Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Rasai Staskevičienei,

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą– Marijampolės savivaldybės administracijos atstovui R. Š.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo K. M. P. (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl Marijampolės savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. Š. 2025 m. liepos 7 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263329820 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. Š. 2025 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263329820 K. M. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 369 straipsnio 2 dalį, paskiriant jai 100 Eur dydžio baudą.

Nutarime nurodoma, kad K. M. P. Marijampolės sav., Marijampolės sen., Marijampolės mieste, 2025(rašymo klaida turi būti 2024) metų spalio mėnesį, neturėdama už kapavietę atsakingo asmens sutikimo ir neinformavusi Marijampolės miesto seniūnijos seniūno, atsakingo už Marijampolės miesto kapinių priežiūrą, atliko Marijampolės miesto senųjų kapinių (P. Armino g., Marijampolė) 50 kvartale esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbus - pašalino metalinį kryžių, tują ir uždėjo antkapį, pastatė paminklą ir sudėjo trinkeles. Tokiu būdu, K. M. P. pažeidė Marijampolės savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-173 patvirtinto Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) indentifikavimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo(toliau ir Aprašo) 44 punktą, nustatantį, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus nepriskiriami statiniams, įrengiami vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša apie tai kapinių prižiūrėtojui, seniūnui, kurie žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.

Nesutikdama su priimtu nutarimu K. M. P. pateikė skundą. Skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad Marijampolės savivaldybės administracijos 2025-07-25 nutarimu nubausta 100 Eur dydžio bauda, už pažeidimą numatytą ANK 369 str. 2 dalyje. Nurodė nutarime įrašytą nusižengimo esmę, administracinių nusižengimo kodekso normas reglamentuojančias nusižengimo tyrimą ir įrodinėjimą, pagrindinius principus bei teigia, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, kadangi ji nepažeidė Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) indentifikavimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo 44 punkto. Pažymi, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad už kapavietę Marijampolės miesto senųjų kapinių (P. Armino g., Marijampolė) 50 kvartale esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingas asmuo yra M. M.. Kadangi aprašo 44 punkte numatyta, jog statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša apie tai kapinių prižiūrėtojui, seniūnui, kurie žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas, teigia, kad ir šį punktą pažeisti gali tik už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, kas šiuo atveju, bylą nagrinėjusio specialisto vertinimu yra M. M.. Administracinė atsakomybė pagal ANK 369 str. 2 d. dėl minimos tvarkos aprašo 44 punkto nesilaikymą galima tik specialiam subjektui - už kapavietės priežiūrą atsakingam asmeniui. Pažymi, kad skundžiamame nutarime nurodoma, kad pažeidimą sudarančios aplinkybės yra tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko kapavietės atnaujinimo (rekonstravimo) darbus neturėdama už kapavietę atsakingo asmens sutikimo. Tačiau nutarime nenurodytas joks teisės aktas numatantis tokią pareigą, todėl laikytina, kad šios aplinkybės nesudaro ANK 366 str. numatyto pažeidimo sudėties. Pažymi, kad tarp K. M. P. ir M. M. yra kilęs ginčas dėl disponavimo kapaviete. Vienoje kapavietėje yra palaidoti dviejų šeimų nariai, faktiškai iš vienos didelės kapavietės, be K. M. P. žinios ir/ar sutikimo, buvo atskirta laisva dalis jos valdomos kapavietės ir atiduota M. M. (kurioje nebuvo jokių M. M. giminaičių). Oficialiai kapavietė yra registruota kaip vienas vienetas, dėl to tarp šalių kyla ginčas ir K. M. P. rengia procesinius dokumentus dėl leidimo ginčo kapavietėje laidoti T. M. pripažinimo negaliojančiu ir velionio T. M. perlaidojimo arba kapavietės padalijimo (jeigu taip būtų ekonomiškiau išsprendžiamas šalių ginčas). Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad prieš pradėdama darbus informavo tuometinę Marijampolės miesto seniūnę D. S., kuri patikrino kapavietės dokumentus ir leido K. M. P. vykdyti kapavietės atnaujinimo darbus. Institucija netinkamai vykdė ANK 617 str. nuostatas negavo informacijos iš Marijampolės miesto seniūno ar buvusios seniūnės D. S. nenustatė ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta versija pasitvirtina. Teigia, kad prieš pradėdama kapavietės atnaujinimo darbus informavo tuometinę Marijampolės miesto seniūnę, gavo jos pritarimą ir viską atliko teisėtai.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo į Pareiškėjos skundą, nepateikė. Teismo posėdžio metu atstovas prašė skundą atmesti, nutarime nurodytais argumentais. Nurodė, kad kapavietės prižiūrėtojas yra M. M., K.M. P. ne vieną kartą išaiškinta, kad atsakingas yra nukentėjęs ir bet kokie veiksmai turi būti suderinti su juo. Mano, kad 44 punktas inkriminuotas pagrįstai, kadangi darbai gali būti atliekami tik atsakingo asmens ir jam pranešus. O šiuo atveju darbus atliko neatsakingas asmuo. Be to paaiškino, kad teismas turi teisę pakeisti inkriminuotą punktą.

K. M. P. atstovas advokatas P. V. prašė skundą tenkinti, jame nurodytais argumentais.

K. M. P. savo skundą palaikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad kapavietę apie kurią kalbama visą laiką prižiūrėjo ji. Įvykių laiku seniūnė D. S. atnešė raštą ir parodė, kad atsakingos už kapą yra ji ir N., pasakė „tvarkykis“, tai buvo spalio vidurys. Niekas nesakė, kad turi su kažkuo suderinti. Po to ji užsakė darbus atlikti „Sauliaus paminklai“. Kadangi buvo dvi tujos, nurodė vieną tują panaikinti, padarė paminklą, o kapuose iš anksčiau buvusį metalinį kryžių, ant kurio buvo užrašas „B. šeima“, padėjo po plokšte, aplinkui sudėjo trinkeles. Kapavietėje yra palaidota jos tėvo J. B. močiutė, senelis, ir tėvo dvi seserys, nukentėjusiojo M. M. promočiutė ir teta. Apie tai, kad kapavietėje buvo palaidotas T. M., nukentėjusiojo brolis, sužinojo trys dienos po laidotuvių. Jokių nuobaudų jai anksčiau nebuvo skirta, nutarimo negavusi, nežino apie įspėjimą, tuo laiku ji buvo Vilniuje ligoninėje. Buvo jos ir nukentėjusiojo susitikimas su L. V., to pokalbio metu nebuvo nurodyta, kad M. M. atsakingas už kapą, čia tik nukentėjusiojo versija. Jos nurodymu nebuvo kapavietė perskirta padedant šaligatvio bortelius, įspėjimo už tai negavus. 2024 metais liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesį nežinojo, kad M. M. yra už kapavietę atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis M. M. prašė skundo netenkinti, palikti nuobaudą nepakeistą. Paaiškino, kad 2023 metų rugsėjo mėnesį palaidojo brolį, 50 kvartale, Nr. (duomenys neskelbtini). Palaidojo kapavietėje, kurioje jau buvo palaidotas kitas jo brolis miręs (duomenys neskelbtini) metais iš karto po gimimo, kapavietėje taip pat palaidota jo mamos seneliai, o jo proseneliai. Kapavietę visą laiką tvarkoma jo močiutės K. N., taip pat lankė ir padėjo mama bei jos seserys. Mirus močiutei, kapavietę prižiūrėjo mama su seserimi. Todėl po brolio mirties tvarkė dokumentus, nuvyko į savivaldybę, paprašė leidimo laidoti minimoje kapavietėje, pagal aprašą gali atlikti tvarkymo darbus, statyti paminklus tiktai atsakingas asmuo, todėl tuo pagrindu pateikė ir prašymą, kad būtų atsakingas už kapavietę asmuo. Šiuo metu yra gavęs leidimus atlikti darbus. Po kažkurio laiko atvykus į kapavietę pastebėjo, kad ji perskirta į dvi dalis sudedant šaligatvio bortelius. Dėl to kreipėsi į savivaldybę, į ikiteisminio tyrimo instituciją. Paaiškėjo, kad taip pasielgė K.M. P.. K.M. P. bortelius pašalino, jai buvo skirta nuobauda. Tiksliai neprisimena, ar prieš bortelių sudėjimą ar po, 2024 metų pradžioje buvo susitikę su K.M. P. geranoriškai visko aptarti. Dalyvavo jis su broliu, K.M. P. su vyru ir L. V.. Tuo metu buvo išaiškinta, kad už kapą yra atsakingas jis, kad visi darbai turi būti derinami su juo ir savivaldybe. L. V. aiškiai išaiškino, kad nubaustoji gali tik lankyti kapavietę, padėti gėles, pašluoti, nurodyta, kad ji negali tvarkyti kapavietės statinių, o jis nurodė, kad po brolio mirties norės pradėti tvarkyti kapavietę. K.M. P. tuo metu buvo tik vienintelis prašymas, kad tik nedingtų B. pavardė. Po šio pokalbio buvo pakviestas į savivaldybę, suprato, kad aistros nenurimo. Po to, vienoje kapavietės pusėje buvo atlikti nutarime nurodomi darbai.

