Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-999-315-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-01
Bylos Nr.
1A-999-315-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Kisielius (pirm.), Regina Pocienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Kaltinamasis
M. C.
Nukentėjusysis
A. J.
Kategorijos
Nuorašas:

Pranešėjas Arūnas Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-999/2010

Teisėja V. Vaivadienė Procesinio sprendimo kategorija:2.4.2; 2.4.6VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN UTARTIS

2010 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teisėjų Reginos Pocienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorei Ievai Kvedaraitei,gynėjui adv. Algiui Tursai,išteisintajam M. C.,nukentėjusiajam A. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Ievos Kvedaraitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. C. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. išteisintas, nes nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent, kad jis 2008 m. vasario 9 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme ir kelyje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė A. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais pagaliais ne daugiau 14 (keturiolikos) smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas A. J. kraujosruvas kairiajame skruoste, kairės akies apatiniame voke, krūtinės dešinėje, dešinėje mentėje, nugaros dešinėje, nugaros kairėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairio klubikaulio srityje, kryžkaulio srityje, dešinėje šlaunyje, nubrozdinimus kryžkaulio srityje, kairiame skruoste, dešinės girnelės krašto lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą t. y. kaip padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Šalies argumentai

Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Ieva Kvedaraitė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-15 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti M. C. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nevertino objektyviųjų ir subjektyviųjų M. C. padarytos veikos požymių. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė ir analizavo tik įrodymus, pateikė motyvus dėl bendrininkavimo, kuo M. C. nebebuvo kaltinamas, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad kiti asmenys būtų sudavę smūgius A. J.. Teismas privalėjo išnagrinėti visas aplinkybes reikšmingas nustatinėjant būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Prokurorė nurodo, kad nukentėjusiojo kairės kojos blauzdoje sužalojimų nenustatyta, dešinėje kojoje padaryti sužalojimai yra stačiakampio formos, du sužalojimai yra simetriški, vienodo pločio ir panašaus ilgio, kas leidžia spręsti apie tai, jog jie buvo padaryti tokiais įrankiais kaip pagaliai ar netgi tuo pačiu pagaliu, o byloje esančiais duomenimis pagaliais A. J. sudavė tik M. C.. Atsižvelgiant į tai, M. C. parodymai apie tai, kad jis nukentėjusiajam sudavė ne per dešinę, o per kairiąją koją, vertintini kritiškai.

Nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad jį mušė ne tik M. C. taip pat vertintini kritiškai, nes jis, saugodamasis smūgių, buvo užsidengęs veidą, be to, apie tai jis nepasakojo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmus kartus apklausiamas teisme, o tokius parodymus pirmą kartą davė tik 2010-06-01. Taigi duomenų, kad A. J. būtų primuštas kitoje vietoje ar kitų asmenų, byloje nenustatyta, todėl teigti, kad dešinės kojos girnelės krašto lūžis buvo padarytas kitaip, nei M. C. pagaliu suduodant A. J., nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių: M. C. numatė, kad suduodamas smūgiu lazda sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą, sudavė pirmus du smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą), kitus smūgius sudavė į kitas kūno vietas. Tiek smūgių kiekis ir intensyvumas, tiek tai, kad panaudoti du įrankiai rodo, kad M. C. norėjo sutrikdyti A. J. sveikatą, nors ir nedetalizavo, kokį konkrečiai sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarys, t.y. veikė padarė esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis jokių pretenzijų išteisintajam neturi .

