Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, suinteresuoti asmenys: R. B. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos L. I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

2. Nurodė, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo R. B. yra L. I. B. vaikai. L. I. B., mirė (duomenys neskelbtini). Po L. I. B. mirties liko turtas – asmeniniai daiktai ir pinigai banko sąskaitoje. Mirus L. I. B. jos vaikai, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Pažymėjo, kad L. I. B. ilgą laiko sirgo depresine psichoze, nuo 2003 m. jai diagnozuotas paranoidinė šizofrenija. Nuo 2013 m. L. I. B. apsigyveno kartu su pareiškėju adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, jo mamai sergant ir gydantis ir po jos mirties toliau rūpinosi visu jos turimu kilnojamuoju turtu. Pareiškėjas visą laiką ir mamos mirties ir po jos mirties disponavo mamos banko sąskaitos kortele, nuimdavo pinigus ir juos panaudodavo mamos poreikių tenkinimui. Po mamos mirties jos banko sąskaitoje liko pinigų. Pareiškėjui supratus, kad tik turint paveldėjimo teisės liudijimą, bus galima paveldėti ir atgauti po mamos mirties jos banko sąskaitoje likusias pinigines lėšas, pareiškėjas kreipėsi į notarą. Notaras pareiškėjui paaiškino, kad jis jau yra praleidęs terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po mamos mirties, kad jis turi teisę kreiptis į teismą. Taip pat, notaras nurodė, kad dėl palikimo priėmimo po L. I. B. mirties į notarą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškimo neginčija ir prašo teismo sprendimą civilinėje byloje priimti savo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Nurodė, kad 2025 m. gruodžio 16 d. antstolio Daliaus Traigio pranešimo Nr. S-25-241-48629 pagrindu suinteresuotas asmuo pradėjo paveldėjimo procedūrą dėl L. I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo valstybės vardu. 2026 m. sausio 13 d. suinteresuotas asmuo kreipėsi į Vilniaus miesto 41-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Liudijimas valstybei nebuvo išduotas.

4. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

7. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. I. B.. Iš Gyventojų Registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad L. I. B. mirė ištuokoje, vaikai – pareiškėjas bei R. B..

8. Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis L. I. B. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi.

9. Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo nustatyta, kad, mirus L. I. B., paveldėjimo byla neužvesta – L. I. B. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Be to, nustatyta, kad dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paveldėjimo liudijimas jai išduotas nebuvo.

10. Pareiškėjo teigimu, jis gyveno kartu su motina bei ja rūpinosi. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateiktas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio nustatyta, kad nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei. Gyventojų Registro pažyma patvirtina, kad L. I. B. buvo deklaruota minėtu adresu. Laidojimo paslaugų užsakymo sutartis patvirtina, kad pareiškėjas rūpinosi mamos laidotuvėmis. Suinteresuoto asmens teigimu, po L. I. B. mirties liko turtas – asmeniniai daiktai ir pinigai banko sąskaitoje.

11. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

12. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad, mirus L. I. B., jos sūnus pareiškėjas, nepraleisdamas įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų – paveldėjimo byla po L. I. B. mirties neužvesta, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas.

13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos L. I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo A. B. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.