Liudytoja D. S. paaiškino, kad aktualiu laikotarpiu dirbo Marijampolės miesto seniūnijos seniūne. Kaip seniūnė už kapų priežiūrą buvo atsakinga nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos. 2024 metų rudenį, galėjo būti spalio mėnesis, K.M. P. kreipėsi dėl kapavietės, nurodė, kad nori sutvarkyti kapus, tik vieną dalį, prašė duoti leidimą, nuvažiavusi į vietą pamatė, kad kapavietė didelė, kairėje pusėje buvo medinis kryžius, buvo kitas kryžius su užrašu „B. šeima“. Trinkelių nebuvo. Suklydo, ir K.M. P. prašymu padarė kapavietės padalinimą, kompiuteryje padariusi brėžinį, K.M. P. teikė dokumentus dėl giminių, raštus, kad prižiūri kapavietę. Kad pašalint kryžių, sudėti trinkeles, statyti paminklą, pertvarkyti kapavietę turi būti leidimas, toks leidimas nebuvo išduotas. Leido žodžiu K.M. P. tik tvarkyti kapavietę, apgrėbti ir pan.. Iki tol už kapavietę buvo atsakingas M. M., kapavietę atskyrė kompiuteryje padariusi brėžinį, K. P. tapo atsakingu asmeniu (kitos dalies). Po to apytikriai po savaitės apsilankė M. M. ir ji suprato, kad yra konfliktas tarp giminių, tada pati telefonu informavo K.M. P., kad viską panaikina, padarė klaidą.

L. V. paaiškino, kad įvykių laikotarpyje dirbo Marijampolės savivaldybės administracijoje. M. M. kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl brolio palaidojimo, nurodė, kad kapavietėje palaidotas brolis. Buvo išduotas leidimas laidoti, kapavietė neturėjo iki tol jokio oficialiai atsakingo asmens. Po laidojimo K.M. P. kreipėsi su skundu į savivaldybės administraciją, nurodė, kad ji yra prižiūrėtoja ir, kad palaidotas svetimas žmogus. Suorganizavo susitikimą kapinėse, išsikvietė atsakingą asmenį M. M. ir K.M. P., buvo susitikę ir tarėsi, buvo ginčų. K.M. P. tik reikalavo, kad būtų įamžinta B. pavardė. Susitikimas vyko gal mėnesis po urnos palaidojimo. Po to K.M. P. įkasė bortelius atskyrė kapavietę. M. M. kreipėsi dėl šių veiksmų. Po to bendravo su K.M. P. ši pripažino atlikusi tuos veiksmus, bortelius pašalino. K.M. P. buvo nubausta, nutarimas buvo išsiųstas paštu.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 str.1 d.2 p.).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas susipažinęs su pateikta medžiaga, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek priimant nutarimą, jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi teisinio pagrindo.

ANK 369 straipsnio 1 dalis numato, kad kapinių tvarkymo taisyklių ar kitų kapinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki šešiasdešimt eurų.

ANK 369 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, už tai baudžiama nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų bauda..

Kadangi nurodyta norma yra blanketinė, todėl būtina vertinti teisės aktus, kurie inkriminuoti ir reglamentuoja kapinių tvarkymą.

Marijampolės savivaldybės tarybos 2022-05-30 sprendimu Nr. 1-173 patvirtintas Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas, kurio 44 punkto pažeidimas inkriminuotas K.M. P.. Jame nurodyta, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus nepriskiriami statiniams, įrengiami vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša apie tai kapinių prižiūrėtojui, seniūnui, kurie žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.

Minėto aprašo 44 punktas iš esmės atkartoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-29 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 25 punktą.

Nekyla ginčo dėl to, kad Marijampolės miesto senųjų kapinių (P. Armino g., Marijampolė) 50 kvartale esančioje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) pašalintas metalinis kryžius, tuja, uždėtas antkapis, pastatytas paminklas ir sudėtos trinkelės, bei šiuos darbus organizavo K. M. P.. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad už kapavietę atsakingas asmuo M. M. (b.l. 16).

Teismas visų pirma pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su Pareiškėjos argumentais, jog aprašo 44 punkto pažeidimą gali padaryti tiktai už kapavietę atsakingas asmuo ir šis punktas skirtas tik šiam specialiam subjektui. Minėtas punktas bendrai nurodo, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas turi būti įrengti vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir kitų teisės aktų nuostatomis. Teismo vertinimu numatytas reikalavimas atsakingam asmeniui pranešti apie paminklų, antkapių ir kitų statinių rekonstravimo ar statymo darbus, reiškia, kad nesant tokio pranešimo darbai apskritai negalimi bei už kapavietę neatsakingas asmuo atlikęs (organizavęs) darbus gali būti traukiamas atsakomybėn ir dėl kapų tvarkymo taisyklių pažeidimo.