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. C. iš kaltinimo pagal BK 138 str. 1 d., priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas Č. B. parodė, kad matė, kaip prie namų buvo mušamas žmogus, buvo viso gal 5 asmenys, tačiau negali pasakyti ar matė M. C. tarp mušusių ar ne, vėliau sužinojo, kad buvo mušamas A. J.. Liudytojai J. A. ir K. B. savo ruožtu parodė, jog matė, kaip įvyko konfliktas tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo, nukentėjusysis trenkė išteisintajam ir kažkur nubėgo, o vėliau vykusio konflikto jie nematė. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G 903/08 (01), A. J. padaryta kraujosruvos kairiajame skruoste, kairės akies apatiniame voke, krūtinės dešinėje, dešinėje mentėje, nugaros dešinėje, nugaros kairėje, dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, kairiajame žaste, kairėje plaštakoje, kairio klubikaulio srityje, kryžkaulio srityje, dešinėje šlaunyje, nubrozdinimai kryžkaulio srityje, kairiame skruoste, dešinės girnelės krašto lūžis, 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros, veikiant daiktais, turėjusiais kietą, buką paviršių. Taip pat nurodyta, kad sužalojimai dėl dešinės girnelės lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertas A. Bačelis pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nukentėjusiajam konstatuotas dešinės girnelės krašto lūžis padarytas daiktu, turinčiu kietą paviršių, tai galėjo būti ir lazda, ir akmuo, ir batas, ar pan. Ta aplinkybė, kad atskilo tik dalis, patvirtina, jog toks sužalojimas galimas ir parkritus. Visi kiti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, išskyrus girnelės lūžį, vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pats nukentėjusysis teisme parodė, kad tarp jo ir M. C. kilo konfliktas, jis pirmas jam sudavė, po to M. C. į jį metė butelį, vėliau jis atėjęs pas išteisintąjį į kiemą, privažiavo automobilis, jame buvo penki asmenys, o M. C. jam su kartus sudavė „nunčekais“, jis parkrito, tada pribėgo kiti asmenys ir mušė jį lazdomis. Papildomos apklausos metu A. J. parodė, kad kai jį mušė M. C., kažkas stovėjo ant kelio, negali pasakyti kokiu metu jam buvo sužalota kelio girnelė, kai pargriuvo pajuto kažkieno smūgį suduodą į dešinį šoną, taip pat nurodė, kad galėjo būti suduoti smūgiai ir į koją. Atnaujinus tyrimą papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. J. nurodė, kad M. C. jam sudavė du smūgius „nunčekais“, nuo smūgių jis nukrito. Tuo metu M. C. buvo vienas, o jis užsidengė veidą rankomis ir nieko nematė. Pajuto smūgius į dešinį šoną, mano, kad buvo mušama pagaliais. Po to, kurį laiką dar pagulėjo, atsistojo ir šlubuodamas parėjo namo. Patikslino, kad kai ėjo namo po sumušimo, jį užpuolė dar du asmenys ir sumušė, galimai buvo suduoti smūgiai ir per kojas. Išteisintasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme prisipažino ir paaiškino, kad su nukentėjusiuoju įvyko konfliktas bare, kurio metu nukentėjusysis jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, po to sutiko nukentėjusįjį, kai ėjo į namus. Užsimojo kumščiu ir kieme surastu pagaliu sudavė jam per galvą, o vėliau spyrė, po ko nukentėjusysis nukrito. Po to nukentėjusysis atsistojo ir pabėgo. Nurodė, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė. Apeliacinės instancijos teisme apklausti nukentėjusysis ir išteisintasis iš esmės davė tuos pačius parodymus kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teismo medicinos specialistas, tyręs kūno sužalojimus, teismui negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad dešinės girnelės sužalojimas buvo padarytas M. C. suduodant smūgius nukentėjusiajam pagaliu ar spiriant į šoną, jis paaiškino, kad tai galėjo atsitikti ir nukentėjusiajam parkritus ant žemės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam sveikata sutrikdoma dėl padarytų kūno sužalojimų visumos, tai pagal atitinkamus BK straipsnius atsako visi smurtą panaudoję asmenys. Tuo atveju, kai sveikatos sutrikdymą sukelia atskirti kūno sužalojimai, už jų padarymą atsako tie asmenys, kurių veiksmai buvo asmens sveikatos sutrikdymo priežastis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl padarytų kūno sužalojimų nukentėjusiajam A. J. buvo kaltinamas ne tik išteisintasis, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. M. C. susitarimą su kitais asmenimis neigė, tokie asmenys byloje nebuvo nustatyti, nekonkretizuota, kokius veiksmus kiekvienas iš tokių asmenų atliko ir būtent kieno padaryti veiksmai buvo nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Tokiu būdu byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų nedvejojant teigti, kad M. C. suduodamas nukentėjusiajam smūgius pagaliu ir spirdamas padarė jam dešinės girnelės krašto lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad M. C., suduodamas pagaliu nukentėjusiajam bei spirdamas jam, padarė sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi M. C. nukentėjusįjį sužalojo nežymiai, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, M. C. veiksmuose galimai yra ne BK 138 str. 1 d., o BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis. Tačiau nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d., priskiriama veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 str.). Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Byloje tokio nukentėjusiojo skundo nėra. Nukentėjusysis nurodė, kad jokių pretenzijų išteisintajam neturi, su juo susitaikė.

Nepaisant to, nukentėjusiajam neužkirstas kelias realizuoti savo teisę kreiptis į teismą su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka dėl neatsargaus sveikatos sutrikdymo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad tenkinti Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Ievos Kvedaraitės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas KisieliusTeisėjai Regina PocienėDaiva Pranytė-ZalieckienėNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius