Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-04-29 · Administracinė byla Nr. I-908-320/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-29
Bylos Nr.
I-908-320/2014
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00121-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
N. J.
Atsakovas
Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-908-320-2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00121-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 16.4,74. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 29 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjai N. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. J. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja teismui pateiktu skundu (t. I, b. l. 2-12) prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) viršininko 2013-12-09 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui R. D. ir vyresniajai inspektorei N. J.“ (toliau – Įsakymas) dalį, kuria jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kadangi šis Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo šiuos nesutikimo su paskirta tarnybine nuobauda argumentus. Pirma, tarnybinė nuobauda paskirta praleidus nuobaudos skyrimo terminą, t. y. nuobauda jai paskirta už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2009-10-23 atlikdama ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-00402-09, daiktinių įrodymų nustatyta tvarka neperdavė Šiaulių AVPK viršininko paskirtiems atsakingiems už paimtų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimą, apskaitą, saugojimą ir naikinimą, asmenims (toliau – atsakingi asmenys), surašant B formos kvitą. Nurodo, jog terminas, kada buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, turėtų būti laikomas 2010-09-30, t. y. tuomet, kai tyrimui vadovaujantis prokuroras priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo byla buvo išsiųsta į Šiaulių miesto apylinkės teismą, tuo tarpu atsakovas nepagrįstai šį terminą skaičiuoja nuo 2013-10-17, t. y. paaiškėjus, kad galimai tyrėja N. G. (šiuo metu – J., t. y. pareiškėja) neperdavė daiktinių įrodymų atsakingiems asmenims, surašant B formos kvitą. Be to, atsakovas nepagrįstai teigia, jog daiktinių įrodymų perdavimas atsakingiems asmenims yra ne procesinis veiksmas, o šio veiksmo atlikimą reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001-12-19 įsakymu Nr. 622 (2006-10-17 įsakymo Nr. 5-V-599 redakcija, keista 2012-03-26 įsakymu Nr. 5-V-229) patvirtinta Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcija (toliau – Instrukcija), kadangi po to, kai baudžiamojoje byloje prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 str., priima sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą ir paveda tyrėjui atlikti BPK 218 str. nurodytus veiksmus, tyrėjas, įvykdęs duotą prokuroro pavedimą ir surašęs ataskaitą, privalo perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą prokurorui ir kartu daiktinius įrodymus, o jei daiktiniai įrodymai dėl gremėzdiškumo negali būti realiai perduoti prokurorui, jie iki prokuroras priima procesinį sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą, privalo pagal BPK normas būti apžiūrėti, ištirti, nufotografuoti ir atiduoti laikinam saugojimui į saugomų daiktų saugyklą. Prokurorui priėmus BPK 218 str. numatytą sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo byloje tyrėjas gali atlikti tik BPK 218 str. 1 ir 2 d. nurodytus veiksmus (proceso dalyvius supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, surašyti trumpą ataskaitą apie ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus). Antra, buvo pažeista tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūra. Būtent, Šiaulių AVPK viršininkas 2013-09-30 gavo Šiaulių AVPK Imuniteto skyriaus vyresn. tyrėjos tarnybinį pranešimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir pavedė L. V. patikslinti aplinkybes, nustačius tarnybinio nusižengimo požymius – inicijuoti tarnybinį patikrinimą. Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyr. tyrėjo 2013-10-17 tarnybinis pranešimas patvirtina, jog buvo atliktas patikslinimas ir jo metu nustatyta, kad pareigūnė N. G. (šiuo metu – J., t. y. pareiškėja) galimai pažeidė Instrukcijos 4 p. nuostatas, todėl pasiūlyta atlikti tarnybinį patikrinimą. Teisės aktas, reglamentuojantis tarnybinių patikrinimo atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos patvirtintas Tarnybinių patikrinimo atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nenumato galimybės atlikti aplinkybių patikslinimą, todėl atsakovas, gavęs 2013-09-20 tarnybinį pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (t. y. 2013-09-21) nepradėjęs tarnybinio patikrinimo procedūros, pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas. Be to, aplinkybių tikslinimo procedūros metu gavęs iš jos (t. y. pareiškėjos) tarnybinį parnešimą, Informatikos ir ryšių skyriaus specialistės paaiškinimą bei Nusikaltimų tyrimo biuro vyresn. specialistės informaciją, nustatė pareiškėjos veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymius, tuo iš esmės paneigė tarnybinio patikrinimo procedūros prasmę ir tikslus. Pareiškėjos teigimu, tarnybinis patikrinimas turėjo būti pradėtas kitą dieną po 2013-04-11, kuomet Šiaulių AVPK Šiaulių r. PK patalpose buvo pradėta tabako gaminių naikinimo procedūra ir buvo atliktas konfiskuotų tabako gaminių sutikrinimas, tačiau tai nebuvo atlikta, nors jau tuomet turėjo būti pastebėta, kad daiktiniai įrodymai (tabako gaminiai) laikomi ne daiktų saugykloje bei apie tai pranešta. Trečia, Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuris įteiktas pareiškėjai, yra nekonkretus ir neaiškus, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pranešime turi būti aiškiai nurodyta tarnybinio nusižengimo data, veiksmai (neveikimas), kuriais padarytas tarnybinis nusižengimas, pažeistų teisės aktų nuostatos. Nagrinėjamu atveju tik nurodyta, kad pažeistas Instrukcijos 4 p., tuo tarpu šis punktas visiškai nereglamentuoja daiktinių įrodymų perdavimo tvarkos. Iš pranešimo bei tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog pareiškėjai kvalifikuotas tarnybinis nusižengimas, kuris padarytas neveikimu, tačiau pagal LVAT praktiką, asmens atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju daiktinių įrodymų perdavimo tvarka Šiaulių AVPK nereglamentuota, o Instrukcija nustato tik materialines teisės normas, t. y. pagrindines daiktinių įrodymų perdavimo nuostatas. Be to, su minėta Instrukcija pareiškėja nebuvo raštiškai supažindinta, tiesioginis vadovas neinformavo jos apie reglamentuotą tvarką bei neįspėjo apie neteisingą daiktinių įrodymų saugojimo tvarką. Pareiškėja pabrėžė, jog jai inkriminuojamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ, Valstybės tarnybos įstatymas) 15 str. 1 d. 1, 4 p. pažeidimas, nors šiose teisės normose įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos. LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog nuoroda į šias normas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo padarytas tarnybinis pažeidimas. Ketvirta, atsakovas atsisakė tenkinti jos prašymus pridėti prie tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentus, kuriais inicijuotas saugotų cigarečių naikinimas, taip pat įsakymą dėl naikinimo komisijos sudarymo ir kitus su naikinimo procedūra susijusius dokumentus, pridėti prie tarnybinio patikrinimo medžiagos rašytinius dokumentus, kuriais Šiaulių AVPK viršininkas informuojamas apie nustatytą saugomų cigarečių trūkumą, tokiu būdu apsunkindamas jos teisę gintis bei eliminuodamas galimybę įrodyti tarnybinio patikrinimo procedūros neteisėtumą. Tai rodo, jog tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Visi šie argumentai rodo, jog skundas turėtų būti patenkintas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam tinkamai pranešta, prašoma bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Savo atsiliepimu teismui (b.l.145-150, t.1) su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, kadangi tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 26 str. 1 d. 1 p. bei atsižvelgiant į Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2013-12-06 tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – Išvada) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad pareiškėja neužtikrino teisės akto, reglamentuojančio darbą dėl daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo reikalavimų vykdymo, t. y. atlikdama ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-00402-09 