- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- eI-496-208/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02663-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- S. B., Respublikinės Panevėžio ligoninės
- Atsakovas
- Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,
dalyvaujant pareiškėjui J. L. ir jo atstovui advokatui Edvinui Lenkauskui, atsakovės atstovėms: Agatai Bosak ir Ramunei Vaitkevičienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovui V. M.,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Respublikinei Panevėžio ligoninei ir S. B. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. L. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2018 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. T4-167-(1.34) „Dėl pacientui J. L. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų“ (toliau – Įsakymas); 2) įpareigoti Tarnybą pakartotinai tinkamai išnagrinėti 2018 m. vasario 8 d. pareiškėjo J. L. skundą; 3) sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus gauta deontologinės ekspertizės išvada ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00275-17; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjo tėvas J. L. buvo pristatytas į Respublikinės Panevėžio ligoninės (toliau – Ligoninė) skubios pagalbos skyrių dėl jo sveikatos būklės vertinimo. Pareiškėjo teigimu, po netinkamo medicininių paslaugų suteikimo jo tėvas (toliau – ir pareiškėjo tėvas, ir Pacientas) Ligoninėje mirė, todėl pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su skundu, prašydamas išsiaiškinti, ar jo tėvui buvo tinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias suteikė gydytoja S. B. ir R. S.. Skundžiamu Įsakymu nustatyta, kad pareiškėjo tėvui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Su tokia išvada pareiškėjas nesutinka ir teigia, kad Įsakymas turi būti panaikintas, nes jis paremtas vien konsultanto prielaidomis, o ataskaita, kuri sudedamoji Įsakymo dalis, yra nemotyvuota, šališka ir nepagrįsta objektyviais duomenimis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. Ataskaitoje buvo įvertinti tik gydytojų: S. B. ir R. S. paaiškinimai, neatsižvelgta į pareiškėjos ir jo sesers gydytojos V. K. nurodytas aplinkybes. Ataskaitoje nebuvo atsakyta į visus iškeltus klausimus, netirtas gydytojos S. B. neetiškas elgesys su Pacientu. Tarnyba taip pat neapklausė galimai vienintelio liudytojo, kuris nešališkai galėtų paliudyti reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, Ataskaitoje padaryta išvada, kad pareiškėjo tėvas sutiko su koronarografijos tyrimu ir angioplastika, nes ant sutikimų yra uždėti parašai, neteisinga. S. B. nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo tėvas buvo gydomas kardiologinėje reanimacijoje prieš koronarografijos tyrimą, neatitinka tikrovės, nes jis iš Priėmimo skyriaus buvo tiesiogiai išvežtas atlikti koronografiją tyrimą. Teiginiai, kad buvo tinkamai pasiruošta reanimaciniams veiksmams, o kartu su pareiškėjo tėvu į koronarografijos tyrimą vyko ir reanimacine brigada, yra neteisingos. Anot pareiškėjo, Tarnyba, analizuodama Ligoninės darbą, netinkamai laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos valstybinės kontrolės objektyvumą, iš esmės nesigilino į iškeltus klausimus, todėl visiškai nepagrįstai konstatavo tinkamą Ligoninės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas tinkamai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Tarnybos nuomone, Pacientui skubi koronarografija buvo būtina, jos atlikimui buvo absoliučios klinikinės indikacijos, siekiant tikslo – atkimšti ir stentuoti ūmiai užsikimšusią vainikinę arteriją. Liga buvo diagnozuota tinkamai, medikamentinis gydymas iki koronarografijos buvo paskirtas tinkamas, toliau buvo planuojama atlikti širdies arterijos stentavimą, kuris yra visuotinai priimtas kaip tinkamiausias tokių pacientų gydymo būdas. Taip pat buvo tinkamai pasirinkta diagnostikos ir gydymo taktika, žinant ligos anamnezę, o gydytoja kardiologė S. B. adekvačiai įvertino koronarografijos naudos ir rizikos santykį. Pažymi, kad Pacientas suprato siūlomų procedūrų reikšmę ir riziką, savo sutikimą patvirtino parašais. Tarnybos nuomone, visa įvykių seka vertintina kaip natūrali sunkios ligos eiga. Tarnyba negali vertinti gydytojos S. B. bendravimo su Paciento artimaisiais, ar jis buvo pakankamai nuoširdus ir adekvatus. Pareiškėjas pateikia tik subjektyvią nuomonę apie Pacientui atliekamos koronarografijos procedūros tam skirtoje intervencinės radiologijos patalpoje. Pažymi, kad Tarnyba neturėjo pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Taip pat akcentavo, kad skunde pareiškėjas iš esmės ginčija medicinos, o ne teisės, sričiai priskirtus klausimus, tuo tarpu teismo diskrecijai nepriklauso spręsti medicininių klausimų.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas su skundu nesutriko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atsakovė savo darbą atliko tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų. Dėl Paciento parašo atsakyti negali.
