- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- eI-4689-208/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02588-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- L. R.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Mefodijos Povilaitienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. R. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininko pavaduotojo 2017 m. liepos 26 d. (pareiškėjo skunde nurodyta 2017 m. liepos 24 d. laikytina apsirikimu) sprendimą Nr. 9-232/17(1.1.43-PD3) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. birželio 27 d. raštą Nr. A51-42376/17 (3.2.1-EM4) „Dėl specialiųjų reikalavimų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir Administracijos Raštas); 3) įpareigoti atsakovę Administraciją perduoti Administracijos direktoriui išnagrinėti pareiškėjo L. R. 2017 m. vasario 7 d. prašymą dėl informacijos pateikimo ir pateikti atsakymą su specialiaisiais reikalavimais per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.
Nurodo, kad 2017 m. vasario 7 d. pateikė prašymą dėl išdavimo specialiųjų reikalavimų statinio projekto parengimui rekonstrukcijai neypatingo nesudėtingo statinio – ūkinio pastato rekonstrukcijai į neypatingąjį statinį – vienbutį gyvenamąjį namą iki 200 kv. m jam priklausančioje nuosavybės teise žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau Administracija 2017 m. birželio 27 d. atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus rekonstruoti ūkinį pastatą į gyvenamąjį. Su tokia išvada nesutinka, nes, visų pirma, atsakovė pažeidė Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytą 10 darbo dienų terminą, per kurį turėjo išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 34 ir 47.3 punktus, kadangi į pareiškėjo 2017 m. vasario 9 d. prašymą dėl informacijos neatsakė iki įstatymo nurodyto termino. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalį administracinę paslaugą gali atlikti tik savivaldybės administracijos direktorė arba jos įgaliotas valstybės tarnautojas, tačiau šiuo atveju – atsisakymą pateikė administracija, kuriai nėra suteikti įgaliojimai.
Pabrėžė, kad atsakovė nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis padarė išvadą, jog ketinamas rekonstruoti statinys yra neužbaigta statyba. Ūkinės paskirties statinys buvo pastatytas iki 1990 m., tačiau sunyko ir dėl avarinės medinės konstrukcinės dalies buvo nugriautas iki mūro sienos. Pasak pareiškėjo, atsakovė nepagrįstai teigia, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalį privalu įregistruoti užbaigtas statybas, o registracija laikoma tik tada, kai statiniui suteikiamas unikalus numeris. Šiuo atveju Nekilnojamo turo registro išraše nurodyta, kad tai yra žemės sklypas su statiniais, todėl atsakovės nurodytas pagrindas dėl atsisakymo nėra pagrįstas. Atsakovė visiškai nepagrįstai rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, jog negalima statyba esančiuose neurbanizuojamose teritorijose, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės bendrame plane pareiškėjui priklausantys žemės sklypas patenka į neurbanizuojamą teritoriją miškai ir miškingos teritorijos, kur nustatytas apribojimas, kad nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas: nauja statyba galima tik esamose namų valdose bei konversijos iš taršios veiklos srities į netaršią atveju. Be to, namų valda – tai tik žemės sklypas, kurį užima sodas ir kiti želdiniai bei nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Pagal žemės sklypo kadastrinius duomenis ją užima 0,0384 ha sodas ir 0,0198 ha užstatyta teritorija, kas nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (2.1 papunktis), o 1 punkte, kur nurodomas registro tipas: žemės sklypas su statiniais, todėl atsakovės nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Tokiu būdu yra pažeidžiamas objektyvumo principas (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad administracinė paslauga jam nebuvo suteikta, todėl jo teisės yra pažeidžiamos.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registre L. R. nuosavybės teise įregistruotas tik žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) be jokių jame esančių priklausinių. Tuo tarpu norint rekonstruoti statinį, viena iš esminių sąlygų yra paties statinio buvimas. Kadangi pareiškėjo žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruotų statinių, kuriuos galima būtų identifikuoti ir kuriuos pareiškėjas valdytų nuosavybės teise arba valdytų ir naudotų kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl rekonstravimas kaip statybos rūšis nėra galimas ir pareiškėjas negali įgyvendinti statytojo (užsakovo) teisės bei būti statytoju. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo tik žemės sklypą, esantį Tuputiškių g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo sklypas galėtų būti laikytinas namų valda, – sklypui nėra nustatytas naudojimo būdas, nėra registruota sodybos statinių. Specialieji reikalavimai statinio rekonstrukcijai žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui negali būti išduoti, nes jis negali įgyvendinti statytojo teisės pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus.