didelės apimties paimtų daiktų, buvusių jos žinioje prie ikiteisminio tyrimo bylos ir negalėdama tinkamai užtikrinti šių daiktų saugojimo, neperdavė jų atsakingiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka, ir tokiu savo neveikimu nevykdė pareigų, numatytų VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. bei pažeidė Instrukcijos 4 p. ir Šiaulių AVPK viršininko 2008-08-14 įsakymu Nr. 40-V-224 patvirtinto Šiaulių AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 3-iosios grupės vyresn. tyrėjos pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.4 p. reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Atsiliepime į skundą (t. I, b. 1. 145-150) nurodė, kad pažeidėjos padarytas pažeidimas buvo trunkamasis, prasidėjo 2009-10-23 jai perėmus ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 40-1-00402-09 iš vyr. tyrėjos L. L., todėl tokio pažeidimo terminas tarnybinei nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo galimo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad senaties skirti tarnybinę nuobaudą terminas prasidėjo nuo 2013-10-17, t. y. kuomet Šiaulių AVPK viršininko pavedimu atlikus patikslinimą, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, paaiškėjus, kad pareiškėja galimai neperdavė daiktinių įrodymų atsakingiems asmenis, surašant B formos kvitą, o ne 2010-10-01, kai prokuroras priėmė procesinį sprendimą byloje baigti ikiteisminį tyrimą. Todėl negalima sutikti su pareiškėjos skundo teiginiais, kad atsakovas praleido terminą skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, Išvadoje teisingai konstatuota, kad daiktinių įrodymų perdavimas atsakingiems asmenims, surašant B formos kvitą yra ne procesinis veiksmas, o tokio veiksmo atlikimą reglamentuoja policijos vidaus teisės aktas – Instrukcija, kadangi šio teisės akto nuostatos neapriboja daiktinių įrodymų perdavimo atlikimo laike, taip pat šio veiksmo atlikimas nėra siejamas su tyrimo, kurio metu paimti šie daiktai, procesinėmis stadijomis ar atskirais procesais. Vien tai, kad BPK yra nuostatų, reglamentuojančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugojimą ir perdavimą, nereiškia, kad šis veiksmas yra tik procesinis. Pareiškėja turėjo ir teisinę, ir faktinę galimybę perduoti daiktinius įrodymus atsakingiems asmenims, surašant B formos kvitą ir po to, kai ikiteisminio tyrimo bylos savo žinioje jau neturėjo. Instrukcijos 4 punktas nurodo, jog tuo atveju, jei daiktinių įrodymų dėl jų gremėzdiškumo negalima perduoti kartu su tyrimo medžiaga, jie turi būti apžiūrėti, ištirti, nufotografuoti ir perduoti į saugyklą, kol bus priimtas procesinis sprendimas, o Instrukcijos 6 punktas įtvirtina, jog tyrimo bylą savo žinioje turintis pareigūnas yra atsakingas už daiktinių įrodymų, neperduotų į saugyklą, išsaugojimą. Tokiu būdu Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog būtent pareiškėja buvo atsakinga už neperduotus atsakingiems asmenims daiktinius įrodymus iki procesinio sprendimo priėmimo, juolab, kad pagal Instrukcijos nuostatas, ji bet kuriuo metu iki procesinio sprendimo priėmimo galėjo paimtus daiktus perduoti atsakingiems asmenims, surašant B formos kvitą. Be to, Instrukcijos 4 punkte įtvirtinta galimybė paimtus daiktus saugoti ir kitose ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodytose vietose, nebūtinai saugykloje, todėl Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad daiktų atsakingiems asmenims galimybė negali būti siejama su daiktų saugyklos buvimu ar jos nebuvimu. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl tarnybinio patikrinimo ir nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimo. Pareiškėjos teigimu, atsakovas, 2013-09-20 gavęs Šiaulių AVPK Imuniteto skyriaus vyresn. tyrėjos pranešimą, ne vėliau kaip kitą dieną privalėjo pradėti tarnybinį patikrinimą, tačiau pavedęs patikslinti aplinkybes, atsakovas pažeidė tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrą. Su tokia pareiškėjos pozicija sutikti negalima, kadangi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama tik gavus duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Jokie teisės aktai nenumato apribojimų atsakovui, vykdančiam administravimo procedūras, rinkti