- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- 2YT-11394-517/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Pareiškėjas
- T. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius
- Kategorijos
- 2.5.4Paveldėjimas pagal įstatymą
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Ž. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėtis B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjas nurodė, kad jo tėtis B. V. ir mama J. V. santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini), iki mamos mirties – (duomenys neskelbtini). Tėvams gyvenant santuokoje, jiems vedant bendrą ūkį, iš bendrų sutuoktinių lėšų, 1993 m. įsigijo 0,0790 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį sodų bendrijoje „Vienybė“, adresu: (duomenys neskelbtini), kurį iki mamos mirties tėvai valdė kaip santuokinį turtą. Tarpusavyje jis, mama, tėtis ir suinteresuotas asmuo byloje Ž. K. (mamos sūnus gimęs ankstesnėje santuokoje) buvo susitarę, kad bet kuriam iš sutuoktinių mirus pirmam, pergyvenęs sutuoktinis paveldės turtą. Dėl šios priežasties nei jis, nei suinteresuotas asmuo į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, neprieštaravo, jog visą mamos turtą paveldėtų tėtis. Tiko po tėvo B. V. mirties, pradėjus rūpintis paveldėjimu, jis sužinojo, jog tėtis po mamos mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Teigia, jog nors į notarų biurą tėtis nesikreipė, tačiau faktiškai palikimą priėmė nepraleidęs trijų mėnesių termino. Jo tėtis B. V. po jo mamos J. V. mirties (duomenys neskelbtini), iš karto priėmė visus likusius savo sutuoktinės asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, dokumentus, ½ dalį žemės sklypo, kuriuo sąžiningai ir nepertraukiamai iki savo mirties rūpinosi. Pastarasis šį žemės sklypą prižiūrėjo, jame augino daržoves ir vaisius, mokėjo visus privalomus mokesčių sodų bendrijai „Vienybė“, tai yra faktiškai turtą valdė kaip savo iki pat mirties.
Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo T. V. tėtis B. V. po sutuoktinės J. V. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 533 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo patenkinimui neprieštarauja, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Ž. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jam buvo įteiktas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. V. yra B. V. ir J. V., kurie santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 5, 6). Iš mirties liudijimo, įrašo Nr. 134, bei valstybės įmonės Registrų centras pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens Ž. K. mama J. V. (b. l. 7, 9). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjo tėtis B. V. (b. l. 8). Santuokos liudijimo kopija bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 0,0790 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokoje su J. V. ir registruotas B. V. vardu (b. l. 5, 2). Iš Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad pareiškėjas T. V. priėmė palikimą (duomenys neskelbtini) mirus B. V. (b. l. 10). Iš Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. V. pavedėjimo byla neužvesta (b. l. 11). Sodų bendrijos „Vienybė“ pažyma patvirtina, jog B. V. buvo sodų bendrijos narys, mokėjo mokesčius už žemės sklypą (b. l. 13).
Dėl palikimo priėmimo po J. V. mirties (duomenys neskelbtini), taikomos šiuo metu galiojančios teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo T. V. tėvas B. V. po savo sutuoktinės J. V. mirties (duomenys neskelbtini), naudodamasis namų apyvokos bei sutuoktinės asmeniniais daiktais, rūpindamasis žemės sklypu, jį prižiūrėdamas, augindamas daržoves ir vaisius, mokėdamas mokesčius, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos pareiškėjo parodymais, byloje esančiais įrodymais, ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas CK 5.51 straipsnio pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nėra priteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo T. V. tėvas B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.