K.M. P. skundu teigia, kad darbus atliko būdama atsakingu už kapavietės dalį asmeniu ir būtent toje dalyje, bei apie tai informavusi už kapinių priežiūrą atsakingą seniūnę D. S.. Kaip matyti iš tuometinės Marijampolės miesto seniūnijos seniūnės D. S. parodymų, ji, padarydama brėžinius padalino kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) į dvi dalis, nurodė, kad K.M. P. atsakinga už atskirtos kapavietės tvarkymą, pripažino, kad tai atliko suklydusi, tai yra iš esmės neteisėtai. Dėl to, po nukentėjusiojo M. M. apsilankymo informavo K.M. P., kad viską panaikina. Kaip matyti iš šios liudytojos parodymų, K.M. P. dėl kapavietės tvarkymo kreipėsi rudenį, galimai spalio mėnesį. Kaip matyti iš M. M. paaiškinimų 2024-10-13 jis pastebėjo, kad kapavietėje už kurią yra atsakingas, sudėtos trinkelės ir antkapis, vėliau pastatytas paminklas (b.l. 9), apie tai 2024-10-14 prašymu informavo Marijampolės savivaldybės merą ir administracijos direktorių (b.l. 18). Iš prašymo bei pridėtų nuotraukų matyti, kad kapavietėje jau buvo atlikti nutarime nurodyti darbai, išskyrus nepastatytas paminklas. Nėra duomenų, kad darbai tęsti ir po to, kai D. S. informavo K.M. P. apie kapavietės padalinimo panaikinimą. Liudytoja D. S. teigia, kad leidimas atlikti rekonstrukcijos darbus nebuvo išduotas, tačiau pažymėtina, kad inkriminuoto Aprašo 44 punktas bei pats Aprašas, nenumato, kad už kapinių prižiūrėtojas ar seniūnas, turi išduoti leidimą atlikti darbus. Kapinėse atliekant statybinio pobūdžio darbus jų teisėtumas gali būti vertinamas ir statybą reglamentuojančių teisės aktų kontekste, tačiau šioje dalyje tyrimas nebuvo atliekamas ir jokie kitų teisės aktų pažeidimai neinkriminuoti.

Byloje pateiktas Marijampolės miesto seniūnijos seniūnės 2025-02-25 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad seniūnijoje nebuvo gauta prašymų pritarti kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo, pertvarkymo, remonto darbų vykdymo. Tačiau kaip minėta aukščiau, Aprašas reikalauja, kad būtų pranešta apie darbus, o ne pateikti prašymai pritarti. Vertinant visą įvykio situaciją, tai, kad liudytoja D. S. patvirtino, jog K.M. P. kreipėsi į seniūnija dėl kapavietės tvarkymo ir padalinimo, padalinimui seniūnė pritarė padarydama kapavietės padalinimo brėžinius, nėra neabejotinai paneigtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad apie darbus prieš juos atlikdama informavo seniūnę. Šiuo atveju D. S. paaiškinimas, kad leido tik sodinti gėles, atlikti grėbimo ar panašius darbus, vertintinas kaip nepaneigiantis K.M. P. aiškinimo, jog seniūnę informavo apie nutarime nurodytus darbus, pažymint, jog už kapavietę atsakingam asmeniui jokie kitų asmenų pritarimai ar leidimai elementariems kapavietės priežiūros darbams nereikalingi. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju gali kilti ir civilinės atsakomybės klausimas, todėl D. S. gali tiek situaciją švelninti savo naudai paaiškindama apie K.M. P. prašymų turinį ir jai suteiktus leidimus, tiek ir vertinant praėjusį laiko tarpą klysti. Po D. S. atliktų, nors ir galimai neteisėtų veiksmų padalinant kapavietę bei nurodant, kad už kapavietę atsakinga K.M. P., pastarajai neliko pagrindo manyti, jog savo veiksmus turi derinti su už kapavietę atsakingu asmeniu- nukentėjusiuoju M. M., o institucijai kurios tarnautojas atliko galimai neteisėtus veiksmus, reikalauti tokio asmens elgesio, bei taikyti atsakomybę už jų neatlikimą.

Teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 369 straipsnio 2 dalyje sudėties buvimo, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios ir objektyviosios pusės požymių visumos.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pabrėžtina ir tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, K.M. P. aiškinimas, jog apie veiksmus informavo už kapų priežiūrą atsakingą seniūnę, nėra paneigtas. Administracinio nusižengimo bylos teisena K. M. P. atžvilgiu nutrauktina nesant jos veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 369 straipsnio 2 dalyje, požymių (ANK 565-1 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. M. P. skundą tenkinti.

P. M. savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. Š. 2025 m. liepos 7 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 25263329820 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarties kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės savivaldybės administracijai, nukentėjusiam, Pareiškėjai ir jos atstovui.