- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-31
- Bylos Nr.
- 2A-713/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- UAB „Mindoza“
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Akvatera“
- Advokatai
- Ingrida Montvydienė, Eglė Keidošienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Mindoza“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mindoza“ ieškinį atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Akvatera“, dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Mindoza“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos viešojo pirkimo komisijos sprendimus dėl preliminarios pasiūlymų eilės, pretenzijos atmetimo bei laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės dėl sauso visaverčio pašaro tarnybiniams šunims pirkimo.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2008 m. spalio 22 d. paskelbė atvirą konkursą dėl sauso visaverčio pašaro tarnybiniams šunims pirkimo. Atplėšus vokus, ieškovas 2008 m. gruodžio 17 d. elektroniniu paštu gavo perkančiosios organizacijos laišką dėl pasiūlymo patikslinimo, 2009 m. sausio 3 d. – pranešimą apie sudarytą preliminarią pasiūlymų eilę, kurioje pirmoje vietoje įrašyta UAB „Akvatera“, antroje – UAB „Mindoza“, trečioje – UAB „Canis Vita“. Pagal paskelbto konkurso perkamų prekių savybių reikalavimus siūlomame pašare neturi būti menkaverčių užpildų ir subproduktų. Preliminarioje eilėje pirmuoju numeriu įrašytos UAB „Akvatera“ siūlomų produktų „Nature‘s Protection Active“, „Nature‘s Protection Adult“, „Nature‘s Protection Junior“ sudėtyje yra subproduktų pagal šios įmonės oficialiai ir viešai skelbiamą informaciją. Esant tokioms aplinkybėms, šios įmonės produktas iš viso neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų ir pasiūlymas turėjo būti atmestas. Perkančiajai organizacijai pateiktoje pretenzijoje ieškovas nurodė, kad ant UAB „Akvatera“ pakuočių, skirtų skirtingoms rinkoms, yra pateikiama skirtinga informacija apie pašaro sudėtį, nors produkcijos pakuotės pateikiamos tuo pačiu pavadinimu. 2009 m. sausio 13 d. atsakyme į pretenziją perkančioji organizacija nurodė, kad UAB „Akvatera“ pasiūlymas atitinka visus reikalavimus, nurodytus pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje, ir produkcijoje subproduktų nėra, todėl pretenzija buvo atmesta, ir jau kitą dieną buvo priimtas sprendimas UAB „Akvatera“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu. Įstatymas numato pareigą perkančiajai organizacijai prašyti paaiškinti netikslius ar neišsamius duomenis apie siūlomą produktą, tačiau perkančioji organizacija nekreipė dėmesio į trečiojo asmens pasiūlyme nurodytus neteisingus duomenis apie produktą, netyrė pateiktos informacijos, todėl atsakovo neveikimas ir akivaizdžiai tikrovės neatitinkančios išvados dėl pretenzijoje nurodytų faktų gali būti vertinami kaip siekis padėti UAB „Akvatera“ laimėti konkursą. UAB „Akvatera“ net neturėjo produkto konkurso paskelbimo dieną, nes perkančioji organizacija nurodė, kad pašarai tarnybiniams šunims bus gaminami UAB „Akvatera“. Ieškovo manymu, minėtieji atsakovo veiksmai yra neteisėti ir pažeidžiantys ieškovo teises ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, jog ieškovas savo ieškinį grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad UAB „Akvatera“ konkursui pasiūlytuose produktuose yra subproduktų, todėl jo pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis konkurso sąlygų. Ieškovo nurodymu, pagal oficialiai ir viešai skelbiamą UAB „Akvatera“ informaciją interneto svetainėje visose prekių ženklo „Nature‘s Protection“ pašaro rūšių sudėtyse yra subproduktų, ką patvirtina tiek į bylą pateiktas lankstinukas su informacija apie ėdalo sudėtį, tiek prie bylos pridėtų pakuočių pavyzdžiai. Teismas pažymėjo, kad kartu su pasiūlymu pateiktose ėdalų specifikacijose nurodomi produktų pavadinimai skiriasi nuo prekių pavadinimų pasiūlyme ir jie įvardijami „Nature‘s Protection Maxi Junior“, „Nature‘s Protection Adult Active“. Teismas nurodė, kad nors yra nustatyta siūlomos prekės nurodomų pavadinimų netikslumų konkursui pateiktuose dokumentuose, tais pačiais prekės pavadinimais siūlomų produktų masiniam pirkėjui ir konkursui nurodoma skirtinga ėdalo sudėtis, tačiau šioje byloje ginčas yra kildinamas iš UAB „Akvatera“ pasiūlyto pašaro šunims atitikties perkančiosios organizacijos sąlygose nurodytoms techninėms specifikacijoms, konkrečiai dėl subproduktų buvimo ėdale.
