- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 1-87-239/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Civilinis ieškovas
- D. J.
- Kaltinamasis
- A.T.
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė, Žana Kozliakienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A.T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., lietuvis, LR pilietis, spec.vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba EKO tarnyboje rūšiuotoju, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 281 str. 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A.T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
kaltinamasis 2013-07-06, 15.36 val., kelio Aukštadvaris-Semeliškės-Vievis 1 km 75 m, Trakų rajone, vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. B., pažeidė Kelių eismo taisyklių (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 9, 14, 133, 139 punktų reikalavimus, tai yra būdamas neblaivus ( kraujyje rasta 1,42 promilės etilo alkoholio), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas 124 km/h greičiu, taip viršydamas jam leistiną 70 km/h greitį, dešinės pusės ratais įvažiavo į dešininį kelkraštį, grąžindamas automobilį į važiuojamąją dalį jo nesuvaldė, dėl to automobilis prarado judesio stabilumą, nuslydo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į medį. Šio eismo įvykio metu nukentėjo automobilyje važiavę keleiviai: E. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir D. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 4 d.
Kaltinamasis A. T. kaltu pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiuosius pažįsta, santykiai buvo geri. Apie įvykio dieną iš esmės nieko neprisimena. Prisimena, kad susitiko su D. J. lauke, prie nukentėjusiojo D. J. namų. Susitikę, abu važiavo pas kaltinamojo merginą į Ūbiškių kaimą su VW Golf automobiliu, kurį buvo nusipirkęs iš V. B., tik automobilis nebuvo perregistruotas kaltinamojo vardu. Su E. S., mano, jog susitiko prie jo namų, nes E. S. yra kaltinamojo merginos brolis. A. T. neprisimena, kur važiavo ir kur buvo, ką veikė. Apie eismo įvykį sužinojo tik jau būdamas ligoninėje, atgavęs sąmonę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Nurodė, kad visaip bandė atsiprašyti nukentėjusiojo ir atlyginti jam žalą. Sutinka atlyginti D. J. 10 000 EUR neturtinės ir neturtinės žalos.
Bylą nagrinėjant teisme, įrodymai buvo tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273, 291 str.).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė taip pat įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju iki avarijos bendravo, tačiau dabar santykių nepalaiko. Paaiškino, kad dėl autoįvykio kaltina tik A. T., nes buvo iš anksto abu susitarę, kad, būtent, nukentėjusysis ryte vairuos automobilį. D. J. autoįvykio dieną alkoholio nevartojo, nuėjo į automobilį ir užsnūdo, o pabudo tik tuomet, kai automobilis jau važiavo ir jį vairavo išgėręs A. T.. Nukentėjusysis atsibudo tik ligoninėje, 19 parų išbuvo komoje, lūžo abi rankos ir kojos, kaklo2013-07-06 slankstelis, smarkiai sužalota dešinė pusė, suplyšo sausgyslės. Plokštelės įstatytos dešinėje rankoje ir kairėje kojoje. Nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jis jam iš dalies atleidžia, tačiau su juo bendrauti negali, nes buvo patirti sunkūs išgyvenimai, dar iki šiol nėra atsigavęs. Nenori, kad kaltinamasis būtų nuteistas, tačiau žalą prašo priteisti. Ją sudaro 433,46 EUR turtinės žalos,, tai išlaidos už vaistus, perrišimus bei kelionės išlaidos, kurie pagrindžiami surinktais įrodymais. Taip pat paaiškino, kad šiuo metu nėra aiški prognozė, ar koja bus sveika, ar nukentėjusysis galės vairuoti, neaišku, kokį darbą galės dirbti. Nurodė, kad po daugelio narkozių išbyrėjo dantys, teko patirti daug operacijų, ligoninėje praleido apie pusę metų, todėl neturtinės žalos nemažina ir prašo priteisti 30000,00 EUR neturtinės žalos.
Sutinkamai su 2013-07-06 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į Aukštadvario pusę, kelyje Aukštadvaris-Semeliškės-Vievis, 1 km 75 m. Automobilis yra kairėje kelio pusėje ant žolės, kur dešinysis galinis automobilio ratas nutolęs nuo asfalto 6,1 m atstumu, o dešinysis priekinis automobilio ratas nutolęs nuo asfalto 6,3 m. Automobilis ties viduriu įstrigęs į medį. Šalia automobilio mėtosi įvairios automobilio detalių šukės. Nuo posūkio į Nacionalinė regioninį parką iki automobilio veda padangų slydimo pėdsakai įstrižai kelio link automobilio, kurių ilgis 100 m. ( b.l. 14-24).