papildomus duomenis, kurie leistų priimti pagrįstus bei teisėtus sprendimus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros pradėjimo, juolab, kad viena iš pagrindinių sąlygų šiai procedūrai pradėti yra pakankami duomenys apie galimą tarnybinį nusižengimą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo varžomos jos teisės teikti paaiškinimus ir gintis, kadangi pranešime apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą aiškiai nurodyta, kokia pareiškėjos veika (neveikimas) kvalifikuojama kaip galimai padarytas tarnybinis nusižengimas, nurodyti teisės aktai, kuriuos ji pažeidė. Atsakovas taip pat pabrėžė, jog pareiškėja turėjo teisę ir galimybę perduoti daiktinius įrodymus atsakingiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kad patalpa, kurioje jie buvo laikomi, neįtraukta į daiktų saugyklų sąrašą, kadangi Instrukcijos 4 punktas įtvirtina galimybę perduoti paimtus daiktus atsakingiems asmenims nepriklausomai nuo to, ar šie daiktai perduodami į saugyklą, ar į kitą pareigūno nurodytą vietą. Pareiškėjos teiginiai, kad ji nebuvo pasirašytinai supažindinta su teisės aktais, reglamentuojančiai daiktų saugojimo tvarką, atmestini, kadangi pagal jos Pareigybės aprašymo 7.4 punktą, ji savarankiškai privalo susipažinti su naujai priimtais teisės aktais ir galiojančių aktų pakeitimais, be to, ji privalėjo būti susipažinusi su jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, o būdama rūpestinga ir atidi, ilgą laiką turėdama ikiteisminio tyrimo bylą savo žinioje, privalėjo pastebėti, kad joje nėra B formos kvito šaknelės, kaip to reikalauja Instrukcija. Visi nurodyti argumentai rodo, jog pareiškėjos skundas neturėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje tarnybinis ginčas kilo dėl Šiaulių AVPK viršininko 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymo, kuriuo pareiškėjai N. J. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Šiaulių AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 1-ojo skyriaus viršininkas V. Ž. Šiaulių AVPK viršininko pavaduotojui 2013-03-22 pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariato patalpoje - rūsyje, esančiame Purienų g. 48, Šiauliuose, yra saugomos cigaretės, kurios paimtos atliekant tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.40-1-00402-09 (teismo baudžiamosios bylos Nr.1-43-332/2011); Šiaulių apygardos teismas 2011-05-18 nuosprendžiu nurodė sunaikinti minėtoje patalpoje saugomas cigaretes, Lietuvos apeliacinis teismas 2012-12-19 Šiaulių apygardos nuosprendžio dalies dėl cigarečių sunaikinimo nepakeitė, todėl būtina organizuoti saugomų cigarečių sunaikinimą (b.l.21, t.1). Cigaretės, prieš jas transportuojant į sunaikinimo vietą, buvo apžiūrėtos komisijos (b.l.91-92, t.2) Šiaulių AVPK vyriausiasis tyrėjas M. M. 2013-04-11 tarnybiniu pranešimu informavo Šiaulių AVPK viršininką, kad buvo atliktas konfiskuotų cigarečių, esančių adresu Purienų g. 48, Šiauliuose, sutikrinimas pagal Šiaulių apygardos teismo 2011-05-18 nuosprendį, perskaičiuojant ir kraunant į automobilį minėtus tabako gaminius, buvo nustatytas trūkumas- preliminariai trūko apie 409 pakelių cigarečių „Bond street super lights“, 6152 pakelių „Saint George“ (b.l.168, t.1). 2013-04-12 Turto sunaikinimo aktu iš Šiaulių AVPK transportuotos cigaretės buvo sunaikintos - sukompostuotos UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b.l.94-95, t.2). Šiaulių AVPK Imuniteto skyriaus vyresnioji tyrėja G. V. 2013-09-20 tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Šiaulių AVPK viršininką, kad Šiaulių AVPK Imuniteto skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nenustatytų asmenų galimo piktnaudžiavimo, iš Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariato patalpų, esančių Purienų g. 48, Šiauliai, pasisavinant daiktinius įrodymus, t.y. akcizines prekes-cigaretes, paženklintas Rusijos Federacijos banderolėmis (409 pakelius cigarečių „Bond street super light“, 6152 pakelius cigarečių „Saint George“), tai yra dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str.2 d., nurodė, kad tikslinga būtų įvertinti, ar tinkamai buvo saugomi daiktiniai įrodymai, ar nėra atsakingų asmenų veiksmuose galimo nusižengimo požymių (b.l.152-153, t.1). Šiaulių AVPK viršininkas