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo S. B. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ligonis buvo laiku inkubuotas ir jam tinkamai buvo suteikta pagalba. Kaip Pacientas pasirašė, ji nematė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Akreditavimo tarnybos nuostatų, patvirtintų 2011 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-839 ,,Dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 11.36., 11.38. ir 11.39. papunkčiais, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašu, patvirtintu Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 „Dėl Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), atliko pacientui J. L. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą.
Patikrinimo metu buvo nagrinėta, ar Ligoninės gydytojos: S. B. ir R. S. 2017 m. kovo 3 d. Pacientui kokybiškai atliko koronarografijos procedūrą, ar intervenciniai veiksmai neišprovokavo širdies skilvelių virpėjimo, ar laiku ir tinkamai buvo imtasi visų reanimacinių priemonių, ar Ligoninė tinkamai įvertino gydytojų kardiologių darbą. Atlikusi patikrinimą, Tarnyba surašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo T3-47/2018 ataskaitą 2018 m. liepos 5 d. Nr. D17-166-(1.27) (toliau – Ataskaita). Atsižvelgusi į parengtą Ataskaitą, Tarnyba įvertino, kad Pacientui 2017 m. kovo 3 d. – 2017 m. kovo 4 d. Ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, išskyrus su medicininių dokumentų pildymu susijusius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, t. y. 2017 m. kovo 3 d. gydytoja kardiologė S. B. tinkamai neįformino Paciento sutikimo informacijai teikti ir tyrimo bei gydymo rašytinio patvirtinimo (t. y. pacientas nepasirašė formoje, kad sutiko / ar nesutiko su siūlomu tyrimu, gydymu bei jų pakeitimais, pasikeitus klinikinei situacijai), o kiti pažeidimai, nesusiję su Pacientui teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, t. y. Ligoninė atsisakė Paciento sūnui suteikti informaciją, susijusią su jo skundu dėl jo tėvui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, ir priėmė ginčijamą Įsakymą.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Tarnybos Įsakymo, kuriuo buvo nuspręsta, kad Pacientui 2017 m. kovo 3 d. – 2017 m. kovo 4 d. Ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo pareiškėjo tėvui J. L..
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas bei Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintas Pacientų skundų nagrinėjimo valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2583-520-2016).
Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktu Tarnybai yra suteikta kompetencija atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą.
Byloje nėra ginčo, kad skundžiamas Tarnybos Įsakymas yra priimtas kompetentingo priimti tokį sprendimą viešojo administravimo subjekto ir jis neviršijo savo kompetencijos. Šiame kontekste akcentuotina tai, kad Tarnybai įstatymais suteikta kompetencija atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą bei kontrolę, o nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, reikalavimų pažeidimus, taikyti kontrolės priemones bei sankcijas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Įsakymas priimtas kompetentingo tokius sprendimus priimti viešojo administravimo subjekto.
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktu Tarnybai yra suteikta kompetencija atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą. Jei yra nustatomas bent vienas iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsniai suteikia Tarnybai įgaliojimus priimti sprendimus dėl šiame įstatyme numatytų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo; vienas iš tokių pagrindų – nustatymas, kad pažeisti įstatymų ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, reikalavimai (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aprašo nuostatose įtvirtinta, kad: asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas – Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams (4.1 punktas); skundas – su žalos atlyginimu nesusijęs asmens kreipimasis į Tarnybą, neatsižvelgiant į jo pavadinimą (antraštę), kuriame nurodoma, kad yra pažeistos teisės aktuose nustatytos paciento teisės ar teisėti interesai (4.3 punktas); Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėdama skundą privalo atlikti pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę (23 punktas); gavus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos visų skundo nagrinėjimui reikalingų dokumentų kopijas ir (ar) įstaigos darbuotojų paaiškinimus, Tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už pacientų teisių priežiūrą, darbuotojas / tarnautojas surašo Kontrolės ataskaitos (3 priedas) projektą dėl atitinkamų įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo, kuris vizuojamas Tarnybos darbo reglamento nustatyta tvarka, Kontrolės ataskaitos projekte teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo (26.5 punktas); skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Kontrolės ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą, kuriame pateikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo (30 punktas).