Teigia, kad pareiškėjo skundžiamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 27 d. rašte Nr. A51-42376/17(3.2.1-EM4) išspręstas ginčas vykdant Komisijos įpareigojimą bei motyvuotai atsakyta į pareiškėjo prašymą.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad pareiškėjo žemės sklype nėra jokių statinių, kuriuos galima rekonstruoti, ko ir siekia pareiškėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst atuoja:
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas L. R. 2017 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą Nr. 003/16 (reg. 2017 m. vasario 9 d. Nr. PA 197) išduoti specialiuosius reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. rekonstravimo projektui rengti (statinio projekto pavadinimas – vienbutis gyvenamasis namas iki 200 kv. m, statybos rūšis – rekonstrukcija). Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. A51-8852/16(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų reikalavimų“, įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį pagrindą, pareiškėjui nurodyta, kad sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal pateiktus nuosavybės dokumentus rekonstravimas ar nauja statyba yra negalima. Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 9-102/17(1.1.43-PD3) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. vasario 15 d. rašto Nr. A51-8848/16(2.15.2.31-MP8)“, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. kovo 14 d. skundą Nr. A60-135/17(60464), įpareigojo Administracijos Miesto plėtros departamento direktorių patikslinti 2014 m. vasario 15 d. atsakymą Nr. A51-8852/16(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų reikalavimų“, nurodant konkrečius teisės aktų punktus, kuriais remiantis neleidžiama plėsti statyboms skirtų teritorijų, galima statyti tik rekreacinės infrastruktūros statinius. Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. A51-25837/16(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų reikalavimų“, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 9-102/17(1.1.43-PD3), buvo patikslintas Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. A51-8852/16(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų reikalavimų“ pateiktas atsisakymas išduoti specialiuosius reikalavimus, nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis neleidžiama plėsti statyboms skirtų teritorijų ir galima statyti tik rekreacinės infrastruktūros statinius. Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 9-172/17(1.1.43-PD3), išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. gegužės 2 d. skundą Nr. A60-228/17(60464), nusprendė pripažinti skundą pagrįstu ir jį tenkinti, panaikinant Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. vasario 15 d. raštą Nr. A51-8852/16(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų reikalavimų“ ir 2017 m. balandžio 25 d. raštą Nr. A51-25837/16(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų reikalavimų“ ir įpareigoti Administracijos direktorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 9 d. prašymą Nr. PA 197 ir pateikti į jį išsamų, motyvuotą ir teisiškai pagrįstą atsakymą, suderintą su Administracijos Teisės departamentu.
Administracijos 2017 m. birželio 27 d. rašte Nr. A51-42376/17(3.2.1-EM4) „Dėl specialiųjų reikalavimų (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini))“ nurodyta, kad pareiškėjo 2017 m. vasario 9 d. prašymas Nr. PA 197 išduoti specialiuosius reikalavimus negali būti patenkintas; minėtus reikalavimus Administracija galės išduoti, pateikus dokumentus, leidžiančius įgyvendinti statytojo (užsakovo) teisę.
Komisija, gavusi 2017 m. liepos 24 d. L. R. skundą, 2017 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 9-232/17(1.1.43-PD3) nusprendė atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu, analogiškas skundas Komisijoje jau buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 9-172/17(1.1.43-PD3).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo ir Administracijos Rašto, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti specialiuosius reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą ir pateikti atsakymą su specialiaisiais reikalavimais.
Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėjas negali įgyvendinti statytojo teisės pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus.
Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymu nustatytais pagrindais. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 53 punktu statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą). Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjo teigimu, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1 papunktį žemės sklypą užima 0,0384 ha sodas ir 0,0198 ha užstatyta teritorija, o 1 punkte nurodytas registro tipas: žemės sklypas su statiniais. Tačiau iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (reg. Nr. 44/1508262) matyti, kad jokių registruotų statinių, kurie turi unikalų numerį ar yra kaip nekilnojamasis daiktas ar to daikto dalis, kuris nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nėra. Pažymėtina ir tai, kad tokių duomenų (dokumentų), patvirtinančių, kad norimas rekonstruoti statinys ir daiktinės teisės į jį būtų įregistruoti, pareiškėjas nepateikė.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalį žemės sklypas negali būti registruojamas kaip priklausinys. Žemės sklypo priklausiniu gali būti tik statinys. Statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys. Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Tokie nekilnojamieji daiktai nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip priklausiniai pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant šio minėto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą žymą, kaip tai numatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje. Kaip matyti, šiuo atveju pagal teismui pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registre L. R. nuosavybės teise įregistruotas tik žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) be jokių jame esančių priklausinių. Kadangi pareiškėjo žemės sklype, esančiame Tuputiškių g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruotų statinių, kuriuos galima būtų identifikuoti ir kuriuos pareiškėjas valdytų nuosavybės teise arba valdytų ir naudotų kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, teismas daro pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas negali įgyvendinti statytojo (užsakovo) teisės ir būti statytoju.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punktą statinio rekonstravimo kaip statinio statybos rūšies tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruotų statinių, todėl ir rekonstravimas kaip statybos rūšis konkrečiu atveju nėra galimas. Nesant žemės sklype jokių registruotų statinių, pareiškėjo sklypas taip pat negali būti laikytinas ir namų valda.
Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad specialiesiems reikalavimams gauti, išskyrus atvejus, kai jie gaunami atlikus visuomenės informavimą apie projektinius pasiūlymus pagal minėto įstatymo 37 straipsnio nuostatas, statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir: 1) aplinkos ministro nustatytą užpildytą formą su žemės sklypo ir statinio (statinių grupės) duomenimis; 2) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengti), suderintus su šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, o atvejais, nenustatytais šio įstatymo 37 straipsnyje, – šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų asmenų sutikimus.
Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, jeigu pateikti ne visi specialiesiems reikalavimams išduoti privalomi pateikti dokumentai ar prašantis išduoti specialiuosius reikalavimus asmuo negali įgyvendinti statytojo (užsakovo) teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus pateikimo pranešama prašymą pateikusiam asmeniui.
Pagal Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22 (toliau – Aprašas) 5 punktą specialiesiems reikalavimams gauti statytojas (užsakovas), savivaldybės administracijai tiesiogiai pateikia Aprašo 1 priede nurodytos formos prašymą ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus.
Aprašo 7 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija, užregistravusi statytojo (užsakovo) prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus užregistravimo patikrina, ar: 7.1. prašantis išduoti specialiuosius reikalavimus asmuo gali įgyvendinti statytojo (užsakovo) teises pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus; 7.2. prašymas užpildytas tinkamai ir (ar) jame nurodyti žemės sklypo ir statinio (statinių grupės) duomenys; 7.3. projektiniai pasiūlymai (jeigu jie buvo rengti) raštu suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, o Statybos įstatymo 37 straipsnyje nenustatytais atvejais pateikti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų asmenų sutikimai raštu.
Aprašo 8 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija, nustačiusi, kad Aprašo 7 punkto reikalavimai neįvykdyti ar pateikti ne visi specialiesiems reikalavimams išduoti privalomi dokumentai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus registravimo dienos apie tai praneša prašymą pateikusiam asmeniui. Trūkstamiems dokumentams pateikti nustatomas 30 darbo dienų terminas. Pasibaigus šiam terminui ir nepateikus trūkstamų dokumentų, prašymą pateikęs asmuo per 3 darbo dienas nuo šio termino pabaigos dienos informuojamas, kad, norėdamas gauti specialiuosius reikalavimus, jis privalo teikti naują prašymą.
Kaip matyti iš skundžiamo Administracijos Rašto turinio, kad šiuo Raštu atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, motyvuojant tuo, kad nebuvo pateikti visi dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjas gali būti statytoju. Minėtas raštas priimtas, vadovaujantis anksčiau paminėtais Statybos įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi bei Aprašo 7 ir 8 punktais. Šį Raštą pasirašė Administracijos direktorė A. V.. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėju, kad atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta įstatymo viršenybės ir 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nes pasirašė neįgaliotas asmuo. Analizuojant skundžiamą Administracijos Raštą teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (administracinė byla Nr. A-556-1395/2008). Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008 ir Nr. A756-422/2009). Įvertinus minėto Rašto turinį, darytina išvada, kad atsisakymas išduoti specialiuosius reikalavimus yra išsamiai motyvuotas, paremtas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, aiškiai reglamentuojančiomis atsisakymo motyvus.
Kadangi skundžiamu Administracijos Raštu buvo atsisakyta išduoti specialiuosius reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytą 10 darbo dienų terminą, per kurį turėjo išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus. Todėl šis pareiškėjo teiginys atmestinas.
Skundžiamame Rašte nurodytos konkrečios teisės normos bei faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia savo atsisakymą išduoti specialiuosius reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Administracijos Raštas, priimtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl yra teisėtas, jo panaikinti jokio pagrindo nėra. Reikalavimas įpareigoti Administraciją perduoti Administracijos direktoriui išnagrinėti pareiškėjo L. R. 2017 m. vasario 7 d. prašymą dėl informacijos pateikimo ir pateikti atsakymą su specialiaisiais reikalavimais yra išvestinis, todėl nėra pagrindo jį tenkinti, netenkinus reikalavimo dėl Administracijos Rašto panaikinimo.
Dėl skundžiamo Komisijos Sprendimo pasakytina, kad šiuo Sprendimu Komisija, teisingai įvertino faktines aplinkybes ir pagrįstai vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, nusprendė atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Kaip matyti, Komisija 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. A51-42376/17(3.2.1-EM4) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. balandžio 25 d. rašto Nr. A51-25837/16(2.15.2.31-MP8)“ pripažino pareiškėjo L. R. skundą pagrįstu ir jį tenkino panaikindama Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. vasario 15 d. raštą Nr. A51-8852/16(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų reikalavimų“ ir Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. balandžio 25 d. raštą Nr. A51-25837/16(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų reikalavimų“, įpareigodama Administracijos direktorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 9 d. prašymą Nr. PA 197 ir pateikti į jį išsamų, motyvuotą ir teisiškai pagrįstą atsakymą, suderintą su Administracijos Teisės departamentu. Tokiu atveju pažymėtina, kad pareiškėjo skundžiamu Administracijos Raštu buvo išspręstas ginčas, įvykdžius Komisijos įpareigojimą. Be to, Komisija skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjui manant, jog Administracijos direktorius neįvykdė Komisijos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 9-172/17(1.1.43-PD3), jis gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu užtikrinti nurodyto sprendimo vykdymą.
Kiti pareiškėjo teiginiai, teismo nuomone, niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl jie šiame sprendime detaliau nenagrinėjami. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. R. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.