rezoliucija šiame tarnybiniame pranešime nurodė L.V. patikslinti aplinkybes, nustačius tarnybinio nusižengimo požymius, inicijuoti tarnybinį patikrinimą. Atlikus aplinkybių patikslinimą, buvo gauti Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai ir kita medžiaga, bei nustačius Šiaulių AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (toliau – ir ONTB) vyresn. tyrėjos N. G. (šiuo metu - N. J., t. y. pareiškėjos) veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių, Vidaus tyrimų poskyrio vyriausiasis tyrėjas A. B. 2013-10-17 pateikė tarnybinį pranešimą, 2013-10-17 Šiaulių AVPK viršininkas Vidaus tyrimų poskyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadą dėl Šiaulių AVPK Imuniteto skyriaus vyresn. tyrėjos G. V. tarnybiniame pranešime pateiktos informacijos (b. l. 39, t.1). Atlikęs tarnybinį patikrinimą, Šiaulių AVPK Vidaus tyrimo poskyrio vyr. tyrėjas A. B. 2013-12-06 surašė Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Šiaulių AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnų veiksmų“, kuria, be kita ko, pasiūlė Šiaulių AVPK ONTB vyresn. tyrėjai už Instrukcijos 4 punkto, Pareigybės aprašymo 7.4 p. nuostatų pažeidimą, netinkamai laikantis VTĮ 15 str., 1 d. 1, 4 p. nuostatų, skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 111-127). Šiaulių AVPK viršininkas 2013-02-06 patvirtino Išvadą. Šiaulių AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 26 str. 1 d. 1, 2 p. ir atsižvelgdamas į Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-12-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 128). Šis įsakymas ir yra ginčijamas nagrinėjamojoje byloje.

Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas nustato Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 (1 straipsnis).

Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaudų rūšys reglamentuotos Statuto 26 straipsnyje (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-434 redakcija). Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus vidaus tarnybos pareigūnams skiriamos tarnybinės nuobaudos, kurios nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, tai pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog esant duomenų apie galimą pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o to paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria pareigūną į pareigas skyręs vadovas. Statuto 26 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Tokią tvarką nustato Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, nuo 2013-08-28 išdėstytas nauja redakcija, kuri galioja ginčui aktualiu laikotarpiu. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Statuto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą definiciją, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (LVAT 2013-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2010-11-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT 2012-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad pagal Tvarkos aprašo 6 punktą, nuobaudų skyrimo procedūra būtina, o ji pati ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Nustačius, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nusižengimą kvalifikuoti, nurodant Statuto straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, pareigūno, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlymą dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Tvarkos aprašo 23 punkte.Taigi tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos aprašo 24 punktas). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi (Tvarkos aprašo 28 punktas). Taigi būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.

Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja, nuo 2009-10-23 atlikdama ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-00402-09, daiktinių įrodymų, vadovaujantis Instrukcijos nustatyta tvarka, neperdavė Šiaulių AVPK viršininko 2009-06-03 įsakymu 40-V-400 paskirtiems atsakingiems už paimtų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimą, apskaitą, saugojimą ir naikinimą, asmenims, surašant B formos kvitą. Tokiais veiksmais (neveikimu) pareigūnė pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p., Instrukcijos 4 p., jos Pareigybės aprašymo 7.4 p. reikalavimus.

Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), teritorinėse bei specializuotose policijos įstaigose tvarką reglamentuoja Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcija (toliau – Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001-12-19 įsakymu Nr. 622, 2006-10-17 įsakymu Nr. 5-V-599 išdėstyta nauja redakcija (galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu). Instrukcijos 3 p. (2006-10-17 redakcija) numatė, kad paimtas, konfiskuotas turtas, turtas, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, dokumentai ir daiktiniai įrodymai ( kol bus išnagrinėta medžiaga (byla), taip pat konfiskuotas turtas (kol bus perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai) gali būti saugomi prie bylos, daiktų saugykloje, policijos įstaigos finansų padalinyje, policijos įstaigą aptarnaujančioje banko įstaigoje ir ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų nustatytose arba kitose teisės aktų nustatytose vietose. Instrukcijos 4 punkte (2006-10-17 redakcija) buvo įtvirtinta, kad daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės teisės pažeidimui tirti ir nagrinėti, turi būti laikomi, saugomi kartu su teisės pažeidimo tyrimo medžiaga, kol bus priimtas procesinis sprendimas. Tais atvejais, kai daiktinio įrodymo dėl jo gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su teisės pažeidimo tyrimo medžiaga, pagal baudžiamojo ir administracinio proceso normas daiktiniai įrodymai turi būti apžiūrėti, ištirti, nufotografuoti, užantspauduoti ir perduoti saugoti į daiktų saugyklą, kol bus priimtas procesinis sprendimas, o Instrukcijos 13 punkte nustatyta, kad priimant saugoti daiktus, išrašomas B kvitas, kuris yra numeruotas dokumento blankas. Nuostatos dėl daiktinių įrodymų yra įtvirtintos ir BPK, kurio 92 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir perduodami kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o to paties straipsnio 4 dalis nustato, kad daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, turi būti, jei įmanoma, nufotografuojami, užantspauduojami ir laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja nuo 2009-10-23 iki 2010-09-30 atliko ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-00402-09, kurioje 2009 m. rugpjūčio 25-26 d. atliktų kratų metu buvo rasta ir paimta didelis kiekis akcizinių prekių, tame tarpe ir cigarečių (b.l.159-165, t.1). Sandėliavimo aktu cigaretės ir kitos akcizinės prekės buvo patalpintos saugojimui į Šiaulių AVPK Šiaulių r. PK, adresu Purienų g. 48, Šiauliuose, rūsyje esančią patalpą (b.l.169-170, t.1). Pagal ikiteisminio tyrimo kortelės Nr. 20 duomenis, ikiteisminio tyrimo byla Nr.40-1-00402-09 2010-09-30 perduota Šiaulių apygardos prokuratūrai, o 2010-10-04 - Teismui (b.l.162, t.1). Išvadoje nustatyta, kad nesant kitos tinkamos patalpos, cigaretės ir kitos akcizinės prekės saugojimui į Šiaulių AVPK Šiaulių r. PK, adresu Purienų g. 48, Šiauliuose, rūsyje esančią patalpą buvo patalpintos tuo metu ėjusio Šiaulių AVPK viršininko pavaduotojo pareigas R. J. nurodymu, sandėliuojant šiuos daiktinius įrodymus, dalyvavo tuo metu ikiteisminį tyrimą byloje Nr.40-1-00402-09 atlikusi tyrėja L. L., ką patvirtina 2009-09-07 sandėliavimo aktas (b.l.169-170, t.1). Todėl teismas mano, kad bylos Nr.40-1-00402-09 daiktiniai įrodymai (akcizinės prekės) pagal BPK 92 straipsnio, Instrukcijos 3,4 punktų nuostatas galėjo būti laikomi patalpoje Purienų g. 48, Šiauliuose, tačiau šioje byloje svarbu nustatyti, ar jie buvo tinkamai saugomi ir kas buvo atsakingas už jų apsaugą.

