- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-1061-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02448-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- A. D.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-07 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pakeisti 2013-12-06 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti naują ieškovo bendravimo su dukra P. D. tvarką, taip pat pakeisti 2013-04-02 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti šalių dukterims D. D. ir P. D. skirtą materialinį išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai dukrai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2013-12-06 nutartimi atsakovės prašymu pakeitė prieš tai galiojusią ieškovo bendravimo su dukromis tvarką. Ieškovas šios nutarties neskundė. Ieškovas savo prašyme nurodė, kad dėl netekto darbingumo, teismo 2013-12-06 nutartimi nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, jam nepriimtina. Ieškovas prašė nustatyti, kad dukrą jis pasiima iš Lentvario, atsakovės motinos gyvenamosios vietos, grąžina sekmadienį. Ieškovo teigimu, pakankamas ir protingas laikotarpis informuoti atsakovę apie ketinimą atostogauti su dukra būtų dvi savaitės, o ne du mėnesiai. Teismo vertinimu ieškovas šio savo prašymo nepagrindė jokiais racionaliais ir pagrįstais argumentais.
Teismas nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2013-04-02 nutartimi priteisė iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokant kiekvienai po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-03-22 iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovas šią nutartį apskundė iš esmės tapačiais motyvais, kuriais dabar prašo 2013-04-02 teismo nutartį pakeisti, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013-09-18 nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atmetė. Teismas nenustatęs esminių aplinkybių pasikeitimo, netenkino ieškovo prašymo ir šioje dalyje.
Teismas ieškovo prašymus vertino kaip ieškovo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, kadangi taip gaišinamas teismo darbas iš esmės nesinaudojant apskundimo teise, o vėliau vėl tuo pačiu klausimu pateikiant prašymus, kurie yra nepagrįsti ir neturi esminės įtakos bendravimui su vaiku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti visiškai. Nurodo, kad ieškovas prašymo reikalavimus suformulavo atsižvelgdamas į tai, kad esama teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra ydinga bei sumažėjus ieškovo pajamoms, t.y. pablogėjus turtinei padėčiai keistina ir teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteisiant šalių dukterims materialinis išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai dukteriai. Apelianto manymu, teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo siūlomo pakeisti bendravimo su vaikais laiko, nesiaiškino, ar tokia tvarka tiktų atsakovei, ar atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat teismas nesiaiškino, ar ieškovo siūloma informavimo apie ketinimą atostogauti su dukra tvarka iš tiesų pažeidžia atsakovės interesus.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tarp šalių susiklosčiusių santykių faktiškai valdant santuokoje įgytą turtą po šeimos iširimo, gaunamas pajams, padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nors tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai buvo tiek civilinėje byloje, tiek pridėti prie prašymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas priimdamas 2013-12-06 nutartį, kuria pakeitė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, panaikino bet kokią galimybę ieškovui piktnaudžiauti savo teisėmis, tokiu būdu užtikrindamas ne tik atsakovės, bet ir nepilnamečio vaiko interesus. Pažymi, kad ieškovas pats geranoriškai bendradarbiauti su atsakove atsisako, siekiant atsakovę priversti pajusti nepatogumus dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo.
Atsakovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas Trakų rajono apylinkės teismo 2013-04-02 nutartį apskundė tais pačiais motyvais, kuriais dabar prašo 2013-04-02 teismo nutartį pakeisti. Vilniaus apygardos teismas dėl šių ieškovo motyvų jau yra pasisakęs, dėl ko ieškovo atskirasis skundas buvo atmestas, todėl nėra pagrindo šiuo klausimu keisti priteistą laikino išlaikymo dydį nepilnametėms šalių dukroms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (LR CPK144 str.), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK145 str.) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011].
Taip pat CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka tėra nustatytos bendro pobūdžio sąlygos, kurių realizavimas iš esmės galimas tik tuomet, jei abi ginčo šalys elgiasi geranoriškai. Dėl to atsakovė turi galimybę savaip jos sąlygas interpretuoti ir piktnaudžiauti, kliudant ieškovui bendrauti su dukra. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka bei pažymi, jog nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nėra pateikti jokie įrodymai, galintys patvirtinti ieškovo subjektyvius teiginius, kad įsiteisėjusio Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo vykdymui nėra teisinių galimybių. Teismas nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartyje nustatyta, jog ieškovas turi teisę bendrauti su dukromis: metų porinių savaičių šeštadieniais 11:00 val. ieškovas pasiima savo nepilnametę dukrą P. D. iš jos buvimo vietos Kaune arba Lentvaryje ir grąžina ją tos pačios savaitės sekmadienį 18:00 val. į atsakovės nurodytą vietą Kaune arba Lentvaryje. Atsakovė kiekvienos porinės savaitės ketvirtadienį iki 18:00 val. įsipareigoja mobiliojo ryšio žinute pranešti ieškovui, iš kurios vietos ieškovas turėtų pasiimti savo nepilnametę dukrą bei į kurią vietą turėtų ją grąžinti. Ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalėdamas susitikti su dukra, apie tai mobiliojo ryšio žinute informuoja atsakovę iki porinės savaitės ketvirtadienio 18:00 val. Nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. P. D. tris savaites nepertraukiamai praleidžia su tėvu. Ieškovas apie savo ketinimą atostogauti su dukra praneša atsakovei prieš du kalendorinius mėnesius, nurodydamas konkrečias atostogų pradžios ir pabaigos datas. Neporinių metų gruodžio 26-ąją (2-ąją Kalėdų dieną) ieškovas 10:00 val. pasiima savo nepilnametę dukrą P. D. iš jos buvimo vietos Kaune arba Lentvaryje ir grąžina ją tą pačią dieną 20:00 val. į atsakovės nurodytą vietą Kaune arba Lentvaryje. Atsakovė prieš dvi kalendorines dienas įsipareigoja mobiliojo ryšio žinute pranešti ieškovui, iš kurios vietos ieškovas turėtų pasiimti savo nepilnametę dukrą bei į kurią vietą turėtų ją grąžinti. Ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalėdamas susitikti su dukra, apie tai mobiliojo ryšio žinute informuoja atsakovę prieš dvi kalendorines dienas. Neporinių metų 1-ąją Šv. Velykų dieną ieškovas 10:00 val. pasiima savo nepilnametę dukrą P. D. iš jos buvimo vietos Kaune arba Lentvaryje ir grąžina ją tą pačią dieną 20:00 val. į atsakovės nurodytą vietą Kaune arba Lentvaryje. Atsakovė prieš dvi kalendorines dienas įsipareigoja mobiliojo ryšio žinute pranešti ieškovui, iš kurios vietos ieškovas turėtų pasiimti savo nepilnametę dukrą bei į kurią vietą turėtų ją grąžinti. Ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalėdamas susitikti su dukra, apie tai mobiliojo ryšio žinute informuoja atsakovę prieš dvi kalendorines dienas. Dukros P. D. gimtadienio dieną atsakovė nedaro kliūčių ieškovui pasveikinti dukrą, su ja pabendrauti, įteikti jai dovanų. Nepilnametė dukra D. D. bendrauja su tėvu jai pageidaujant tokia pat aukščiau nurodyta tvarka kaip ir P. D.. Taigi teismo sprendimu yra užtikrinta ieškovo teisė bendrauti su vaiku. Pažymėtina, jog bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku P. D., gimusia (duomenys neskelbtini), gali būti pakeista bylą išnagrinėjus iš esmės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali būti keičiama objektyviais atvejais, tačiau ieškovas naujų aplinkybių, kurios teismui leistų spręsti, kad nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, arba tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą, nepateikė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomo orientacinio kriterijaus dėl priteisto išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, toks teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas nepagrįstu, kadangi priteisiant išlaikymą turi būti laikomasi ir tėvų turtinės padėties bei vaikų poreikių proporcingumo principo. Kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį, bus teismo nustatyti išnagrinėjus bylą iš esmės.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, teismas
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.