- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- 2YT-1174-514/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00264-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Aušra Volskytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. Č., S. Č., N. Č., L. Č., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. Č., S. Č., N. Č., L. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos S. Č., mirusios 2019 m. birželio 21 d., mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Nurodė, jog motina iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav. Po motinos mirties liko turtas – žemės ūkio paskirties 1.0100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav. Dar mamai gyvai būnant, pareiškėja rūpinosi šiuo žemės sklypu, mama visada jai sakė, jog šis žemės po jos mirties atiteks pareiškėjai, o pareiškėja savo mama rūpinosi iki jos mirties. Mirus mamai, pareiškėja toliau prižiūri žemės sklypą, samdo darbininkus, kurie atlieka žemės sklypo priežiūrą, sklypas kiekvieną vasarą yra nušienaujamas. Palikėja turėjo keturis vaikus, tačiau brolis B. Č. 2020 m. rugpjūčio 1 d. mirė, o broliai J. Č. ir S. Č. šio žemės sklypo atsisakė, nes, dar gyvai mamai esant, visi buvo susirinkę ir sutarę, kad šis žemės sklypas po mamos mirties liks pareiškėjai, be to, jie gavo kitas turto dalis. Todėl pareiškėja yra vienintelė šio turto (žemės sklypo) paveldėtoja, kitų paveldėtojų nėra, tačiau ji nežinojo ir negalvojo, jog reikia kreiptis pas notarą ir priimti palikimą po mamos mirties. Tik nutarus parduoti šį žemės sklypą, notaras pareiškėjai paaiškino, jog pirmiausia turėtų kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo. Teigia, jog yra priėmusi palikimą jau nuo to momento, kuomet mirė jos mama, nes tik pareiškėja pradėjo valdyti bei tvarkyti motinos paliktus daiktus, rūbus, namų apyvokos daiktus, indus, buitinę techniką ir žemės sklypą. Ji, kaip teisėta įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmuo J. Č., S. Č., N. Č., L. Č. atsiliepimais su pareiškėjos pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutiko.
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimais į pareiškimą fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina S. Č. mirė 2019 m. birželio 21 d. Po palikėjos mirties liko nekilnojamas turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav. Šio nekilnojamojo turto daiktinės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre mirusiosios S. Č. vardu.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėja K. R. yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, paveldint mirusios motinos S. Č. palikimą.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą.
Pareiškėja pareiškime nurodė, jog po motinos mirties žemės sklypu rūpinosi kaip savo, jį prižiūrėjo, be žemės sklypo priėmė ir kitą po motinos mirties likusį turtą – asmeninius motinos daiktus, namų apyvokos daiktus, indus, buitinę techniką. Byloje esantys dokumentai, pačios pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad po pareiškėjos motinos mirties pareiškėja, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po motinos mirties rūpinosi, kad žemės sklypas būtų prižiūrėtas, nušienautas, jos rūpesčiu samdomi tretieji asmenys, atliekantys šio žemės sklypo priežiūrą. Tokie pareiškėjos veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad ji su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.
Kad pareiškėja pradėjo valdyti po motinos mirties likusį turtą, iš dalies patvirtina ir tai, kad suinteresuoti asmenys – kiti du palikėjos vaikai: J. Č. ir S. Č., bei mirusio palikėjos sūnaus B. Č. vaikai: N. Č. ir L. Č., atsiliepimuose prieštaravimų pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms apie faktinį palikimo priėmimą nenurodė, su pateiktu pareiškimu sutiko.
Nors pareiškėja su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais – pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, jos paaiškinimų ir pateiktų įrodymu pagrindu nustatomas faktas, kad po S. Č. mirties palikimą priėmė K. R., šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos K. R. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad, 2019 m. birželio 21 d. mirus S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.