Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) V. R., V. O., A. M., A. K., V. K., S. S., M. K., A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10701-1052/2018 panaikinimo pagal pareiškėjų V. R., V. O., A. M., A. K., V. K., A. R., S. S., M. K. pareiškimą dėl nekilnojamojo daikto valdymo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys - Kauno miesto savivaldybė ir VĮ Registrų centro Kauno filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2018 m. kovo 20 d. buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo) – uždrausti Kauno miesto savivaldybei griauti mūrinius statinius – garažus, esančius adresu Kareivinių g. 6, 8, Kaunas.

2018 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė Kauno miesto savivaldybei griauti mūrinius statinius – garažus, esančius adresu Kareivinių g. 6, 8, Kaunas ir įpareigojo pareiškėjus per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos pareikšti pareiškimą, atitinkantį procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

2018 m. balandžio 4 d. gautas pareiškėjų V. R., V. O., A. M., A. K., V. K., S. S., M. K., A. R. (toliau - pareiškėjai; apeliantai) prašymas pratęsti pareiškėjams Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi paskirtą procesinį terminą pareikšti pareiškimą iki 2018 m. balandžio 13 d. Nurodė, kad rengdami pareiškimą turi nurodyti konkrečių nekilnojamojo turto objektų – garažų unikalius numerius, į kuriuos prašo jiems pripažinti valdymo teisę, todėl tuo tikslu užsakė garažų kadastrinius matavimus ir nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų bylų sudarymą, kurie turėtų būti atlikti iki 2018 m. balandžio 10 d.

Kauno apylinkės teismas pareiškėjų prašymą tenkino ir pratęsė terminą iki 2018 m. balandžio 13 d. įskaitytinai.

2018 m. balandžio 13 d. gautas pareiškėjų pareiškimas dėl valdymo teisės į statinius pripažinimo, kuriuo prašo patvirtinti pareiškėjams valdymo faktą į žemiau nurodytus nekilnojamuosius daiktus: V. R. – garažą (duomenys neskelbtini); A. M. – garažą (duomenys neskelbtini); M. K. – garažą (duomenys neskelbtini) ir garažą (duomenys neskelbtini); V. K. – garažą (duomenys neskelbtini); V. O. – garažą (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatą (duomenys neskelbtini); A. R. – garažą (duomenys neskelbtini); S. S. – garažą (duomenys neskelbtini) ir garažą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini); A. K. – garažą (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10701-1052/2018 nustatė pareiškėjams 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos sumokėti žyminį mokestį. Nurodė, kad nepašalinus nurodytų trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, pateikdami pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškė iš viso 11 reikalavimų, todėl už kiekvieną reikalavimą turėjo sumokėti po 50 Eur žyminio mokesčio, iš viso už pareiškimą mokėtinas 550 Eur žyminis mokestis, tačiau pareiškėjai nepridėjo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantai V. R., V. O., A. M., A. K., V. K., A. R., S. S., M. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį ir priimti pareiškimą teisminiam nagrinėjimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad : „Už kiekvieną (...) pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio mokestis:...“ Nurodyto straipsnio 9 punkte nustatyta: „ypatingosios teisenos bylose – penkiasdešimt eurų, išskyrus kodekse nurodytus atvejus.“ Iš šios įstatymo leidėjo formuluotės matyti, kad žyminis mokestis ypatingosios teisenos bylose mokamas ne už kiekvieną reikalavimą, o už kiekvieną pareiškimą. Kadangi pareiškėjai pareiškė teismui pareiškimą ypatingosios teisenos byloje, todėl turi sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį – 50 Eur.

Pareiškimas ypatingosios teisenos bylose negali būti prilyginamas turtinio ginčo ieškiniui, kai žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškinio suma nustatoma vadovaujantis CPK 85 straipsnyje nustatyta tvarka: tokiu atveju jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Pareiškėjai pateikdami teismui 2018 m. kovo 20 d. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėjo CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyto žyminio mokesčio dydį – 50 Eur ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą – 25 Eur, todėl liko nesumokėta 25 Eur žyminio mokesčio dalis už pareiškimo pateikimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų (pareiškėjų) atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto sumokėti žyminio mokesčio dydžio pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl pareiškimo trūkumų šalinimo instituto taikymo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Žyminis mokestis yra nustatytas siekiant viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pareikšti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444-448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai) ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu trukdo pradėti procesą.

Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio trūkumų instituto taikymą, yra nurodęs, kad teismo išaiškinimo pareiga apima ir pareigą, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turintį procesinį dokumentą, ir, esant reikalui, nutarties motyvuojamojoje dalyje išaiškinti, kokiu būdu galima trūkumus pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 550 Eur žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjai, pateikdami pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškė iš viso 11 reikalavimų, todėl už kiekvieną reikalavimą turėjo sumokėti po 50,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso už pareiškimą mokėtinas 550 Eur žyminis mokestis, tačiau pareiškėjai nepridėjo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą.

Dėl žyminio mokesčio dydžio ypatingosios teisenos bylose

CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas, atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams, o jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.