Teismas pažymėjo, kad UAB „Akvatera“ išduoti sertifikatai pagrindžia aplinkybę, kad įmonė gamina naminių gyvūnų pašarus ir juos parduoda, jos vykdoma gamyba atitinka kokybės vadybos sistemos ISO 9001:2001 ir aplinkos vadybos sistemos ISO 14001:2004 reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Akvatera“ siūlomos konkursui prekės atitinka sąlygose nurodytas perkamų prekių savybes pagal pateiktą techninę specifikaciją ir kokybės reikalavimus, juose nėra draudžiamų pagal sąlygas subproduktų. Teismas sprendė, kad siūlomos prekės pavadinimas ar pakuotė šiuo atveju nėra lemiamas veiksnys, kuris privalėtų nulemti šunų ėdalo sudėtį ir kokybę, nes ėdalo gamintojas niekaip nėra suvaržytas gaminti tik tam tikros sudėties produktą pagal jam to paties gamintojo suteikiamus pavadinimus ar naudojamą pakuotę.
Teismas nurodė, kad nei pretenzijos pateikimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas ginčas dėl to, kad gaminio sudėtį ar kokybę vienareikšmiškai gali lemti naudojamos pakuotės ar pavadinimas, ši aplinkybė nebuvo šalių įrodinėjama (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs, kad viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis Viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, sprendė, jog viešųjų pirkimų komisija neturėjo pagrindo atmesti UAB „Akvatera“ pasiūlymo ieškovo nurodomais pagrindais. Konkurso sąlygų 10 punkte buvo numatyta, kad perkančioji organizacija neatmestus pasiūlymus vertina remdamasi mažiausios kainos kriterijumi, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai preliminarią pasiūlymų eilę sudarė kainų didėjimo tvarka.
Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, kad pirmą vietą laimėjusi bendrovė net neturi produkto, kuriam pirkti paskelbtas konkursas, nes jis bus gaminamas ateityje, nesudaro pagrindo atmesti gamintojo UAB „Akvatera“ pasiūlymo. Teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų metu dažni atvejai, kai yra perkamos labai individualiais požymiais apibrėžtos prekės ar paslaugos, kurių masinė gamyba visai nėra vykdoma, todėl reikalavimas konkurso pasiūlymo pateikimo dieną turėti tam tikrą kiekį tokių individualiems poreikiams reikalingų prekių tokiais atvejais būtų diskriminuojantis ir nelogiškas. Nagrinėjamu atveju tiekėjų kvalifikaciniuose reikalavimuose buvo numatyta, kad tiekėjas turi pateikti dokumentus, patvirtinančius tiekėjo teisę verstis ta ūkine veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti. UAB „Akvatera“ tokią teisę patvirtinančius dokumentus pateikė. Reikalavimas turėti jau pagamintą produkciją nebuvo formuluojamas. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovui nėra žinoma, ar apskritai įmanoma pagaminti tokį produktą, kurio receptūrą pateikė UAB „Akvatera“, bei negalima įvertinti, kad būsimo produkto kokybė tikrai atitiks techninius reikalavimus. Teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų metu yra vertinami pasiūlymai, kurių turinys yra įtraukiamas į pasirašomos sutarties sąlygas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o už šalies prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą yra numatyta atsakomybė ir kitos teisinės pasekmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Mindoza“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą ir patenkinti ieškinio reikalavimus. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nuostatas, bei pateikia šiuos konkrečius argumentus:
1. Teismas netinkamai įvertino ieškovo argumentą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymus. Perkančioji organizacija nevertino trečiojo asmens UAB ,,Akvatera“ pateikto pasiūlymo atitikties pirkimo dalyko reikalavimams. Trečiasis asmuo UAB ,,Akvatera“ nepateikė pašaro, skirto mažiems šuniukams, techninės specifikacijos, taip pat siūlė pirkti vienas prekes, o specifikacijas pateikė kitų prekių. Pateiktame pirkimo-pardavimo sutarties su konkurso laimėtoju projekte įrašyti tokie patys kaip UAB ,,Akvatera“ pasiūlyme išvardinti prekių pavadinimai, o ne tie, kurių specifikacijos pateiktos.
2. Teismas neįvertino, kad trečiojo asmens viešai skelbiamoje informacijoje apie parduodamą prekės ženklo ,,Nature‘s Protection“ pašarą šunims nurodoma, jog pašaro sudėtyje yra subproduktų, kas buvo imperatyviai draudžiama pirkimo sąlygose. UAB ,,Akvatera“ pasiūlė pirkti pašarą šunims, kuriame pagal viešai skelbiamą informaciją yra subproduktų, pateikė kito pašaro, kuriame nenurodyti subproduktai, specifikacijas, o pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti pasiūlyme išvardinti pašaro pavadinimai, t. y. pašaras su subproduktais. Atsakovas faktiškai sutiko pirkti prekę, kurios savybių ne tik kad nepatikrino, tačiau jų nebus galima patikrinti ir ateityje.
3. Teismas neįvertino, kad UAB ,,Akvatera“ pateiktoje šunų ėdalo specifikacijoje nėra nurodyta pašaro ,,Nature‘s Protection Adult Active“ gyvulinės kilmės baltymų kilmė, t. y. iš ko jis susideda: jautienos, veršienos ar kt. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad trečiojo asmens siūloma prekė neatitinka pirkimo dalykui keliamų reikalavimų.
4. Teismas neįvertino, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų ir tuo aspektu, kad trečiasis asmuo siūlomą pirkti pašarą šunims dar tik gamins ateityje, nors perkančioji organizacija kaip pirkimo objektą nurodė sausą visavertį pašarą. Vadinasi, atsakovas, grubiai pažeisdamas konkurso sąlygas, pasirinko dar net neegzistuojantį produktą ir į pirmą vietą įrašė subjektą, kuris tik ruošiasi gaminti, t. y. pateikusį alternatyvų pasiūlymą.
5. Teismas nepagrįstai ieškovo prašymu neįtraukė į procesą Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8 bei 100 straipsnių nuostatas vykdo viešųjų pirkimų atitikimo įstatymų reikalavimams laikymosi kontrolę, teikia išvadą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų.
Trečiasis asmuo UAB ,,Akvatera“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo pateikti faktai neatitinka tikrovės, yra akivaizdžiai klaidinantys, siekiant iškreipti atsakovo paskelbto pirkimo aplinkybes bei siekiant suklaidinti teismus, motyvuojant tuo, kad siekiama apginti viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo viešojo pirkimo dėl visaverčio sauso pašaro tarnybiniams šunims įsigijimo metu priimtų sprendimų, kuriais pirkimo nugalėtoju buvo pripažintas trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujantis asmuo. Ieškovo nuomone, trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes jo siūlomame pašare yra subproduktų, be to, pašaras apskritai dar nėra pagamintas, todėl negalima įvertinti, ar jis atitinka pirkimo dokumentus, ar jį paskritai įmanoma pagaminti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės konstatuodamas, kad siūlomas būsimas pašaras atitinka atsakovo keltus reikalavimus. Kasacinis teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodė aiškintis, ar tai, kad tretysis asmuo pasiūlė pirkti nepagamintą prekę ir atsakovas sutiko, nepažeidė skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo principų.
Pažymėtina, kad byloje taip pat nustatyta, jog atsakovo pirkimo dokumentuose pateikta pašarų specifikacija buvo paruošta pagal Lietuvos veterinarijos akademijos rekomendacijas (T. 1, b. l. 11; T. 2, b. l. 224-225, 234). Trečiojo asmens pagaminti pašarai atitiko atsakovo reikalautą specifikaciją, tačiau vėliau paaiškėjo, kad rekomendacijos ir jų pagrindu parengti pirkimo dokumentai buvo netinkami – pašarai netiko šunims, todėl atsakovo su trečiuoju asmeniu sudarytos pirkimo sutartys abipusiu sutarimu buvo nutrauktos, o šiuo metu planuojamas rengti naujas analogiško pobūdžio pirkimas (T. 2, b. l. 226-227, 229-231, 234-235).
