- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2YT-378-445/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00734-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š., G. N., valstybės įmonei Turto bankui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Š., G. N. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja nurodo, kad jos motina D. M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Tėvai turėjo tris vaikus – A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (pareiškėja), V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) Mirus tėvui ir taip bloga motinos sveikata dar labiau pablogėjo, jai buvo reikalinga ramybė, todėl vaikai nutarė, kad kol motina gyva, netvarkyti pas notarą tėvo turto paveldėjimo reikalų. Manė, kad tėvo turtas pereis motinai. Po tėvo mirties motina iki savo mirties gyveno palikimą sudarančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Kadangi motina nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, tai iki tėvo mirties ir po to naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjo A. Š. asmeniniais daiktais, baldais, elektros prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu turtu. Sodyba yra tėvams priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1820 ha. Po A. Š. mirties D. M. Š. toliau gyveno sodyboje, ją prižiūrėjo ir išlaikė. Sutuoktinio turtą paveldėjo, paimdama jo turtą ir pradėdama jį faktiškai valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmė A. Š. turtą, tokį, kokį jis turėjo mirties dieną visa apimtimi. Tėvo palikimą motina priėmė po tėvo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties iš karto faktiškai jo turėtu turtu disponavo. Nors į notarų biurą mirus A. Š. dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti visą palikėjo turtą, priėmė motina D. M. Š. (CK 5.50 str.). Po motinos mirties jos palikimą priėmė jos vaikai, kreipdamiesi į notaro biurą su pareiškimu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. Š. ir G. N. (pareiškėjos brolis ir sesuo) teismui pateiktais atsiliepimais į pareiškėjos pareiškimą neprieštaravo pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos A. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų V. Š. bei G. N. (toliau – ir įpėdiniai) tėvas, pareiškėjos A. B., V. Š. bei G. N. motinos D. M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) sutuoktinis A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo sutuoktinės ir įpėdinių giminystės ryšys, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrintas notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimus.
Varėnos 2-ojo notaro biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2021-10-01 rašte pažymima, jog įpėdiniai, mirus A. Š., į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nėra aišku, kam priklausytų paveldėti A. Š. turtą. Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021-11-05 pažymoje nurodoma, kad pagal Varėnos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) gatvių 1998-2002 m. namų ūkių knygą Nr. 58, asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), D. M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įrašyta gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kitais kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). D. M. Š. sutuoktinis A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) vedęs bendrą ūkį, mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties D. M. Š. ūkį tvarkė viena. D. M. Š. mirė (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į A. Š. palikimą, išskyrus dukrą A. Č.-J.. Pažymėtina, kad byloje nėra sprendžiamas D. M. Š. palikimo paveldėjimo klausimas, o tik A. Š.. Byloje nėra ginčo, kad įpėdinių motina, mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos sutuoktinio mirties faktiniu valdymu, nėra ginčo dėl paveldėjimo teisės (buvimo įpėdiniu). Vis dėlto, teismas turi įsitikinti, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad sutuoktinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad D. M. Š. sutuoktinis A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) vedęs bendrą ūkį, mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties D. M. Š. ūkį tvarkė viena. Rašytiniai dokumentai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad motina nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, iki tėvo mirties ir po to naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjo A. Š. asmeniniais daiktais, baldais, elektros prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu turtu, sodyba yra tėvams priklausančiame žemės sklype, kad po A. Š. mirties D. M. Š. toliau gyveno sodyboje, ją prižiūrėjo ir išlaikė. Bylos duomenys patvirtina, kad palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (įpėdiniams) gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju fakto nustatymas susijęs su atsiradusia turtine teise įgyti nuosavybę į likusį abiejų tėvų turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu A. B., V. Š. ir G. N. gauti paveldėjimo teisės liudijimus į jų motinos D. M. Š. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.