CPK 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas konkretaus dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą už kiekvieną pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies norma yra įsakmi. Tai reiškia, kad joje nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismą apginti jo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama sąvoka „kiekvienas“ reiškia, kad teisme žyminiu mokesčiu apmokami visi reikalavimai, nepriklausomai nuo to, reiškiami jie vienoje byloje ar atskirose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012. Teismų praktika. 2012, 36, p. 191-199).

Pavyzdžiui pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, esant keliems savarankiškiems turiniams ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą, kasacinio teismo praktikoje taip pat aiškinama taip, kad ši taisyklė turi būti taikoma ir tuomet, kai vienas ieškovas reiškia kelis reikalavimus vienam atsakovui arba kai keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui privalomo bendrininkavimo atveju (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ir tik tais atvejais, jeigu keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui/atsakovams, arba jeigu ieškovas reiškia reikalavimus keliems atsakovams CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo procesinio bendrininkavimo pagrindu – kaip to paties pobūdžio reikalavimus arba įsipareigojimus, pagrįstus ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2012-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012).

Kitu atveju, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pavyzdžiui santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad reikalavimas nustatyti dalyvavimo auklėjant vaikus ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką yra neatskiriamai susijęs su santuokos nutraukimu, todėl kai toks reikalavimas reiškiamas santuokos nutraukimo byloje, jis atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjų pareikšti reikalavimai nėra tarpusavyje susiję ir gali būti nagrinėjami atskirai, iš esmės kiekvienas pareiškėjas reiškia savarankišką reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į CPK nuostatas, minėtą Kasacinio teismo praktiką nesutinka su apeliantų argumentais, kad iš įstatymo leidėjo formuluotės galima spręsti, kad žyminis mokestis ypatingosios teisenos bylose mokamas ne už kiekvieną reikalavimą, o už kiekvieną pareiškimą. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pareiškėjai pareiškę pareiškimą teismui bendrai, nors ir dėl atskirų reikalavimų ypatingosios teisenos byloje, turi pareigą sumokėti bendrą žyminį mokestį – 50 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas pareiškėjas, siekdamas apginti skirtingas bei savarankiškas savo teises bei siekdamas skirtingų teisinių padarinių, turi už kiekvieną iš šių savarankiškų reikalavimų sumokėti atskirą žyminį mokestį (CPK 80 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kadangi teismui pateikta 11 skirtingų neturtinio pobūdžio reikalavimų dėl valdymo fakto į skirtingus nekilnojamuosius daiktus patvirtinimo, t. y. kiekvienas apeliantas pateikia atskirus reikalavimus teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto ar kelių tokių faktų nustatymo, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė trūkumus ir pareigą primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Teismas tinkamai apskaičiavo mokėtiną 550 Eur žyminį mokestį už 11 reikalavimų, nurodydamas, kad už kiekvieną skirtingą neturtinio pobūdžio reikalavimą mokėtina po 50,00 Eur žyminio mokesčio.

Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad pateikdami teismui 2018 m. kovo 20 d. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėjo CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyto žyminio mokesčio dydį – 50 Eur ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą – 25 Eur. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai yra sumokėję 100 Eur žyminį mokestį. (1 t., b. l. 5) Apeliantai su atskiruoju skundu pridėjo papildomą įrodymą, kad 2018 m. gegužės 5 d. sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį - 25 Eur. (2 t., b. l. 9)

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, iš dalies sutinka su apeliantų atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybių, kad paduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis. Už laikinąsias apsaugos priemones mokėtinas 50 Eur žyminis mokestis, likusi dalis žyminio mokesčio – 50 Eur sumokėta už pareiškimo pateikimą. Apeliantai papildomai sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį, paduodant atskirąjį skundą, todėl laikytina, kad apeliantai už pareiškimą yra sumokėję 75 Eur žyminį mokestį. Likusi nesumokėta žyminio mokesčio sumą sudaro 475 Eur.

Be to, nors pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečios mokėtinos sumos kiekvienam pareiškėjui ir iš žyminio mokesčio mokėjimų nurodymų nėra galimybės spręsti kuris apeliantas apmokėjo žyminio mokesčio dalį, įvertinus įstatymo nuostatas, teismų praktiką nėra pagrindo teismo nutarties naikinti. Nes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias už kiekvieną reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio dydį, o dėl sumos nutartis tikslintina. Žyminis mokestis primokėtinas atsižvelgiant į kiekvienam pareiškėjui tenkančią žyminio mokesčio dalį, įvertinus atliktus minėtus mokėjimus. Įvertinus tai kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-10701-1052/2018, motyvuojamoje dalyje tikslintina nurodant, kad pareiškėjams sumokėjus 75 Eur žyminį mokestį už pareiškimą, liko nesumokėta 475 Eur suma. Taip pat teismo nutarties rezoliucinėje dalyje tikslintina nurodant, kad nustatytinas pareiškėjams 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos sumokėti trūkstamą 475 Eur žyminio mokesčio dalį. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad apeliantų argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-10701-1052/2018 palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties rezoliucinę dalį ir išdėstyti ją taip:

„Nustatyti pareiškėjams 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos sumokėti trūkstamo 475 Eur žyminio mokesčio dalį.“

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjams.