeltas. Paklausus J. G. ar jis gailisi dėl savo veiksmų, šis atsakė, kad gailisi. J. G. teigė, kad alkoholio nevartojo ir yra blaivus. Ligoninės priėmime dirbantys medikai paaiškino, kad pristačius J. G., ant šio kaklo buvo rasta medžiaginė virvutė, kurią jie nurišo. A. V. buvo nustatyti daugybiniai kūno sumušimai, galvos kirstinės žaizdos, I. O. buvo nustatyta abiejų rankų alkūnių išnirimas, dešinės rankos spindulinio kaulo lūžis, daugybiniai sumušimai, kairės kojos plėštinės žaizdos. Minėtos moterys tolimesniam gydymui paliktos (duomenys neskelbtini) ligoninėje. J. G. po apžiūros (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo išvežtas į LSMU Kauno klinikas (2 t., b. l. 18-21).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d., apie 00 val. 15 min. iš (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad: „I. O. skambino pranešėjui ir skundėsi, jog ją sumušė sugyventinis.“ Nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), nuo kelio matėsi degantis namas. Buvo nedelsiant nubėgta prie namo ir kiek įmanoma iš lauko apžiūrėta ar namo viduje nesimato jokių žmonių, ar nesigirdi jokių pagalbos šauksmų, tačiau jokių ženklų, kad namuose gali būti sąmoningų žmonių, nebuvo. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, prie namo, ant šalia esančio kelio stovėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio stovėjo, kaip vėliau paaiškėjo, N. Š., kuris paaiškino, kad jo automobilio viduje sėdi sužeista moteris, kuri pabėgo iš anksčiau minėto degančio namo. Paklausus asmens ką jis čia veikia, šis teigė, kad moteris, sėdinti mašinoje, atėjo pas juos į namus ir prašėsi pagalbos, nes ją sumušė sugyventinis. Nuėjus pas minėtą moterį, paaiškėjo, kad tai A. V.. Paklausus moters kas čia atsitiko, ši paaiškino, kad ji gyvena kartu su J. R. G. ir I. O., su šiais asmenimis būnant namuose, kilo žodinis konfliktas dėl įvairių buitinių dalykų ir J. R. G. galimai su rankose turėtu kirviu ne mažiau du kartus kirto A. V. į galvos sritį, toliau tęsdamas savo veiksmus, J. G. kumščiais sudavė nenustatytą skaičių smūgių I. O. į veido sritį, taip pat suėmęs šios abi rankas, jas laužė ir, pasiėmęs kirvį, juo kirto I. O. į kairės kojos blauzdikaulį (nenustatytą skaičių kirčių). Vėliau J. G. ,,kitkiniu šniūru“ surišo I. O. rankas ir abi moteris užrakino kambaryje. Po kiek laiko moterys pastebėjo iš po kambario durų besiveržiančius dūmus, išsigando ir iš minėto gyvenamo namo iššoko pro langą. Paklausus moters kur šiuo metu galėtų būti J. G. ir I. O., ši atsakė, kad nežino. Po kiek laiko prie jų priėjo asmenų kaimynas, kuris teigė, kad kaimynystėje, pas Ž. A. yra atėjusi I. O.. Nuvykus nurodytu adresu, rasta I. O., kuri buvo irgi sužeista ir teigė, kad gyvena kartu su J. R. G. ir A. V.. Namuose kilo žodinis konfliktas dėl įvairių buitinių dalykų, J. R. G. galimai su rankose turėtu kirviu ne mažiau du kartus kirto A. V. į galvos sritį, rankų kumščiais sudavė nenustatytą skaičių smūgių I. O. į veido sritį, taip pat suėmęs jos abi rankas, jas laužė ir, pasiėmęs kirvį, juo dar kirto I. O. į kairės kojos blauzdikaulį (nenustatytą skaičių kirčių). Vėliau J. G. ,,kitkiniu šniūru“ surišo I. O. rankas ir abi moteris užrakino kambaryje. Po kiek laiko moterys pastebėjo iš po kambario durų besiveržiančius dūmus, išsigando ir iš minėto gyvenamo namo iššoko pro langą. Abejoms moterims buvo nedelsiant iškviesta medikų pagalba. Vėliau dirbant įvykio vietoje, PGT darbuotojai prie namo esančiame šulinyje rado J. R. G., kuris, įkėlus kopėčias į šulinį, buvo iškeltas ir skubiai nuneštas į GMP automobilį (2 t., b. l. 22-23).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akte dėl kilusio gaisro nurodyta gaisro kilimo priežastis - tyčinė žmogaus veikla (padegimas) (2 t., b. l. 33-34).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 31 d. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 30 d., 00.23 val. į Bendrąjį pagalbos centrą gautas pranešimas iš V., kad nurodytu adresu dega namas. Atvykus ugniagesiams, gyvenamas namas degė atvira ugnimi. Gaisro metu nudegė gyvenamojo namo stogas, pradegė virtuvės ir vakarinėje namo dalyje esančio kambario perdanga, išdegė gyvenamojo namo vidus, sudegė pietinėje gyvenamojo namo pusėje buvęs medinis priestatas, sudegė baldai, buitinė technika ir įvairūs buities reikmenys, sutrūko, apdegė plastikiniai namo langai, apdegė namo išorės medinė apdaila. Gyvenamasis namas priklauso I. O.. Pagal išdegusias pastato konstrukcijas labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo virtuvėje ir gyvenamojo namo pietinėje dalyje esančio priestato viduje. Kilus gaisrui, namo priestate išdegė priestato vidus, o nuo aukštos temperatūros nudegė guminis vamzdelis, pajungtas nuo buitinio dujų baliono iki dujinės viryklės ir dėl tekančių dujų suintensyvėjęs gaisras greitai išplito į pastogę ir stogo konstrukcijas. Virtuvėje, tarp krosnies ir sienos, prie kambario vakarinėje gyvenamojo namo dalyje išdegusios grindys ir apdegusi siena nuo grindų. Kitos virtuvės sienos labiau išdegę nuo viršaus. Ties gaisro židiniu virtuvėje sudegusios durys, nuo apačios suanglėjusi durų stakta į kambarį, pradegusi virtuvės perdanga. Nuo degančios virtuvės gaisras išplito į kitus kambarius. Gesinant gaisrą iš namo priestato ugniagesiai išnešė tris jau tuščius 50 litrų talpos buitinius dujų balionus. Balionuose buvusios dujos intensyvino gaisro plitimą namo priestate ir į pastogę. Įvertinus tyrimo metu nustatytus gaisro plitimo požymius labiausiai tikėtina, kad gaisro židiniai yra du. Vienas gaisro židinys yra virtuvėje, o kitas gyvenamojo namo pietinės dalies priestate. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinė žmogaus veika (2 t., b. l. 35-36).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d. atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad pastatas degė atvira liepsna. Į įvykio vietą jau buvo atvykę (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos bei policijos ir GMP tarnybos. Naudodami jau nutiestą magistralinę liniją ir dirbdami su kvėpavimo organų apsaugos aparatais, mėgino patekti į namo vidų pro duris, esančias iš gatvės pusės. Durys buvo užrakintos, todėl laužtuvo pagalba jas išlaužė. Išlaužus duris, pateko į namo verandą, ten buvo sandėliuojami namų apyvokos daiktai, per kuriuos negalėjo prieiti prie sekančių durų, kurios vedė į namo patalpas. Atkrausčius daiktus paaiškėjo, kad ir šios durys yra užrakintos iš vidaus. Laužtuvu išlaužė ir jas. Patekus į kambarį, patalpos buvo uždūmintos, todėl matomumas buvo prastas, liepsnos buvo apėmę tą namo dalį, kur buvo pagrindinis įėjimas į namą. Gesinimo metu, po maždaug dvidešimt minučių suveikė jų kvėpavimo įrangos signaliniai švilpukai perspėjantys apie mažėjantį oro rezervą, todėl teko nutraukti gesinimo darbus ir pasikeisti suspausto oro balionus. Išėjus iš pastato, išgirdo kaip (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos pamainos vadas šaukė jog šulinyje rado įkritusį žmogų. Šulinyje pamatė apie trijų metrų gylyje virš vandens, kojomis ir nugara tarp šulinio žiedų įsirėmusį vyrą. Jis buvo šlapias, atrodė išsigandęs ir sušalęs. Tuomet kartu su ten buvusiais policijos pareigūnais nuėmė medinį šulinio viršų, kad galėtų lengviau patekti į šulinio vidų. (duomenys neskelbtini) pamainos vadas atnešė gelbėjimo virvę, o V. C. ir (duomenys neskelbtini) ugniagesys gelbėtojas su M. V., (duomenys neskelbtini) ugniagesiu gelbėtoju, atnešė kablines kopėčias, kopėčiomis leidosi į šulinio vidų. Nusileidęs, pamatė, kad vyro galva buvo kruvina. Dėl to, kaip žmogus buvo įsispraudęs tarp šulinio žiedų ir nugara įsirėmęs į šulinio sieną, panaudoti gelbėjimo virvės šį apjuosiant nebuvo įmanoma, todėl šį teko iškelti naudojantis savo jėgomis. Vyras visą laiką tylėjo, atrodė išsekęs ir sušalęs. Iškėlus šis iškart buvo perduotas GMP darbuotojams.. Namo viduje jokių įtarimą keliančių aplinkybių, kad name buvo grumtynės, nepastebėjo (2 t., b. l. 50).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d. atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad pastatas degė atvira liepsna. Į įvykio vietą jau buvo atvykę, (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos bei policijos ir GMP tarnybos. Darbų eigos metu, jau apgesinus gaisrą, (duomenys neskelbtini) ugniagesys gelbėtojas ir (duomenys neskelbtini) ugniagesys gelbėtojas V. C. pasakė, kad reikalingos kablinės kopėčios, nes prie namo esančiame šulinyje rado įkritusį žmogų. Šulinyje, apie trijų metrų gylyje, pamatė tarp šulinio žiedų virš vandens įsispraudusį vyrą. Šis buvo visas šlapias, atrodė išsigandęs ir sušalęs. Tuomet (duomenys neskelbtini) ugniagesys gelbėtojas kopėčiomis leidosi į šulinį vyrą ištraukti. Ištraukus žmogų iš šulinio, ant šio galvos matėsi kraujas (2 t. b. l. 51).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d. atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad pastatas dega atvira liepsna. Į įvykio vietą jau buvo atvykę, (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos bei policijos ir GMP tarnybos. Naudodami jau nutiestą magistralinę liniją ir dirbdami su kvėpavimo organų apsaugos aparatais, mėgino patekti į namo vidų pro duris, esančias iš gatvės pusės. Durys buvo užrakintos, todėl laužtuvu jas išlaužė. Išlaužus duris, pateko į namo verandą, ten buvo sandėliuojami namų apyvokos daiktai, per kuriuos negalėjo prieiti prie sekančių durų, kurios vedė į namo patalpas. Atkrausčius daiktus paaiškėjo, kad ir šios durys yra užrakintos iš vidaus. Laužtuvu išlaužė ir jas. Patekus į kambarį, patalpos buvo uždūmintos, todėl matomumas buvo prastas, liepsnos buvo apėmę tą namo dalį, kur buvo pagrindinis įėjimas į namą. Gesinimo metu, po maždaug dvidešimt minučių, suveikė kvėpavimo įrenginių signaliniai švilpukai, perspėjantys apie mažėjantį oro rezervą, todėl teko nutraukti gesinimo darbus ir pasikeisti suspausto oro balionus. Išėjus iš pastato, išgirdo kaip (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos pamainos vadas šaukė, jog šulinyje rado įkritusį žmogų. Šulinyje pamatė virš vandens, kojomis ir nugara tarp šulinio rentinių įsirėmusį vyrą. Jis buvo šlapias, atrodė išsigandęs ir sušalęs. Kelnės buvo suplėšytos, o galva kruvina. Tuomet policijos pareigūnai nuėmė šulinį dengiantį medinį šulinio viršų, kad galėtų lengviau patekti į šulinio vidų. I. K. kopėčiomis leidosi į šulinio vidų. Ištraukus žmogų iš šulinio iškart šį perdavė GMP darbuotojams, tuomet pasikeitė suspausto oro balionus, grįžo į namą ir tęsiant gesinimo darbus, viename iš kambarių rado du uždususius šunis. Namo vidus, neskaitant gaisro padarytų nuostolių, buvo tvarkingas, daugiau jokių neįprastų aplinkybių, kad name būtų buvę grumtynės, nepastebėjo (2 t., b. l. 52).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d., 00:25 val. (duomenys neskelbtini) PGT III pamainos I skyrius vyko į gaisrą (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į vietą, namas degė atvira liepsna. 00:53 min. lokalizavus gaisrą, toliau vyko gesinimo darbai. Jis toliau atliko žvalgybą aplink namą ir 01:16 val. aptiko šulinyje žmogų, kuris buvo kojų pėdomis ir nugara (sėdima poza) įsirėmęs į šulinio žiedą. Panaudojus parankines gelbėjimo priemones, žmogus ištrauktas iš šulinio. Šis buvo sąmoningas, bet labai sušalęs, buvo su rūbais, šlapias, nekalbėjo (2 t., b. l. 47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. O. klinikiniais duomenimis konstatuotas abiejų alkūnių sąnarių kaulų išnirimas, dešinio stipinkaulio lūžimas, kraujosruva smakre, o taip pat muštinės žaizdos ir nubrozdinimai kairėje blauzdoje, kraujosruvos dešinio kelio ir kairės šlaunies srityje, kraujosruvos ir nubrozdinimai dešinės blauzdos srityje. I. O. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. I. O. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2021 m. gruodžio 29 d. I. O. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti septyniolika poveikių tiek kirvio ašmenimis ar pentimi, tiek kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiomis žarsteklio ar metalinio pelenų semtuvėlio dalimis (2 t., b. l. 148-149).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. V. klinikiniais duomenimis konstatuotos muštinės žaizdos galvoje, galvos, veido, kūno ir abiejų rankų sumušimas, kraujosruvos veide ir pilve, nosies kaulų skeveldrinis lūžimas, stuburo kaklinės dalies IV, V slankstelių keterinių ataugų lūžimai. A. V. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. V. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2021 m. gruodžio 29 d.. A. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti šešiais poveikiais tiek suduodant kirvio ašmenimis, tiek kirvio pentimi, tiek žarstekliu, tiek metaliniu pelenų semtuvėliu ir pan. (2 t., b. l. 155-156).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. R. G. konstatuoti odos nubrozdinimai kaktoje, galvoje, juosmens srityje, stuburo srityje, dešinio dilbio srityje, kaklo srityje, dešinės plaštakos II piršto, III piršto srityse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštuoniais ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, suduodant smūgius kojomis, šlepete ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, kuo galėjo būti pelenų semtuvėlis. Odos nubrozdinimai nugaroje, juosmens srityje galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą (2 t., b. l. 174-178).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. R. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 167).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūrėjus pateiktos tirti įleidžiamos spynos (pav. Nr. 1) dėžutės paviršius nustatyta, kad spynos dėžutėje nėra durų fiksavimo bei rakinimo velkių drūtgalių, jų vietoje matomi išsilydžiusio metalo likučiai (pav. Nr. 2), vienoje atrakto sekcijoje yra įvestas raktas (pav. Nr.1), kuris pasuktas apie 180 laipsnių kampu. Siekiant ištirti vidinius spynos dėžutės paviršius, ji buvo išardyta. Nuėmus spynos dėžutės dangtelį, nustatyta, kad spynos rakinimo velkės šakutė yra užrakintoje padėtyje, o atrakto pavadėlis pasuktas apie 180 laipsnių kampu (pav. Nr. 3, pažymėta rodykle). Tai rodo, kad spyna tirti pateikta užrakintoje padėtyje. Vadovaujantis durų įleidžiamų spynų montavimo taisyklėmis, galima teigti, kad esant durų (kuriose buvo įmontuota spyna) vyriams kairėje, raktas į spynos (pav. Nr. 1) atraktą buvo įvestas dešinėje durų pusėje (2 t., b. l. 193-195).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: ant J. R. G. marškinių (1, 14 mėg.), marškinėlių (3 mėg.), nuoplovoje iš šulinio (10 mėg.) rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su J. R. G. DNR profiliu. Ant J. R. G. pižaminių kelnių (2 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas dalinis DNR profilis, kuris sutampa su J. R. G. DNR profiliu. Ant J. R. G. kojinių (4, 5, 6 mėg.), A. V. kelnių (8, 9 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, profilio tinkamo vertinimui negauta. Ant A. V. kelnių (7 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus tyrimą gautas DNR profilis sutampa su A. V. DNR profiliu (3 t., b. l. 7-17).

Išrašai iš policijos duomenų bazės apie anksčiau gautus pranešimus iš (duomenys neskelbtini) gautus pranešimus:

1) 2021 m. gruodžio 9 d., 00 val. 01 min., atvykus į įvykio vietą, namuose rasta pranešėja I. O. (blaivi) ir jos sugyventinis J. G. (blaivus) bei pažįstama A. V. (blaivi). Pranešėja teigė, kad tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas dėl maisto, todėl jiedu apsistumdė. Pranešėja mintis dėstė nenuosekliai, vis pasakojo skirtingas istorijas, moteris galimai turinti psichikos sutrikimų. Atvykę medikai apžiūrėjo pranešėją ir jai nenustatė jokių sužalojimų, medikams moteris taip pat žinoma iš ankščiau, kaip turinti psichikos sutrikimų. Vėliau bandant bendrauti su pranešėja, ši teigė, kad policijos pagalba nereikalinga, kad viskas yra gerai, kad J. R. G. gali likti jos namuose. Konfliktas išspręstas vietoje, asmenys susitaikė ir teigė, kad eis miegoti. 2021 m. gruodžio 10 d. buvo papildomai patikrintas pranešimas. Nuvykus nurodytu adresu rasti anksčiau minėti asmenys. Pranešėja I. O. teigė, kad policiją kvietė, nes susiginčijo su sugyventiniu dėl maisto, tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas, o kadangi ji nemėgsta triukšmo, kvietė policijos pareigūnus. J. R. G. paaiškino, kad sugyventinė turi psichikos problemų ir nežino ko nori iš jo ir be reikalo kviečia policiją. Asmenys žinomi iš ankstesnių kvietimų, visi turintys psichikos sutrikimų. Asmenys įspėti dėl tokio elgesio.