Iš 2013-07-06 automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad apgadintas automobilio stogas, abu bamperiai, keturi sparnai, keturios durys, bagažinės ir variklio dangčiai, išdaužyti visi priekiniai žibintai, sudaužyti visi langai, nuleisti ratai, išlaužta mašinos pakaba, išlaužtas variklis, išbėgę aušinimo ir variklio skysčiai (b.l. 32-33)
Iš specialisto išvados Nr. T-N 1404/13(01) matyti, kad A. T. kraujyje rasta 1,42 promilės etilo alkoholio. Kraujyje opijatų, kokaino, kokaino metabolitų nerasta. ( b.l. 99).
Sutinkamai su nukentėjusiojo D. J. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, 2013-07-06 jam buvo konstatuoti daugybiniai skeleto kaulo lūžiai: atviras dešinio šlaunikaulio, atviras dešinio blauzdikaulio, dešinės pusės dilbio kaulų, kairio šlaunikaulio ir blauzdikaulio, kairiojo gaktikaulio abiejų šakų, kryžkaulio; galvos smegenų sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, kontaktuojant su automobilio salono dalimis. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. ( b.l. 51)
Iš specialisto išvados Nr. T-N 1403/13(01) matyti, kad D. J. kraujyje opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų ir etilo alkoholio nerasta. (b.l. 45)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. S. parodė, kad A. T. yra jo pažįstamas. Su juo kartu dirbo Vilniuje. 2013-07-05 vakare, į Ūbiškių kaimą, prie ežero atvažiavo A. T. su D. J. ir dar vienu vaikinu, jo vardo neprisimena. A. T. atvažiavo savo automobiliu VW GOLF, valst. Nr. neprisimena. E. S. su savo seserimi G. bei dar pora pažįstamų vaikinų gėrė alų, prie ežero buvo iki ryto. Liudytojas parodė, kad apie pietus pradėjo kepti šašlykus, bet neturėjo duonos bei padažo, todėl nutarė nuvažiuoti į Ūbiškių kaimo parduotuvę. Tuo metu Aleksandro automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje, miegojo D. J.. Jie jo nekėlė, A. T. sėdo prie vairo, o E. S. – į galą ir nuvažiavo parduotuvės link. Pradėjus važiuoti D. J. prabudo. Jis neprieštaravo, kad važiuoja kartu. Privažiavus Ūbiškių kaimo parduotuvę visi stabtelėjome, bet nutarė nuvažiuoti iki Aukštadvario parduotuvės, buvo apie 15 val. E. S. nepastebėjo, kad ryte, ar prieš sėdant prie vairo, A. T. būtų vartojęs alkoholį. Kaltinamasis buvo labai girtas 2013-07-05 vakare. Liudytojas parodė, kad beveik privažiavus prie Aukštadvario, ties kartingų aikštele, automobilis labai staigiai metėsi į kairę, po to nuvažiavo nuo kelio. Kas toliau vyko, nebeatsimena. Prisimena, kad važiuojant, ūžė galinis kairės pusės (vairuotojo) rato guolis. Liudytojas mano, kad gal mašinos gedimas turėjo įtakos avarijos kilimui. Liudytojas taip pat prisimena, kad prieš automobiliui metantis į kairę, automobilio dešinės pusės ratais buvo užvažiavę ant žvyrkelio, ir patvirtina, kad prieš autoįvykį, automobilis važiavo dideliu greičiu, gal apie 100 km/h. Šio autoįvykio metu jis nukentėjo mažiausiai. Dėl to automobilio vairuotojui A. T. pretenzijų neturi, žala jam nepadaryta, ieškinys nepareikštas. (b.l. 88-89)
Iš E. S. medicininių dokumentų apžiūros nustatyta, kad 2013-07-06 jam buvo konstatuota muštinė žaizda viršugalvyje ir dešinės peties, alkūnės, klubo sąnario sumušimai, pasireiškia skausmingumu. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, nukentėjusiajam atsitrenkiant į kietus bukus automobilio salono paviršius. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. ( b.l. 94)
Iš specialisto išvados Nr. T-N 1410/13(01) matyti, kad E. S. kraujyje rasta 0,27 promilės etilo alkoholio. Kraujyje opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino ir jo metabolitų nerasta. ( b.l. 85)
Sutinkamai su 2013-09-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1979(12), prieš pat, įvykio vietoje užfiksuotų, slydimo pėdsakų formavimąsi automobilio „VW Golf“ greitis buvo apie 124 km/h. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks: kairiuoju vingiu judantis automobilis „VW Golf“ dešinės pusės ratais įvažiavo į dešinį kelkraštį. Vairuotojas A. T., grąžindamas automobilį įvažiuojamąją dalį, jo nesuvaldė. Dėl šios priežasties automobilis prarado judesio stabilumą. Automobilis „VW Golf pasisuko horizontalioje plokštumoje ir slydo dešiniuoju šonu ir priekine dalimi į priekį. Jis slydo įstrižai kelio iš dešinės į kairę. Nuslydęs nuo kelio į kairę automobilis „VW Golf“ dešiniuoju šonu, ties priekiniu dešiniuoju statramsčiu, atsitrenkė į medį. Pasisukęs apie jį, automobilis liko stovėti taip, kaip yra užfiksuota kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos schemoje. Techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „VW Golf“ vairuotojo A. T. veiksmai, - važiavo 124 km/h greičiu, taip viršydamas jam leistiną 70 km/h greitį, dešinės pusės ratais įvažiavo į dešinį kelkraštį, grąžindamas automobilį į važiuojamąją dalį jo nesuvaldė, dėl ko automobilis prarado judesio stabilumą, nuslydo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į medį. Nenustatyta automobilio VW Golf važiuoklės gedimų, kurie galėjo turėti įtakos šio eismo įvykio kilimui. (b.l. 40-42)