Pastebėtina, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai nėra teismo kompetencija. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto bei ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015). Taigi šiuo atveju byloje nesprendžiami nei gydytojos S. B., pareiškėjo teigimu, neetiško elgesio bendraujant su Pacientu ir jo artimaisiais, nei kitų gydytojų asmeninės atsakomybės klausimai.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Tarnybos konsultantas gydytojas kardiologas (toliau – konsultantas), vertinęs Paciento klinikinį atvejį, Ataskaitoje nurodė, kad Pacientui buvo diagnozuotas miokardo infarktas su ST pakilimu. Ataskaitoje konstatuota, kad Paciento atveju skubi koronarografija buvo būtina, jos atlikimui buvo absoliučios klinikinės indikacijos, siekiant tikslo – atkimšti ir stentuoti ūmiai užsikimšusią vainikinę arteriją. Konsultantas Ataskaitoje taip pat pabrėžė, kad liga buvo diagnozuota tinkamai, papildomi ištyrimo metodai tik būtų eikvoję labai svarbų laiką, tinkamas medikamentinis gydymas buvo paskirtas iki koronarografijos, toliau buvo planuojama atlikti širdies arterijos stentavimą, kuris yra visuotinai priimtas kaip tinkamiausias tokių pacientų gydymo būdas. Kaip matyti iš Ataskaitos turinio, konsultantui buvo užduotas klausimas, ar gydytoja kardiologė S. B. pakankamai įvertino paciento ligos anamnezę (pacientui atliekant koronarografiją prieš 5 m. buvo įvykusi asistolija). Konsultantas nurodė, kad tuo metu, kai įvyko asistolija ir pacientui dėl to prireikė laikinosios elektrinės širdies stimuliacijos, procedūra buvo atliekama dėl ūminio apatinės kairiojo skilvelio sienelės miokardo infarkto. Esant apatinės sienelės infarktui, dažnai įvyksta širdies laidumo sutrikimų, netgi prireikia implantuoti stimuliatorių. Tokios komplikacijos yra gerai žinomos ir puikiai kardiologams suprantamos. Taigi gydytoja kardiologė S. B. šį anamnezės faktą taip pat suprato ir pakankamai įvertino. Ataskaitoje taip pat konstatuota, kad gydytoja kardiologė S. B. adekvačiai įvertino koronarografijos naudos ir rizikos santykį, vadovaudamasi visuotinai priimta nuostata, pagal kurią, esant MISTP, koronarografija turi būti atliekama kuo greičiau, išskyrus vienintelę absoliučią kontraindikaciją – Paciento nesutikimą. Iš pateiktos dokumentacijos matyti, kad Pacientas suprato siūlomų procedūrų reikšmę ir riziką, savo sutikimą patvirtino parašais. Be to, Pacientas jau anksčiau buvo patyręs ne tik koronarografiją, bet ir kitokių intervencinių angiografinių procedūrų. Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad Tarnyba netyrė fakto, kad Paciento parašas buvo galimai suklastotas (jį pasirašė ne pareiškėjo tėvas), teismas pažymi, kad šiuo atveju sutiktina su atsakove, jog Tarnyba nėra kompetentinga vertinti dokumentų klastojimo (netinkamo pasirašymo). Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, išreikšta teismo posėdžio metu, nes nei papildomai apklausti asmenų dėl Paciento parašo paėmimo aplinkybių, nei atlikti kitus tyrimo dėl galimai netinkamo Paciento parašo pasirašymo veiksmus atsakovė negali. Aplinkybes dėl galimo parašo suklastojimo fakto gali spręsti tik ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, konsultantas, apibendrinęs visą turimą dokumentaciją, Ataskaitoje padarė išvadą, kad visą šių įvykių seką reikėtų vertinti kaip natūralią sunkios ligos eigą, papildomai nurodė, kad Pacientui medicinos pagalba ir medicinos paslaugos buvo organizuotos ir suteiktos tinkamai, Paciento mirties priežastimi galėjo būti sunki komplikuotos eigos liga. Taigi nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad esant tokiai situacijai, kai gydytojas kardiologas, įvertinęs Paciento klinikinį atvejį, padarė išvadą, jog Pacientui buvo parinktos tinkamos diagnostinės priemonės ir taikytas adekvatus gydymas, Tarnyba neturėjo jokio teisėto pagrindo konstatuoti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientui buvo suteiktos netinkamai. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Tarnybos padaryta išvada, kad atsakovė, išanalizavusi visą medicininę dokumentaciją, atliko išsamų tyrimą dėl pacientui J. L. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, o pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl, teismo vertinimu, ginčijamas Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pažymėtina, jog sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atliekančių subjektų priimami sprendimai turi atitikti bendruosius individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, nustatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.
Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-1037/2010; 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2016).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad atsakovė tinkamai įvykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, o ginčijamas Įsakymas, kaip baigiamasis (galutinis) administracinis sprendimas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Jame aiškiai nurodyti teisiniai ir faktiniai priėmimo pagrindai, kurie atitinka motyvų išdėstymo, adekvatumo, aiškumo ir pakankamo reikalavimus. Tarnyboje gauti ir įvertinti su pareiškėjo tėvo J. L. tyrimu ir gydymu Ligoninėje susiję medicininiai dokumentai, visos tyrimo metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos nustatyta tvarka surašytoje Ataskaitoje. Ši Ataskaita atitinka Aprašo 3 priede patvirtintą formą, o iš jos turinio, matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Ligoninėje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo įvertintos itin detaliai, atsižvelgta į pareiškėjo būklės vertinimus, indikacijas bei jam skirtus tyrimus, Tarnyba taip pat įvertino pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų kvalifikaciją, šių gydytojų paaiškinimus. Teismui nekyla abejonių dėl Tarnyboje atliktų tyrimų išsamumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde nebuvo detalizuotos konkrečios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios Pacientui galimai buvo suteiktos nekokybiškai. Teismo vertinimu, dėl visų aplinkybių Tarnyba detaliai pasisakė Ataskaitoje. Kaip minėta, Tarnyba netyrė skundo dalies dėl galimai neetiško gydytojos kardiologės S. B. elgesio bendraujant su Pacientu ir jo artimaisiais, o pagrįstai persiuntė skundą įvertinimui į Lietuvos bioetikos komitetą, nes būtent pastarasis kompetentingas nagrinėti skundus dėl neetiško asmens sveikatos priežiūros specialistų elgesio.
Pareiškėjas taip pat prašė teismo sustabdyti administracinę bylą iki bus gauta deontologinės ekspertizės išvada ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00275-17. Teismui pareikalavus, Panevėžio apygardos prokuratūra pateikė teismui deontologinės ekspertizės išvadą ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00275-17. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo administracinę bylą stabdyti. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina tai, kad teismo medicinos ekspertas, atlikęs ekspertizę, pateikė išvadą, kad Pacientui buvo nustatyta teisinga diagnozė ir pasirinkta teisinga gydymo taktika, o tarp gydytojų veiksmų ir Paciento mirties priežastinio ryšio nėra. Taigi, teismo vertinimu, minėtos eksperto išvados dar kartą patvirtina, kad Tarnyba tinkamai įvertino Paciento klinikinį atvejį ir padarė pagrįstą išvadą, jog Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos laiku ir tinkamai, t. y. nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė esminių skundžiamo Įsakymo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumų, kurie galėjo sukliudyti pareiškėjui suprasti ginčijamo akto esmę ir turinį, bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovės padaryta išvada, nedaro šio Įsakymo neteisėtu ir nepagrįstu.
Nustačius, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkamai negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Tarnybą pakartotinai tinkamai išnagrinėti 2018 m. vasario 8 d. pareiškėjo J. L. skundą.
Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Juolab, kad teisminėje praktikoje ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjo skunde taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.