2) 2021 m. rugpjūčio 2 d., 11 val. 43 min. GMP prašė policijos pareigūnų pagalbos, nes nurodytu adresu yra moteris (duomenys neskelbtini) m., kuri grasina peiliu, sutriko jos psichika. Praneša GMP dispečerė, GMP vyksta į vietą. 11 val. 35 min. I. O. pranešė, kad pas ją gyvena psichiškai nestabili moteris A. V.. Minėta moteris peiliu sužeidė pranešėjai koją, kraujuoja. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja I. O., kuri paaiškino, kad jos globotinė, turinti psichinių sutrikimų, A. V. prieš keletą minučių į rankas buvo paėmusi peilį ir vaikščiojo po namus, tada kilo žodinis konfliktas, kurio metu I. O. atėmė iš savo globotinės peilį. Asmenys konflikto metu nenukentėjo. Pranešėja teigė, kad pretenzijų savo globotinei dėl to, jog ši vaikščiojo namuose su peiliu, neturi, tačiau nori, jog šią apžiūrėtų atvykę medikai. Atvykę GMP pabendravo su A. V. ir nusprendė ją palikti namuose. A. V. nuėjo ilsėtis į savo patalpas. Niekas daugiau pretenzijų neturėjo.

3) 2021 m. sausio 8 d., 12 val. 21 min. pranešė GMP dispečerė, kad nurodytu adresu reikalinga pareigūnų pagalba, kadangi pacientui sutriko psichika ir jis elgiasi agresyviai. Laukia. Atvykus pas J. G., jis buvo blaivus, elgėsi ramiai, medikų apžiūrėtas. Policijos pagalba nebuvo reikalinga.

4) 2020 m. liepos 30 d., 19 val. 36 min. pranešėjos I. O. pažįstama A. V. bandė nusižudyti, tačiau pranešėja ją išgelbėjo. Moteris prašo pagalbos. 19.37 val. paskambinta ir pabendrauta su pranešėja I. O., ši teigė, kad jos globojama pažįstama moteris A. V. bandė nusižudyti su skutimosi peiliukais, tačiau nespėjo susižaloti ir sau nieko pasidaryti. A. V. ne kartą yra gydyta psichiatrijos ligoninėje, turi psichikos sutrikimų, linkusi save žaloti. Šiuo metu policijos pagalba nereikalinga, iškviesti med. darbuotojai, kurie apžiūrės moterį, turinčią suicidinių minčių. Jei reikės policijos pagalbos informuos papildomai.

5) 2020 m. gegužės 14 d., 15 val. 20 min. pranešėjos I. O. pažįstamas J. R. G. namuose sumušė moterį ir išėjo į daržinę kartis. Pranešėja bijo nueiti jo sulaikyti. Lauks prie namo. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad tarp J. R. G. ir A. V. kilo žodinis konfliktas dėl maisto, A. V. išliejo ant J. G. kavą ir jiedu apsistumdė. Po to J. R. G. sakė, kad eina pasikarti ir pasiėmęs ,,šniūrą“ užlipo ant tvarto. Atvykus policijai, jis nulipo, atvykę medikai apžiūrėjo A. V. ir jai nenustatė jokių sužalojimų, ji turi protinę negalią. O J. R. G. medikai išvežė pas psichiatrą, psichinės būklės įvertinimui, kadangi jis kalbėjo apie savižudybę.

6) 2020 m. balandžio 8 d., 18 val. 42 min. A. V. pranešė, kad neblaivus pažįstamas J. R. G. puola mušti pranešėją, sukinėja rankas. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko akivaizdžiai blaivi namo šeimininkė I. O., kuri paaiškino, kad jos namuose apie metus laiko gyvena pažįstama A. V., kuri žodžiu sukonfliktavo su pažįstamu J. R. G.. Šis paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl suplyšusio bato. Sužalojimų nebuvo nė ant vieno asmens, GMP pagalba nereikalinga. Konfliktas išspręstas vietoje. Namo savininkė teigė, kad policijos pagalba nereikalinga, kad viskas yra gerai, kad J. R. G. gali likti jos namuose.

7) 2020 m. kovo 25 d., 19 val. 06 min. A. V. pranešė, kad jos neblaivus sugyventinis grasina nužudyti, puola su kuolu. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja A. V., kuri paaiškino, kad tarp jos ir draugo J. R. G. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu abi pusės apsižodžiavo. Smurto naudota nebuvo, abu asmenys susitaikė, pretenzijų niekas neturėjo.

8) 2020 m. kovo 2 d., 15 val. 30 min. namuose A. V. sutriko psichika, daužo galvą į sieną. Pranešė moterį globojantį pažįstama. Atvykus pranešėja I. O. teigė, kad jos prižiūrima A. V. save žaloja, turi suicidinių minčių, atvykę medikai suleido raminamųjų vaistų. A. V. nusiramino, policijos pagalbos nereikėjo.

9) 2019 m. rugsėjo 12 d., 01 val. 35 min. kreipėsi (duomenys neskelbtini) m. moteris, kuri nurodė, kad jai depresija, galimai padaugino vaistų. Nuvykus nurodytu adresu, namuose buvo moteris, kuri teigė, jog jai reikia pagalbos ir nori į ligoninę. Atvykus medikams, moteris pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, su policijos palyda į Kauno Marių psichiatrinę ligoninę.

10) 2019 m. liepos 11 d., 00 val. 36 min. tarp pranešėjos I. O. ir jos buvusio sugyventinio J. R. G. įvyko žodinis konfliktas dėl turto. Smurtas naudotas nebuvo. Asmenims pasiūlyta darbo dieną dėl turtinių santykių kreiptis į teismą. Buvusiam sugyventiniui suteikta socialinė pagalba, jis buvo nuvežtas pernakvoti pas draugą. Pranešėja pretenzijų neturi. Patikrinus informaciją, smurtas nepasitvirtino, J. R. G. šiuo metu nėra I. O. namuose, ji jokių pretenzijų J. R. G. nereiškia.

11) 2019 m. balandžio 17 d. , 02 val. 10 min. pranešėjos I. O. blaivus buvęs draugas sumušė pranešėją, dabar užsirakinusi namuose, bijo jo. Pradėtas IT Nr. (duomenys neskelbtini).

12) 2019 m. balandžio 2 d., 22 val. 56 min. kieme nepažįstamas asmuo užpuolė ir sumušė (laužė rankas, bandė smaugti) pranešėją. Laukia namuose. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).

13) 2017 m. spalio 8 d. , 13 val. 21 min. į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi I. O., teigė, kad vakar nukentėjo nuo smurto. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 54-95).

Išraše iš VĮ Registrų centras nurodyta, kad pastatas, t. y. gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. O. (1 t., b. l. 63-64).

AB ,,(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodė, kad I. O. į jos nurodytą sąskaitą AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervedė 12 690 Eur ir 4 909 Eur (2 t., b. l. 103-104, 109-117).

BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė norėjęs sudeginti gyvenamą namą, tačiau tiek tuoj po įvykio klausiamas pareigūnų, tiek apklausiamas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. vasario 9 d., 2022 m. rugsėjo 30 d. apklausose patvirtino, kad namą padegti norėjo. Jis nurodė, jog nuo dujinės viryklės uždegė smulkią malką, ją padėjo ant maišo su malkomis, matė, kad tas malkų maišas įsikūrinėja, dega (4 t., b. l. 141-142, 146-148, 157-158). Kaltinamojo J. R. G. parodymai dėl namo padegimo aplinkybių buvo nuoseklūs. Tai, kad namas buvo padegtas, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole esanti specialisto išvada, kad pagal išdegusias pastato konstrukcijas labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo virtuvėje ir gyvenamojo namo pietinėje dalyje esančio priestato viduje. Kilus gaisrui, namo priestate išdegė priestato vidus, o nuo aukštos temperatūros, nudegė guminis vamzdelis pajungtas nuo buitinio dujų baliono iki dujinės viryklės ir dėl tekančių dujų suintensyvėjo gaisras, greitai išplito į pastogę ir stogo konstrukcijas. Įvertinus įvykio vietos apžiūros metu nustatytus gaisro plitimo požymius, labiausiai tikėtina, kad gaisro židiniai yra du. Vienas gaisro židinys yra virtuvėje, o kitas - gyvenamojo namo pietinės dalies priestate. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinė žmogaus veika (1 t., b. l. 45-61). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akte nurodyta, kad gaisro kilimo priežastis - tyčinė žmogaus veikla (padegimas) (2 t., b. l. 33-34).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju gyvenamo namo padegimas yra tyčinis veiksmas, kurį atlikdamas J. R. G. neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų bus sunaikintas svetimas, nukentėjusiajai I, O. priklausantis turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp J. R. G. veiksmų ir kilusių padarinių – namo sudeginimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

BK 129 straipsnyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Ši veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017, 2K-231-303/2018 ir kt.).

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad tiek kaltinamasis J. R. G., tiek nukentėjusiosios I. O. ir A. V. gyveno kartu (duomenys neskelbtini), tarp jų vykdavo dažni konfliktai, būdavo kviečiami pareigūnai (2 t., b. l. 54-95). Šių aplinkybių neneigė ir pats kaltinamasis bei nukentėjusiosios. Eilinis konfliktas įvyko ir 2021 m. gruodžio 29 d., kurį, pasak kaltinamojo J. R. G., sukėlė I. O., apkaltinusi J. R. G. uogienių vagyste. Kaltinamasis nurodė, kad atėjusi į jo kambarį, I. O. 6-7 kartus spyrė jam į kojas, į šonus, į nugarą, į galvą, o A. V. jam spyrė 5 kartus, pataikydama ir į lytinius organus, rankose turėtų pelenų semtuvėliu jam sudavė 2-3 kartus į viršugalvį, į dešinį antakį. Nors A. V. neigė smurtavusi prieš J. R. G., o I. O. prisipažino tik patąsiusi kaltinamąjį už ausies, tačiau, kad buvo naudojamas smurtas prieš J. R. G. įrodo ir specialisto išvada. Joje nurodyta, kad J. R. G. konstatuoti odos nubrozdinimai kaktoje, galvoje, juosmens srityje, stuburo srityje, dešinio dilbio srityje, kaklo srityje, dešinės plaštakos II piršto, III piršto srityse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštuoniais ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, suduodant smūgius kojomis, šlepete ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, kuo galėjo būti pelenų semtuvėlis. Odos nubrozdinimai nugaroje, juosmens srityje galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą (2 t., b. l. 174-178).

J. R. G. neigė, kad norėjo nužudyti nukentėjusiąsias, tačiau visų apklausų metu neneigė, kad sudavė smūgius nukentėjusiosioms. Teisme nurodė, kad I. O. rankas išsuko tada, kai atiminėjo iš jos semtuvėlį, abiem nukentėjusioms semtuvėliu trenkė keturis kartus į kojas, galėjo ir per galvą, ir į kitas kūno vietas suduoti, I. uždėjo ,,šniūrą“ ant kojų, bet nesuveržė. 2022 m. sausio 6 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad sakė nukentėjusioms: „dabar aš jus abi užmušiu“, „daugiau policijos nereikės kviesti“, sudavė A. V. tris-keturis smūgius į galvą pelenų semtuvėliu, ją, nukritusią ant žemės, galėjo užminti, pasodino I. O. ant kėdės savo kambaryje, surišo jai kojas virš kelių, trenkė semtuvėliu per kojas (4 t., b. l. 141-142). 2022 m. vasario 9 d. apklausos metu teigė, kad semtuvėliu A. V. sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir, pagriebęs ant sienos kabojusią „kačiargutę“, su ja A. V. smūgiavo per šonus, nugarą, matė, kad jai bėga kraujas iš galvos, kraujuoti buvo plaukai, grindys. I. O. sudavė semtuvėliu kokius 6 kartus į kojas, šniūrą apsuko I. O. apie kaklą, kitą jo galą užkabino ant spintos durų, norėdamas pagąsdinti, kad ją pakars. Po to tuo šniūru surišo I. O. kojas virš kelių, šluostė jai ašaras spausdamas akis ir sakė: „galiu išdurti tau akis“ (4 t., b. l. 146-148). Nukentėjusioji I. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė gana nuoseklius parodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis ji ir A. V. buvo žalojamos. Ji matė, kaip J. R. G. kirviu daužė A. galvą, sudavė keturis kartus, taip pat A. daužė su ,,kačiarga“, šokinėjo ant nukritusios A. V.. Su ta ,,kačiarga“ sudavė ir jai vieną kartą į galvą, o kirvio plokščiuoju galu sudavė jai ne mažiau kaip 4 smūgius į kojas. J. R. G. sakė jai, kad išbadys akis, paėmęs šniūrą, žadėjo ją pakarti, tuo šniūru, pasodinęs ant kėdės, labai stipriai surišo jai kojas. J. laužė jos rankas. Išeidamas kaltinamasis nulaužė lango rankeną (1 t., b. l. 67-68, 70-72). Nukentėjusioji A. V. dėl patirto streso ir dėl įgimto intelekto deficito - lengvo protinio atsilikimo (3 t., b. l. 128-132) negalėjo išsamiai papasakoti kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko J. R. G., tačiau tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu ji patvirtino, kad J. jai sudavė kirvuku 4 kartus į galvą, sakydamas „užmušiu“, ant jos užlipęs, spardė ją kojomis (1 t., b. l. 119-120). Liudytoja E. J. patvirtino, kad atbėgusi pas ją kruvina A. sakė: „gelbėkit, mane nori nužudyti, ,,(duomenys neskelbtini)“ mus kapoja kirviu“ (1 t., b. l. 139-141). Liudytoja Ž. A. nurodė, kad atbėgusios kaimynės (I. O.) pirmi žodžiai buvo: „gelbėkit, padėkit, namas dega, „(duomenys neskelbtini)“ namus padegė, mus surišo, norėjo nužudyt“ (1 t., b. l. 146-147). Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir specialisto išvados. I. O. konstatuotas abiejų alkūnių sąnarių kaulų išnirimas, dešinio stipinkaulio lūžimas, kraujosruva smakre, o taip pat muštinės žaizdos ir nubrozdinimai kairėje blauzdoje, kraujosruvos dešinio kelio ir kairės šlaunies srityje, kraujosruvos ir nubrozdinimai dešinės blauzdos srityje. Konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2021 m. gruodžio 29 d., galėjo būti padaryti septyniolika poveikių tiek kirvio ašmenimis ar pentimi, tiek kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiomis žarsteklio ar metalinio pelenų semtuvėlio dalimis (2 t., b. l. 148-149). A. V. konstatuotos muštinės žaizdos galvoje, galvos, veido, kūno ir abiejų rankų sumušimas, kraujosruvos veide ir pilve, nosies kaulų skeveldrinis lūžimas, stuburo kaklinės dalies IV, V slankstelių keterinių ataugų lūžimai. Kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2021 m. gruodžio 29 d., galėjo būti padaryti šešiais poveikiais tiek suduodant kirvio ašmenimis, tiek kirvio pentimi, tiek žarstekliu, tiek metaliniu pelenų semtuvėliu ir pan. (2 t., b. l. 155-156).

Nors kaltinamasis ir neigė, kad išeidamas užrakino duris, tačiau šiuos jo parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys, kurie pripažintini įrodymais. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus gaisrinės darbuotojams, buvo mėginta patekti į namo vidų pro duris, esančias iš gatvės pusės, tačiau durys buvo užrakintos, todėl jas išlaužė laužtuvu. Išlaužus duris, pateko į namo verandą (2 t., b. l. 52). Specialisto išvada nustatyta, jog spynos rakinimo velkės šakutė yra užrakintoje padėtyje, o atrakto pavadėlis pasuktas apie 180 laipsnių kampu, tai rodo, kad spyna tirti pateikta užrakintoje padėtyje (2 t., b. l. 193-195).

Neabejotina, jog kaltinamasis, žalodamas nukentėjusiąsias, padegęs maišą su malkomis, palikdamas vieną nukentėjusiąją gulinčią be sąmonės, o kitą surištą, nulauždamas lango rankeną, užrakindamas patalpas, suvokė ir numatė, kad I. O. ir A. V. gali mirti, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Pagal bylos duomenis J. R. G. su I. O. gyveno nuo 2014 metų, abu rūpinosi buitimi, leido bendrai pinigus, net posėdžio metu J. R. G. patvirtino jaučiantis I. O. tam tikrus jausmus, todėl J. R. G. ir I. O. laikytini šeimos nariais ir kaltinamojo veika pagal 3 punktą kvalifikuota teisingai.

J. R. G. realiai pasikėsino nužudyti I. O. ir A. V. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, todėl veika pagal 5 punktą kvalifikuota teisingai.

Nustatyta, kad J. R. G. sumušė A. V., jai padarydamas muštines žaizdas galvoje, galvos, veido, kūno ir abiejų rankų sumušimus, kraujosruvos veide ir pilve, nosies kaulų skeveldrinį lūžimą, stuburo kaklinės dalies IV, V slankstelių keterinių ataugų lūžimus, suduodamas smūgius tiek kirvio ašmenimis, tiek kirvio pentimi, tiek žarstekliu, tiek metaliniu pelenų semtuvėliu ir pan., šie kūno sužalojimai galėjo būti padaryti šešiais poveikiais (2 t., b. l. 155-156). I. O. išnarino alkūnių sąnarių kaulus, dėl suduodamų smūgių jai lūžo dešinysis stipinkaulis, atsirado kraujosruva smakre, o taip pat muštinės žaizdos ir nubrozdinimai kairėje blauzdoje, kraujosruvos dešinio kelio ir kairės šlaunies srityje, kraujosruvos ir nubrozdinimai dešinės blauzdos srityje, šie kūno sužalojimai galėjo būti padaryti septyniolika poveikių tiek kirvio ašmenimis ar pentimi, tiek kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiomis žarsteklio ar metalinio pelenų semtuvėlio dalimis (2 t., b. l. 148-149). Tiek A. V., tiek I. O. buvo grasinama, kad jas nužudys, kaltinamasis I. O. ant kaklo rišo virvę, dėl ko I. O. pagrįstai manė, kad ketiną ją pakarti, spaudė akis, grasindamas jas išdurti. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis sukėlė nukentėjusioms dideles dvasines ir fizines kančias, J. R. G. veika pagal 6 punktą kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis, surišęs I. O., palikęs gulinčią be sąmonės A. V., siekdamas jas abi sudeginti gyvas, nulaužė lango rankeną, pats išėjo iš kambario ir užrakino duris, nuo dujinės viryklės prisidegė sausą malkos skiedrą ir ja padegė tame pačiame prieškambaryje buvusį malkų maišą, tokiu būdu name sukėlė gaisrą, siekdamas nukentėjusiąsias sudeginti gyvas. Teismui nekyla abejonių, kad grėsmė I. O. ir A. V. gyvybei buvo reali ir kaltinamasis tai suvokė, todėl veika pagal 7 punktą kvalifikuota teisingai.

Kolegijos nuomone, šių įrodymų pilnai pakanka pripažinti, kad kaltinamasis pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7 punktuose.

Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu J. R. G. buvo nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Naujus tyčinius nusikaltimus (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7 punktai, 187 straipsnio 2 dalis), priskiriamus apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, J. R. G. padarė 2021 m. gruodžio 30 d., t. y. jau būdamas teistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, taigi turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą. Atsižvelgusi į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis J. R. G. nusikalstamas veikas padarė kaip recidyvistas ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Provokuojančiu pripažįstamas nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Toks elgesys iš esmės prieštarauja moralės normoms, yra smurtinis ar kitaip pavojingas, įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį ir taip sukeliantis jam emocinę įtampą, nesiekiančią didelio susijaudinimo lygio. Skiriant bausmes už nužudymus provokuojančiu elgesiu dažniausiai pripažįstamas nukentėjusio asmens fizinio smurto naudojimas prieš kaltininką ar jo artimuosius, jo garbės ir orumo žeminimas, kitoks įžeidimas. Teismas vertina tai, kad kaltinamojo J. R. G. santykiai su nukentėjusiomis I. O. ir A. V. buvo blogi, jie nuolat konfliktuodavo, mušdavosi, buvo kviečiami policijos pareigūnai (2 t., b. l. 54-95). Aptariamo įvykio metu I. O. ir A. V. atėjimas į kaltinamojo J. R. G. kambarį, naujo barnio sukėlimas, smurtas prieš kaltinamąjį (2 t., b. l. 174-178), vertintinas kaip provokuojantis elgesys, turėjęs įtakos kaltinamojo J. R. G. nusikalstamos veikos padarymui, todėl jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Dėl bausmės

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Kaltinamasis J. R. G., būdamas teistas, teistumui neišnykus, pasikėsino padaryti labai sunkų, tyčinį nusikaltimą ir padarė baigtą, apysunkį, tyčinį nusikaltimą (4 t., b. l. 84-97), administracine tvarka baustas (4 t., b. l. 83), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei adaptacijos sutrikimas, kas netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo emocinio susijaudinimo būsenoje, kuri turėjo įtakos jo sąmonei ir veiklai, bet nesiekė fiziologinio afekto lygio, dėl savo psichikos būsenos gali atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, jam nereikalinga skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (6 t., b. l. 178-187), yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ( BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir sankcijoje numatytos bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. R. G. jau būdamas teistas laisvės apribojimo bausme už smurtinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalį), jokių išvadų nepadarė, sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. tyčia jį padegdamas, sukėlė negrįžtamas pasekmes, todėl jam skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Baudžiamajame įstatyme švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 62 straipsnyje bei 54 straipsnio 3 dalyje.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelnina­ma, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką: nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; visiškai ar iš dalies atlygina arba pašalina padarytą turtinę žalą. Pagal bylos duomenis, J. R. G. ne pats pranešė teisėsaugos institucijoms apie jo padarytą nusikalstamą veiką, iš karto po įvykio, slėpėsi šulinyje, nesigailėjo dėl pasikėsinimo nužudyti, posėdžio metu reiškė neapykantą nukentėjusiajai A. V., neatlygino padarytų žalų, todėl BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos. Taip pat nėra nustatytos BK 62 straipsnio 2 dalyje būtinosios sąlygos.

Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių bausmės skyrimui reikšmingų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje taikyti 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir J. R. G. paskirti švelnesnę, negu BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmę, nėra pagrindo. Tik pačių nukentėjusiųjų dėka buvo išvengta negrįžtamų pasekmių. Nors kaltinamojo šeimoje iki veikos padarymo buvo susiklosčiusi sudėtinga situacija, smurtą naudodavo ne tik J. R. G., bet ir pačios nukentėjusiosios jo atžvilgiu, pats kaltinamasis buvo sumuštas, jam konstatuoti odos nubrozdinimai kaktoje, galvoje, dešinio dilbio, kaklo srityje, dešinės plaštakos II piršto, III piršto srityse (2 t., 174-178 l.), tačiau, kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis nei tipinis (rūšinis) tokios veikos pavojingumas.

Šių duomenų visumoje, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam J. R. G. skirtina BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7 punktuose sankcijoje numatyta minimali 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės bendrintinos jas apimant (BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

1) Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriame nurodoma, kad I. O. nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. sausio 7 d. dėl alkūnės išnirimo, nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. kovo 21 d. dėl stipinkaulio distalinės kūno dalies lūžio, dėl alkūnės išnirimo buvo gydyta VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje stacionare. A. V. nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. sausio 7 d. dėl penktojo kaklo slankstelio lūžio buvo gydyta VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje stacionare. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 4571,77 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašoma iš J. R. G. šią sumą priteisti (2 t., b. l. 127-130).

2) AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 17 599 Eur sumai. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. gruodžio 30 d. buvo padegtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Gaisro metu sudegė namas ir jame buvęs turtas. Šis namas ir jame esantis turtas buvo apdrausti AB „(duomenys neskelbtini)“ būsto draudimu, draudėja I. O.. Kompensuodama gaisro metu padarytus nuostolius AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo draudimo išmokas: 12 690 Eur draudimo išmoka už sudegusį gyvenamąjį namą ir 4909 Eur draudimo išmoka už gaisro metu sudegusį name buvusį turtą. Išmokėjusi išmokas AB „(duomenys neskelbtini)" įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį – J. R. G.. Atsižvelgiant į tai, prašoma iš J. R. G. šią sumą priteisti (2 t., b. l. 105-117).

3) Nukentėjusiosios I. O. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš J. R. G. 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad I. O. buvo fiziškai sužalota, buvo pasikėsinta į jos gyvybę, sunaikintas jai priklausęs didelės vertės turtas. Fizinį smurtą, skausmą ir stresą I. O. patyrė ten, kur patirti nesitikėjo – savo namuose. Pasekmės yra nepataisomos, nes gaisro metu neteko namų ir šiuo metu glaudžiasi oriam gyvenimui nepritaikytame vagonėlyje, be vandentiekio ir nuotekų šalinimo komunikacijų, kenčia šaltį bei nepatogumus. Gaisro metu I. O. neteko keturių augintinių: trijų šunų ir vienos katės, kurie sudegė gaisro metu. Sveikatos būklė šiuo metu yra normali, tačiau vis dar sunkiai valdo ranką, patyria išgyvenimus, stresą ir nepatogumus (6 t., b. l. 105-106). Posėdžio metu nukentėjusioj nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Turi problemų su rankomis, t. y. negali nei pavalgyti, nei dirbti. Dešinė ranka neatsistatys. Skauda abi kojas, nes abu sąnariai išnarinti, sunku eiti. Galvą skauda kiekvieną dieną, naktimis negali miegoti.

4) A. V. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš J. R. G. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą tiek ją žalojant, tiek ilgą laiką po sužalojimų. Dėl patirto streso ir muštinių žaizdų galvoje nusilpo jos regėjimas, pablogėjo atmintis, naktimis negalėdavo užmigti, dėl ko buvo priversta gerti nuskausminamuosius vaistus. Taip pat kaltinamojo neteisėtų veiksmų A. V. patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, t. y. ji bijo išeiti iš namų, nuolat jai iškyla neigiamų išgyvenimų vaizdiniai, riksmai. J. R. G. nesigaili, A. V. nesulaukė net menkiausios pagalbos ar elementaraus atsiprašymo iš kaltinamojo (6 t., b. l. 132-134). Posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko, jis tokio dydžio todėl, kad jai sužalojo galvą.

Posėdžio metu prokuroras, nukentėjusiosios, jų atstovai prašė civilinius ieškinius tenkinti, kaltinamasis nurodė, kad padarė kažkokią žalą dėl sudegusio namo I. O. ir ligonių kasai, o A. V. žalos nepadarė, nes jos sveikata kokia buvo, tokia ir liko. Kaltinamojo gynėja prašė Kauno teritorinės ligonių kasos ir AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius tenkinti, o nukentėjusiųjų civilinius ieškinius mažinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos ir AB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai tenkintini pilnai, nukentėjusiųjų I. O. ir A. V. tenkintini iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Byloje nustatyta ir teismui nekyla jokių abejonių, kad būtent dėl kaltinamojo J. R. G. neteisėtų veiksmų buvo sužalotos nukentėjusiosios I. O. ir A. V., kurios buvo gydomos VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje stacionare, civilinis ieškovas pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad padegant gyvenamą namą, buvo sunaikintas I. O. priklausantis turtas. Pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, I. O. buvo atlyginta padaryta žala tiek už sudegusį gyvenamą namą, tiek už buvusius jame daiktus. Atsižvelgiant į tai, civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini pilnai.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios I. O. ir A. V. patyrė dvasinius išgyvenimus. Kaltinamasis, nakties metu, žiauriai sumušė nukentėjusiąsias, surišo I. O., paliko A. V. gulinčią be sąmonės ant grindų ir padegė namą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog po įvykio nukentėjusiosios buvo gydomos ligoninės stacionare. I. O. konstatuotas abiejų alkūnių sąnarių kaulų išnirimas, dešinio stipinkaulio lūžimas, kraujosruva smakre, o taip pat muštinės žaizdos ir nubrozdinimai kairėje blauzdoje, kraujosruvos dešinio kelio ir kairės šlaunies srityje, kraujosruvos ir nubrozdinimai dešinės blauzdos srityje, konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti septyniolika poveikių tiek kirvio ašmenimis ar pentimi, tiek kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiomis žarsteklio ar metalinio pelenų semtuvėlio dalimis (2 t., b. l. 148-149). A. V. konstatuotos muštinės žaizdos galvoje, galvos, veido, kūno ir abiejų rankų sumušimas, kraujosruvos veide ir pilve, nosies kaulų skeveldrinis lūžimas, stuburo kaklinės dalies IV, V slankstelių keterinių ataugų lūžimai, konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti šešiais poveikiais tiek suduodant kirvio ašmenimis, tiek kirvio pentimi, tiek žarstekliu, tiek metaliniu pelenų semtuvėliu ir pan. (2 t., b. l. 155-156). Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusiosios prieš įvykį taip pat smurtavo prieš kaltinamąjį J. R. G., kūno sužalojimai joms sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis yra pensininkas, jam skirtina ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, neturi jokio turto, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinių ieškovių civiliniai ieškiniai tenkintinas iš dalies, priteisiant I. O. 8000 Eur, o A. V. – 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taip pat teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo, civilinio ieškovo arba valstybės turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kauno Valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje prašo priteisti iš kaltinamojo J. R. G. advokato atstovavimo kaltinamajam išlaidas 1086,76 Eur, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (6 t., b. l. 71-75). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, kaltinamajam skirtina ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl iš kaltinamojo J. R. G. nepriteistinos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Kauno Valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, kuriose prašo priteisti iš kaltinamojo J. R. G. dėl advokato atstovavimo nukentėjusiajai A. V. susidariusias išlaidas 949,99 Eur (6 t., b. l. 17-19, 48-50) ir dėl atstovavimo nukentėjusiajai I. O. – 929,44 Eur (6 t., b. l. 81-83), pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam J. R. G. yra priteisti civiliniai ieškiniai, jis neturi turto, kaltinamasis yra pensininkas, jam skirtina ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl iš kaltinamojo J. R. G. šios išlaidos nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šluotelė su rausvos spalvos skysčio ėminiu, žarsteklis, 2 vnt. kelnių, marškinėliai, marškiniai, kojinės, medžiaginė virvelė, vokas su I. O. seilių pavyzdžiu, vokas su A. V. seilių pavyzdžiu, vokas su J. R. G. seilių pavyzdžiu, saugomi (duomenys neskelbtini) apskr. VPK daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kompaktiniai diskai su įrašais, esantys byloje, joje ir saugotini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7 punktuose, ir paskirti jam 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš J. R. G. 4 571,77 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 77 cnt) turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos misterijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš J. R. G. 17 599 Eur (septyniolika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant AB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas ,,Swedbank”, AB, banko kodas 73000.

I. O. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. R. G. 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. R. G. 6 000 Eur ( šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš J. R. G. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šluotelę su rausvos spalvos skysčio ėminiu, žarsteklį, 2 vnt. kelnių, marškinėlius, marškinius, kojines, medžiaginę virvelę, voką su I. O. seilių pavyzdžiu, voką su A. V. seilių pavyzdžiu, voką su J. R. G. seilių pavyzdžiu, saugomus (duomenys neskelbtini) apskr. VPK daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kompaktinius diskus su įrašais, esančius byloje, joje ir saugoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).