Iš 2014-10-07 – 2014-12-05 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-220/2014 matyti, kad kaltinamasis A. T. nusikalstamos veikos padarymo metu (2013-07-06), nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu įtariamasis neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam konstatuojamas potrauminis sindromas, kuris šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įtariamasis dėl savo psichinės būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, gali duoti parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme. ( b.l. 136-139)
Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. atsako tas, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. T. parodė, jog kaltu prisipažįsta pilnai, jo kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais. Pats kaltinamasis įvykio aplinkybių neprisimena tačiau neneigia kaltinime nurodytų aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. S. parodė, kad įvykio dieną kaltinamasis vartojo alkoholį. Pritrūkus duonos, kaltinamasis sėdo už automašinos VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) vairo ir kartu su nukentėjusiuoju bei priekinėje mašinos sėdynėje miegančiu D. J., važiavo į Aukštadvarį. Neprivažiavus Aukštadvario, ties kartingų aikštele, automobilis labai staigiai metėsi į kairę, po to nuvažiavo nuo kelio. Kas toliau vyko, nebeatsimena. Prieš autoįvykį, automobilis važiavo dideliu greičiu. Taigi, automobilį vairavo kaltinamasis. Iš specialisto išvados Nr. T-N 1404/13(01) matyti, kad A. T. kraujyje rasta 1,42 promilės etilo alkoholio. Kad kaltinamasis buvo neblaivus, patvirtina ir nukentėjusysis E. S..
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. T. vairuodamas pažeidė kelių eismo taisykles, t.y. viršijo nustatytą leistiną greitį, dėl kurio nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Iš 2013-09-11 Nr. 11-1979(12) specialisto išvados matyti, kad techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „VW Golf“ vairuotojo A. T. veiksmai, - važiavo 124 km/h greičiu, taip viršydamas jam leistiną 70 km/h greitį, dešinės pusės ratais įvažiavo į dešinį kelkraštį, grąžindamas automobilį į važiuojamąją dalį jo nesuvaldė, dėl ko automobilis prarado judesio stabilumą, nuslydo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į medį. Nenustatyta automobilio VW Golf važiuoklės gedimų, kurie galėjo turėti įtakos šio eismo įvykio kilimui. (b.l. 40-42). Šią išvadą patvirtina ir byloje esantys nukentėjusiojo liudytojo E. S. parodymai. Ikiteisiminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad prieš autoįvykį, „automobilis važiavo dideliu greičiu, gal apie 100 km/h.“. Kad autoįvykio metu E. S. buvo padarytas nežymus kūno sužalojimas, o D. J.-sunkus kūno sužalojimas-patvirtina byloje esantys minėtų asmenų medicininių dokumentų apžiūros protokolai. Kad kaltinamasis A. T. padarė jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus pilnai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: įvykio vietos bei transporto priemonės apžiūros protokolais, specialisto išvadomis ir kt. byloje esančia medžiaga.
LR BK 281 straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, 7 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal šio straipsnio 1–6 dalis atsako tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Pagal LR BK 16 str. nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Vertindamas A. T. kaltę, teismas pripažįsta, kad A. T., vairuodamas transporto priemonę, ir darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susidariusioje situacijoje nenumatė, kad dėl jo elgesio ir veiksmų gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad jo veiksmai gali sukelti sunkias pasekmes. Būdamas vairuotoju, A. T. privalėjo ir pagal esamą situaciją galėjo laikytis KET reikalavimų, t.y. nesėsti už vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neviršyti nustatyto leidžiamo maksimalaus greičio, taip pat turėjo ir galėjo suvokti, kad tokių KET reikalavimų nesilaikymas gali sukelti padarinius – sunkų asmens sužalojimą. Taigi remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, teismas pripažįsta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis A. T. padarė veikdamas neatsargiai, nusikalstamo nerūpestingumo forma.