Dėl galimybės pirkti būsimą daiktą
Viešųjų pirkimų teisiniai santykiai, nepaisant juose dominuojančio viešojo intereso, savo esme yra civiliniai teisiniai santykiai (CK 1.1, 2.36, 6.380-6.382 straipsniai, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Viešųjų pirkimų įstatymas, tačiau bendruoju šių santykių teisės šaltiniu taip pat yra Civilinis kodeksas, viešiesiems pirkimams taikomas tiek, kiek kiti specialūs įstatymai nenustato ko kita (CK 6.305 straipsnio 3 dalis, 6.382 straipsnis). Nagrinėjamo ginčo kontekste yra svarbios Civilinio kodekso normos, susijusios su viešųjų pirkimų objekto apibūdinimu.
Perkančioji organizacija viešųjų pirkimų būdu gali įsigyti prekes, paslaugas ir darbus (Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 30-31, 33 dalys). Nors Viešųjų pirkimų įstatyme expressis verbis nėra apibūdinta prekės sąvoka, tačiau vertinant šiame įstatyme pateiktus paslaugos ir darbų apibūdinimus, taip pat Civiliniame kodekse įvardintus pirkimo-pardavimo, nuomos bei lizingo sutarčių dalykus, nekyla didesnių abejonių, kad prekė yra daiktas (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.567 straipsnio 1 dalis, Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas įtvirtina galimybę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl daikto, kuris dar tik bus sukurtas, įgytas ar kitokiu būdu atsiras ateityje (CK 6.306 straipsnio 1-2 dalys). Tokia nuostata gali būti paaiškinama civilinės apyvartos skatinimu, šalių iniciatyva ir sutarties laisvės principu. Savo ruožtu Viešųjų pirkimų įstatymas nenustato, ar preke, kaip pirkimo objektu, gali būti būsimas daiktas, tačiau teisėjų kolegija neranda įtikinamų argumentų, kurie pateisintų draudimą perkančiajai organizacijai pirkti dar neegzistuojantį daiktą. Pirma, viešųjų pirkimų būdu įsigyjant paslaugas ir darbus pirkimo objektas apskritai dar neegzistuoja – paslauga bus suteikta ir darbas atliktas tik ateityje. Antra, perkančiosios organizacijos poreikiai gali lemti būtinybę įsigyti labai specifinį daiktą, kuris apskritai dar neegzistuoja ar turi būti perdirbtas ar kitaip pakeistas, kad atitiktų pirkimo objektui keliamus reikalavimus. Tokiu atveju tiekėjas daiktą pagamins ar įgis tik laimėjęs pirkimą, nes, kol nėra aišku, ar būtent su juo bus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, tiekėjui ekonomiškai nėra naudinga turėti tik pirkėjo poreikį atitinkančią prekę. Pavyzdžiui, perkančiajai organizacijai nusprendus įsigyti jos specifinius individualius poreikius atitinkančius baldus, akivaizdu, kad baldai pagal keliamus reikalavimus bus gaminami tik laimėjus pirkimą. Pripažinus, kad viešųjų pirkimų preke gali būti tik egzistuojantis daiktas, būtų ne tik suvaržyta perkančiosios organizacijos galimybė įsigyti jai reikalingas prekes, bet ir tiekėjų konkurencija, nes iš jų rato būtų pašalinti asmenys, pirkimo metu dar neturintys konkretaus daikto, tačiau galintys jį pasiūlyti sudarius pirkimo sutartį (Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Trečia, viešųjų pirkimų būdu perkamos prekės yra apibūdinamos nurodant jų eksploatacines savybes, kokybės lygį, poveikio aplinkai rodiklius ir kita, o toks apibūdinimas nepaneigia galimybės įsigyti ir būsimą daiktą (Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnis, 3 priedėlis). Ketvirta, viešojo pirkimo sutarties, kaip ir bet kurio kito sandorio, neįvykdymo rizika egzistuoja visuomet. Civilinės atsakomybės ir prievolių įvykdymo užtikrinimo institutai gali padėti išvengti ar sumažinti šią riziką ar jos pasekmes, todėl argumentas, kad, sudarant sutartį dėl būsimo daikto, jos neįvykdymo rizika gali padidėti, nėra pakankamas paneigti galimybę įsigyti dar nesančią prekę. Žinoma, perkančioji organizacija, laikydamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir principų, yra laisva nustatyti pirkimo objekto savybes ir reikalauti, kad prekė būtų jau pagaminta, taip pat pateikti jos pavyzdžius, tačiau tai jokiu būdu nevaržo jos teisės skelbti pirkimą ir dėl būsimo daikto. Pirkimo dokumentuose pateiktos prekės charakteristikos, nepaisant to, perkamas egzistuojantis ar tik būsimas daiktas, leidžia įvertinti tiekėjų siūlymų atitiktį šiuo aspektu, nes dažniausiai apskritai nėra reikalaujama su pasiūlymu pateikti prekę ar jos pavyzdį (Viešųjų pirkimų įstatymo 28, 39 straipsniai). Šiuo atveju tiekėjo pateikta siūlomos būsimos prekės specifikacija, kaip ir būsimo daikto pirkimo-pardavimo sutarties atveju, laikytina daikto apibūdinimu, o ne siūlymu jį pagaminti (CK 6.306 straipsnio 3-4 dalys).