- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- 1-652-1100/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- R. A.
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. A. 2021 m. gruodžio 3 d. apie 19.34 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Dacia Duster, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija.
R. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad gruodžio 3 d. atvažiavo pas senyvo amžiaus motiną, kuri sunkiai vaikšto. Dirbdamas pas motiną kieme iki vėlumos sušalo, tad apie 17 val. išgėrė vyno, paskui vėl dirbo ir vėl išgėrė. Vakare paskambino žmonai, kad nakvos pas motiną. Norėdamas užrakinti savo automobilį, atsisėdo į transporto priemonę ir išvažiavo iš motinos. Negali paaiškinti, kodėl vairavo. Pasak kaltinamojo, juto, kad yra apsvaigęs. Pareigūnai jį sustabdė prie savo namų durų ir patikrino neblaivumą. Nustatė 2,23 promiles etilo alkoholio, o kiek antrą kartą nustatė, nežino, nesisekė įpūsti. Jo vairavimo stažas nuo (duomenys neskelbtini) m., anksčiau panašių atvejų nėra buvę. Yra baustas administracine tvarka už stovėjimą neleistinoje vietoje, nes, atvažiavus prie namų, nebuvo kur pastatyti automobilio. Tą kartą paprašė žmonos perstatyti automobilį, tačiau žmona to nepadarė ir kaimynas nufotografavęs išsiuntė policijai. Kaltinamojo teigimu, neturi problemų su alkoholio vartojimu. Savo poelgį vertina labai negerai.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytoja E. A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. apie 19.30 val., važiuodama automobiliu (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini) (jo dar neprivažiavus), pastebėjo priekyje įtartinai važiuojantį automobilį Dacia Duster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vinguriavo po kelią. Važiavo paskui jį toliau (duomenys neskelbtini) g., kur automobilis važiavo labai lėtai – apie 20–30 km/h, išvažiuodamas dažnai į priešingą eismo juostą. Kelis kartus vienu ratu „kabino“ kelkraštį. Paskui automobilį važiavo iki (duomenys neskelbtini) g. esančių daugiabučių, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), kur viename iš kiemų vairuotojas sustojo. Vairuotojas važiavo vienas. Liudytoja visą laiką stebėjo – vairuotojas nieko negėrė, jos akivaizdoje iš automobilio nebuvo išlipęs, nuolat važiavo lėtu greičiu. Kai vairuotojas sustojo, E. A. priėjo prie jo paklausti, ar viskas gerai, nes galvojo gal reikės jam iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau, kai vairuotojas prakalbo, suprato, kad jis greičiausiai yra vartojęs alkoholinius gėrimus, nes jis nerišliai kalbėjo, atrodė netvarkingai, negalėjo susikoncentruoti į bendravimą. Kol policijos pareigūnai vyko, vairuotoją nuolat stebėjo. E. A. akivaizdoje, laukiant policijos pareigūnų, vairuotojas nevartojo jokių gėrimų, maisto. Su vairuotoju bendravo apie dvi minutes nuo jo sustojimo iki tol, kol policijos pareigūnai atvyko (b. l. 57–59).
2021 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tą pačią dieną apie 19.20 val., dirbdama su kolegomis, iš budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) g. link autobusų parko važiuoja automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevruoja, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo registruotas automobilis Dacia Duster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Renault (vairuotojas R. A.), pastebėjo mojuojančią pranešėją E. A., kuri nurodė einantį R. A. link buto laiptinės. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, svirduliavo, taip pat nerišliai kalbėjo. Paklausus, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, šis atsakė, kad prieš 15 min. išgėrė vieną butelį alaus. Todėl R. A. buvo nuspręsta patikrinti blaivumą alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0146, Nr. 1527440. Pirmu pūtimu 19.56 val. jam nustatytas 2,23 promilės etilo alkoholio, antru pūtimu 20.22 val. – 4,70 promilės etilo alkoholio. Pranešėja E. A. paaiškino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. paskui automobilį Dacia Duster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važiavo labai lėtai, išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, taip pat kliudė šaligatvio kelkraštį, todėl kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai neblaivus. Visą laiką važiavo paskui ir pranešinėjo, kur automobilis yra. Privažiavusi (duomenys neskelbtini) namą, pastebėjo, kaip minėtas automobilis prisiparkavo prie pirmos laiptinės (duomenys neskelbtini) ir vairuotojas išlipo svirduliuodamas. Norėdama, kad vairuotojas nepasišalintų iki pareigūnams atvykstant, E. A. pradėjo bendrauti su R. A. (b. l. 53).
2021 m. gruodžio 3 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nustatyti R. A. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0146, Nr. 1527440, kaltinamajam 19.56 val. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, o 20.22 val. – 4,70 promilių neblaivumas (b. l. 10). Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir minėto alkoholio matuoklio rodmenyse (b. l. 7–8, 10).
Alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0146, Nr. 1527440, patikra galioja iki 2022 m. kovo 3 d. (alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1527440) (b. l. 9).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Dacia Duster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra R. A. (b. l. 24).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Dacia Duster, 2014 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 4410 Eur (b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Dacia Duster, kai jo iškvėptame ore buvo 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina R. A. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. A. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes apie 17 val. išgėrė vyno, o nuėjęs užrakinti automobilio atsisėdo į transporto priemonę ir išvažiavo. Tai, kad R. A. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusios liudytojos E. A., kuria teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; 2021 m. gruodžio 3 d. tarnybinis pranešimas. R. A. neblaivumo faktą įrodo 2021 m. gruodžio 3 d. Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkoholio matuokliu, R. A. šią dieną 19.56 val. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 10). Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse (b. l. 7). Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2022 m. kovo 3 d. (b. l. 9)).
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. A. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas V. M. ir kaltinamasis pateikė prašymą atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant V. M. atsakomybėn.
R. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta V. M. 11 metų, tiek laiko ir draugauja, dirba kartu. Kai reikia vienas kitam padeda. Su V. M. bendrauja ir po darbo, turi bendrų interesų, aptarinėja įvykius, vienas kitam padeda buityje. Kalbėjosi apie įvykį, V. M. sakė jam, kad pasielgė labai blogai. V. M. jam yra autoritetas, kaip artimas draugas, palaiko morališkai.
Galimas laiduotojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atėjęs dirbti į bendrovę, ten sutiko R. A.. R. A. geras žmogus, augina 6 vaikus, visada padeda. Jie yra kolegos, daugiausiai bendrauja darbe, o po darbo, kai reikia padėti vienas kitam, susiskambina pakalbėti apie krepšinį ar kitomis temomis. Sutiko laiduoti, nes žino žmogų jau 11 metų. Laiduotojo teigimu, kai R. A. papasakojo apie įvykį, buvo nustebintas, nes jis alkoholiu nepiktnaudžiauja, anksčiau taip nedarydavo. Tuo metu R. A. šeimoje buvo negerai, žmona serga. R. A. poelgio nepateisina, gal tuo metu stresas jam buvo, tačiau negalima pateisinti vairavimo išgėrus. R. A. pažadėjo, kad daugiau taip nedarys, labai dėl įvykio apgailestauja.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. A. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, R. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti R. A. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba (b. l. 87), darbdavio charakterizuojamas teigiamai kaip atsakingas, pareigingas, patikimas darbuotojas (b. l. 113). Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (b. l. 85), nebaustas administracine tvarka už analogiškų teisės pažeidimų padarymą (per pastaruosius penkerius metus tik vieną kartą (2019 m.) baustas už nešiurkštų administracinį nusižengimą – transporto priemonės stovėjimą neleistinoje vietoje, paskirtą baudas sumokėjęs) (b. l. 89). Teismas taip pat atsižvelgia į R. A. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo bendradarbį V. M., su kuriuo kaltinamasis kartu dirba. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. A. su V. M. sieja artimi ryšiai, V. M. jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. M. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 115), anksčiau neteistas (b. l. 116), nebaustas administracine tvarka (b. l. 117). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas R. A., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką R. A., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. A., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo V. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti R. A. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Dacia Duster konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
R. A. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakaro metu, Vilniaus mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad R. A. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad R. A. anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų administracinį nusižengimą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra.
Taigi R. A. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 7 d. Skirti mažesnį draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą nesudaro pagrindo tai, kad kaltinamasis turi senyvo amžiaus motiną ir sergančią žmoną. R. A. nusikalsdamas žinojo tokias aplinkybes, tačiau tai nesustabdė nuo pavojingų veiksmų darymo. Be to, nenustatyta, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas 2 metams apskritai užkirs R. A. galimybes rūpintis savo šeimos nariais.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
R. A. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Dacia Duster, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 24). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, R. A. priklausantis automobilis Dacia Duster konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad, automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 4410 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. A. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – R. A. priklausančio automobilio Dacia Duster – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys). Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamasis turi senyvo amžiaus motiną ir sergančią žmoną. R. A. nusikalsdamas žinojo tokias aplinkybes, tačiau tai nesustabdė nuo pavojingų veiksmų darymo. Be to, nenustatyta, kad automobilio konfiskavimas apskritai užkirs R. A. galimybes rūpintis savo šeimos nariais. Vien kaltinamojo noras, kad transporto priemonė liktų jo vaikams, negali būti pagrindu netaikyti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju visuomenės interesas apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių nusikalstamų veikų darymo yra viršesnis už R. A. ir jo šeimos narių asmeninius interesus.
VI. Kiti klausimai
R. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 68–73). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad R. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš R. A. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. A. priklausančiam automobiliui Dacia Duster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. gegužės 7 d. (b. l. 26–27). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. A., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo V. M. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti R. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. gruodžio 7 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti R. A. priklausantį automobilį Dacia Duster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę, valstybės naudai.
R. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Dacia Duster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Išaiškinti R. A. ir V. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti R. A., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.