Taigi, teismas laiko, kad visiškai įrodyta, jog A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,42 promilės etilo alkoholio), vairuodamas VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 14, 133, 139 punktų reikalavimus, tai yra būdamas neblaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas 124 km/h greičiu, taip viršydamas jam leistiną 70 km/h greitį, dešinės pusės ratais įvažiavo į dešininį kelkraštį, grąžindamas automobilį į važiuojamąją dalį jo nesuvaldė, dėl to automobilis prarado judesio stabilumą, nuslydo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į medį. Šio eismo įvykio metu nukentėjo automobilyje važiavę keleiviai: E. S., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir D. J., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 4 d.
Visi aukščiau paminėti įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir teismas jais vadovaujasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.
Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad padarytas nusikaltimas nėra sunkus, o atsiradusių visuomenei pavojingų pasekmių atžvilgiu ir neatsargus, A. T. anksčiau neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, kaltu prisipažino pilnai, pergyvena dėl padaryto nusikaltimo pasekoje atsiradusių pasekmių -visos šios aplinkybės lengvina teisiamojo teisinę padėtį. Be to, skiriant bausmę A. T. atsižvelgiama ir į tai, kad padaryto nusikaltimo pasėkoje vienam žmogui buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, o antrajam-nežymus, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nors nukentėjusiųjų ir atsiprašė, kaltinamojo padaryti KET pažeidimai yra šiukštūs, t.y. nustatyto greičio viršijimas ir vairavimas, esant neblaiviam, todėl nusikalstama veika vertintina kaip labiau pavojinga. Taip pat teismas, skirdamas bausmę, įvertina tai, kad pats kaltinamasis yra patyręs sunkius sužalojimus, šiuo metu turi neįgalumą, jokių pajamų negauna.
Atsižvelgiant į visas išvardytas aplinkybes, A. T. skirtina vidutinė sankcijoje už kaltinamojo padarytą veiką numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teismas, vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. A. T. taikytinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (LR BK 75 str.).
Taip pat kaltinamajam taikytinas BK 68 str., uždraudžiant A. T. naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant įstatymo numatytą uždraudimo terminą, atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei jų sukeltas sunkias pasekmes.
LR BPK 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Autoįvykio kaltininkas privalo nukentėjusiajam atlyginti žalą.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. J. patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti turtinę 433,46 EUR žalą ir 30 000 EUR neturtinę žalą. Turtinę žalą D. J. pagrindžia vaistų, kelionės čekiais. Ši žala turi būti atlygintina visiškai.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybė, sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.
Iš byloje esančios medžiagos ir nukentėjusiojo D. J. parodymų matyti, kad dėl autoįvykio nukentėjusysis D. J. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris turės liekamuosius reiškinius ateityje. Taip pat byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo D. J. veiksmai, t.y. didelis neatsargumas, būtų turėję įtakos jo patirtiems sužalojimams. Nukentėjusiojo teigimu jis miegojo mašinoje ir atsibudo važiuojant, tai patvirtina ir nukentėjusysis E. S.. Tačiau teismas, vertina ir kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis labai gailisi, bandė atlyginti padarytą žalą teismas mažina neturtinės žalos dydį iki 10 000 EUR.
Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys tiek dėl turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimo priteistini iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE ir subsidiariai iš kaltinamojo.
Pagal LR Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. , transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 EUR dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 EUR dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 EUR dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, draudikas, šiuo atveju ERGO Insurance SE turi pareigą civiliniam ieškovui atlyginti eismo įvykio metu jo patirtą žalą, tačiau neviršijančią LR TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 2 p. numatytų ribų, taigi, iš ERGO Insurance SE priteisiama 433,46 EUR turtinės žalos ir 5000 EUR neturtinės žalos D. J. naudai, o iš kaltinamojo A. T. priteistina likusi 5000 EUR neturtinės žalos suma D. J. naudai.
Taip pat, nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą D. J. teisme atstovavo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas. Sutinkamai su pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, advokato užmokestis sudaro 78,17 EUR. Todėl šios išlaidos ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (LR BPK 106 str.).
Kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BK 281 str. 4 d., LR (duomenys neskelbtini)298 str., 301, 303 str., 305 str., 307 str. ir 308 str.,
nusprendė:
A.T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 4 d., ir nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę A. T. paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos A.T. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. uždrausti A.T. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo D. J. naudai;
78,17 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (pervedant pinigus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą-188659752, AB „Swedbank, įmokos kodas-5630, mokėjimo paskirtis-už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš ERGO Insurance SE 433,46 EUR turtinės žalos ir 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo D. J. naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.