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovas pirkimo dokumentuose pirkimo objektą apibūdino nurodydamas jo savybes – šunų pašaro sudėtį (T. 1, b. l. 11). Reikalavimo, kad būtų siūloma tik pagaminta ir jau rinkoje esanti prekė, nebuvo, todėl tretysis asmuo, užsiimantis ir pašarų gyvūnams gamyba (T. 1, b. l. 201-202, 205), galėjo siūlyti ir dar nesančius, tačiau visus kriterijus atitinkančius pašarus. Byloje nėra duomenų, kad tokia galimybė būtų suteikusi trečiajam asmeniui nepagrįstą konkurencinį pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu – tokia aplinkybe nesirėmė nei ieškovas, nei kiti pirkime dalyvavę tiekėjai. Priešingai, galimybė siūlyti gamyboje nesančius pašarus tik padidino konkurenciją. Be to, perkami pašarai buvo skirti tarnybiniams šunims, kuriems dėl fizinių krūvių ir kitų sąlygų būtinas geresnės kokybės maistas (T. 2, b. l. 224-225), kurį atitinka ne tik rinkoje jau esantys pašarai, bet ir pagal konkrečias atsakovo specifikacijas (individualizuoti) pagaminsimi pašarai. Pripažinus, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentus, o jo kaina yra mažiausia, atsakovas privalėjo paskelbti trečiąjį asmenį pirkimo nugalėtoju. Šiuo atveju teisėjų kolegija iš nustatytų bylos aplinkybių neįžvelgia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principų pažeidimo.
Dėl kitų ieškovo argumentų
Konstatavus, kad tretysis asmuo galėjo siūlyti dar nepagamintus pašarus, kurių sudėtis perkančiosios organizacijos vertinimu atitiko pirkimo dokumentus, ką patvirtino ir vėliau atlikta ekspertizė, atmestinas ieškovo argumentas, jog trečiojo asmens pasiūlyta prekė turėjo draudžiamų subproduktų (T. 1, b. l. 142-143; T. 2, b. l. 229-230).
Ieškovas taip pat teigia, kad trečiojo asmens kainos pasiūlyme ir prekių specifikacijoje nurodyti prekių pavadinimai nesutampa, nenurodyta vieno iš pašarų gyvūninės kilmės baltymų šaltinis, taip pat nepateikta vienos rūšies pašarų specifikacija, todėl šis pasiūlymas turėjo būti atmestas. Vertinant nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso dominavimo nulemtas viešųjų pirkimų santykiams keliamas padidintas formalumas nėra betikslis, o skirtas užtikrinti, kad butų pasiekti viešųjų pirkimo tikslai, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymasis. Formalūs netikslumai, kurie nepažeidžia nurodytų tikslų ir principų, negali sukelti neigiamų padarinių juos padariusiam asmeniui, todėl, pavyzdžiui, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėją patikslinti ar papildyti neišsamius ar netikslius duomenis apie jo kvalifikaciją, taip pat paaiškinti savo pasiūlymą (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalis, 39 straipsnio 1 dalis). Iš tiesų, trečiojo asmens kainos pasiūlyme ir prekių specifikacijoje nurodyti pašarų pavadinimai (prekės ženklai) nesutampa, tačiau palyginus abiem atvejais pateiktas konkrečias pašarų charakteristikas, matyti, kad jos yra identiškos (T. 1, b. l. 193-199). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks pavadinimų neatitikimas nekeičia pasiūlymo esmės. Tretysis asmuo tiek mažiems šuniukams, tiek laktuojančioms bei besilaukiančioms patelėms pasiūlė to paties pavadinimo ir sudėties pašarus („Nature‘s protection junior“), todėl tai, kad du kartus nėra pateikta ta pati pašaro specifikacija, taip pat nelaikytina esminiu pasiūlymo trūkumu (T. 1, b. l. 193-194, 197). Ieškovas teisingai nurodo, kad vienoje iš pašarų charakteristikų nėra nurodytas pirkimo dokumentuose reikalautas gyvūninės kilmės baltymų šaltinis (T. 1, b. l. 11, 199). Pastebėtina, kad perkančioji organizacija paprašė trečiojo asmens paaiškinti kitas pasiūlymo sąlygas, tačiau į nurodytą aplinkybę dėmesio neatkreipė ir jos paaiškinti neprašė (T. 1, b. l. 119, 128, 140). Kita vertus, vėlesnis pirkimo sutarties vykdymas patvirtino, kad trečiojo asmens pateikti pašarai atitiko pirkimų dokumentų reikalavimus, todėl neabejotina, kad atsakovui paprašius paaiškinti pasiūlymą dėl baltymų šaltinio kilmės, tai būtų padaryta (T. 2, b. l. 93). Taigi atsakovo neatidus trečiojo asmens pasiūlymo vertinimas negali sukelti pastarajam neigiamų pasekmių, jei atsakovui esant atidesniam, tokie neaiškumai galėjo būti pašalinti. Sprendžiant, ar toks trečiojo asmens pasiūlymo vertinimas nepažeidžia skaidrumo ir tiekėjo lygiateisiškumo principų, taip pat būtina pabrėžti, kad visiems pirkime dalyvavusiems tiekėjams, įskaitant ir patį ieškovą, buvo sudarytos sąlygos paaiškinti savo pasiūlymus ar pateikti trūkstamus dokumentus, o tai tinkamai padarę asmenys galėjo dalyvauti tolimesnėse viešoje pirkimo procedūrose (T. 1, b. l. 111, 116-122, 124-150, 153-155). Be to, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas, gavęs pastarojo pretenziją dėl trečiojo asmens pasiūlymo, ėmusi veiksmų išsklaidyti visas abejones ir paprašė trečiąjį asmenį paaiškinti savo pasiūlymą pagal atsakovo nurodytas aplinkybes (T. 1, b. l. 172-175). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija ir aptariamu atveju neįžvelgia viešųjų pirkimų teisės normų ir principų pažeidimo.
Ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniui ar išvada duodančia institucija Viešųjų pirkimų tarnybą, taip pat laikytinas nepagrįstu. Teismo sprendimas neturi įtakos šios institucijos teisėms ir pareigoms, todėl ją pagrįstai buvo atsisakyti įtraukti trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Visiškai pagrįstai buvo atsisakyta Viešųjų pirkimų tarnyba įtraukti ir išvadą duodančia institucija, nes įstatymai nenumato privalomo išvados pateikimo viešųjų pirkimų bylose (CPK 49 straipsnio 2, 4 dalys, Viešųjų pirkimų įstatymo 8, 95 straipsniai). Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šios institucijos įtraukimas bylos nagrinėjimo metu užvilkins procesą (T. 2, b. l. 92). Pažymėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos nedalyvavimas nagrinėjamame ginče nelėmė priimto teismo sprendimo neteisėtumo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priešingai nei teigia ieškovas, net pripažinus, kad pirkimą turėjo laimėti būtent jis, viešojo pirkimo sutartys su ieškovu negalėtų būtų sudarytos, nes vykdytas pirkimas yra pasibaigęs, o jo pagrindu sudarytos sutartys yra nutrauktos (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies). Palankaus ieškovui sprendimo atveju pastarasis galėtų reikalauti žalos atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pripažinus, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, iš ieškovo trečiojo asmens atsakovo pusėje naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Tretysis asmuo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patyrė 2 500 Lt su advokatės teisine pagalba susijusių išlaidų (T. 2, b. l. 126-127, 203). Nurodyto dydžio išlaidos neviršija teisės aktų nustatytų maksimalių dydžių, o šias išlaidas mažinti leidžiančių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl trečiojo asmens naudai jos priteistinos visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 39 Lt (T. 2, b. l. 122, 216, 222), valstybei taip pat priteistinos iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykiams aktualias materialines ir procesines teisės normos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiojo asmens UAB „Akvatera“ naudai priteisti iš ieškovo UAB „Mindoza“ 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės naudai priteisti iš ieškovo UAB „Mindoza“ 39 Lt (trisdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.