Šiuo atžvilgiu teismas pažymi, kad Instrukcijos 7 punktas nustatė, kad už paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktų, dokumentų ir daiktinių įrodymų (toliau – Paimti daiktai), įtrauktų į apskaitą ir saugomų šios Instrukcijos bei kitų teisės aktų nustatytose vietose, saugojimą ir išdavimą yra atsakingi materialiai atsakingi asmenys, paskirti policijos įstaigos vadovo įsakymu ir su kuriais sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, o Instrukcijos 6 punktas nustatė, kad už Paimtų daiktų, kurie neperduoti materialiai atsakingam asmeniui arba Valstybinei mokesčių inspekcijai, išsaugojimą atsako baudžiamąją ar administracinio teisės pažeidimo bylą savo žinioje turintis pareigūnas. BPK 92 straipsnio 4 dalis, nurodydama, jog daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, turi būti laikomi inter alia ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodytoje vietoje, taip pat netiesiogiai įtvirtina, jog tokie daiktai yra ikiteisminio tyrimo pareigūno dispozicijoje. Be to, ir pati pareiškėja netiesiogiai pripažįsta, kad būtent ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas yra atsakingas už daiktinių įrodymų perdavimą ir saugojimą. Minėta, jog Instrukcijos 13 punkte, be kita ko, nustatyta, kad priimant Paimtus daiktus, išrašomas kvitas B (Instrukcijos 2 priedas) – numeruotas dokumento blankas, kuris pildomas Instrukcijos 3 priede nustatytomis pildymo taisyklėmis. Materialiai atsakingi asmenys buvo paskirti Šiaulių AVPK viršininko 2009-06-03 įsakymu Nr.40-V-400 (b.l.94, t.1). Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu asmenys, atsakingi už daiktinių įrodymų priėmimą ir saugojimą, patvirtino, jog 2009 metais iš Šiaulių AVPK ONTB pareigūnų jokie daiktiniai įrodymai nebuvo priimti, kvitai B neišrašyti (t. I, b. l. 44-45). Už patalpos, į kurią buvo patalpintos paimtos akcizinės prekės, priežiūrą ir saugumą 2009-09-07 sandėliavimo akte pasirašė Šiaulių AVPK Šiaulių r. PK Organizacinio poskyrio vyr. specialistas P. J. (b.l.169-170, t.1). Byloje esantys Šiaulių AVPK viršininko įsakymai, kuriais paskirti atsakingi asmenys už paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimą, apskaitą, saugojimą, perdavimą, grąžinimą ir naikinimą (b. l. 94-104, t.1), patvirtina, jog Šiaulių AVPK Šiaulių r. PK Organizacinio poskyrio vyr. specialistas P. J. nebuvo paskirtas materialiai atsakingu asmeniu. Todėl konstatuotina, kad daiktiniai įrodymai – cigaretės buvo tyrėjos N. J. žinioje, būtent ikiteisminį tyrimą byloje atlikusi pareiškėja buvo atsakinga už daiktinių įrodymų išsaugojimą. Akivaizdu, kad pati N.J. tokio didelio paimtų cigarečių kiekio apsaugoti negalėjo, todėl ji šiuos daiktinius įrodymus iki bylos perdavimo teismui privalėjo perduoti materialiai atsakingiems asmenims, ko ji nepadarė. Dėl aukščiau nurodytų argumentų atmestini kaip nepagrįsti N. J. paaiškinimai, kad ji negalėjo perduoti daiktinių įrodymų į saugyklas, nes tokių nebuvo, o cigaretės buvo tinkamai saugomos, pavedus jų apsaugą P. J. Tai, kad ji, atlikdama ikiteisminį tyrimą ir būdama atsakinga už daiktinių įrodymų išsaugojimą, neįsitikino, ar daiktiniai įrodymai saugojami tinkamai, nesiėmė jokių priemonių juos perduoti atsakingiems asmenims, rodo jos aplaidumą, netinkamą pareigų atlikimą. Pažymėtina, kad dar ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-00402-09 metu Šiaulių AVPK viršininko 2010-06-03 įsakymu Nr.40-V-318 (b.l.108-109, t.1) buvo paskirtos ir daiktų saugyklų vietos, tačiau pati pareiškėja pripažįsta, kad ji nekėlė klausimo ir nesirūpino dėl daiktinių įrodymų perkėlimo į šiuo įsakymu paskirtas saugyklas galimybe. Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjos teiginys, kad jai nebuvo žinoma daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo tvarka, kad ji nebuvo pasirašytinai supažindinta su Instrukcija. Teismas pažymi, jog Šiaulių ONTB viršininkas R. D. 2013-10-23 paaiškinime patvirtino, jog jis, eidamas ONTB viršininko pareigas, buvo supažindinęs pareigūnus su atitinkamais teisės aktais, reglamentuojančiais daiktinių įrodymų saugojimo tvarką, be to, jis pats asmeniškai kiekvieną tyrėją (ypatingai tyrėjus, atliekančius ikiteisminį tyrimą) informavo apie daiktinių įrodymų saugojimo tvarką (t. I, b. l. 75-76). Be to, pareiškėja, būdama statutine valstybės tarnautoja ir vykdydama pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos teisinę bazę, reglamentuojančią jos veiklą bei kitus teisės aktus, juolab, kad Pareigybės aprašymo 7.4 punktas įtvirtina pareigą, pareigūnei savarankiškai nuolat susipažinti su naujai priimtais teisės aktais ir galiojančių teisės aktų pakeitimais, taikyti teisės normas atliekamų tyrimų praktikoje (b. l. 66-68, t.1). Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Iš to daroma išvada, jog pareiškėja, būdama rūpestinga ir atidi, ilgą laiką turėdama savo žinioje ikiteisminio tyrimo bylą ir atlikdama šioje byloje veiksmus, privalėjo pasirūpinti tuo, jog daiktiniai įrodymai būtų tinkamai perduoti saugojimui teisės aktų nustatyta tvarka.

Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, atlikdama ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje, kuomet kratų metu buvo paimti daiktiniai įrodymai, turėdama pareigą užtikrinti šių daiktinių įrodymų tinkamą išsaugojimą, (cigarečių) neperdavė Įsakymu paskirtiems materialiai atsakingiems asmenims, surašant B formos kvitą, tuo neužtikrindama jų tinkamo saugojimo, jos veikoje formaliai yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Pareiškėja savo skundą taip pat grindžia aplinkybe, kad tarnybinė nuobauda jai paskirta praleidus tarnybinei nuobaudai skirti senaties terminą. Statuto 26 straipsnio 4 dalis (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-434) nustato, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Tvarkos aprašo 9 punkte, nustatančiame, kad tarnybinis patikrinimas taip pat gali būti neatliekamas, o pradėtas - gali būti nutrauktas, jei nustatoma, jog skundžiami pareigūnų veiksmai atlikti daugiau nei prieš vienerius metus, o Tvarkos aprašo 10, 11, 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą - prieš 3 metus. Taigi įstatymų leidėjas nustatė imperatyvią tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklę, įtvirtinančią galimybę tarnybinę nuobaudą skirti tik per Statuto 26 str. 4 dalyje nustatytą terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas terminų prasme gali būti teisėtas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad nėra pasibaigęs terminas, per kurį yra galimas tarnybinės nuobaudos paskyrimas; konstatavimas, kad ginčijamas individualus administracinis aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, yra besąlygiškas pagrindas panaikinti individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2011-10-24 adm. byloje Nr. A-146-3044/2011, 2013-05-02 adm. byloje Nr.A-662-955/2013 ir kt.). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja padarė trunkamą teisės pažeidimą, pasireiškiantį neveikimu, susijusiu su pareigos neįvykdymu, todėl tokio pažeidimo terminas tarnybinei nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo šio pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2013-10-17, kuomet Šiaulių AVPK viršininko pavedimu pareiškėjos atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tokiu argumentu atsakovas grindžia ir savo atsiliepime išreikštą nesutikimą su pareiškėjos skundo motyvais. Teismas tokį atsakovo pateiktą tarnybinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimą laiko nepagrįstu. Minėta, kad pareiškėja, baudžiamąją bylą Nr.40-1-00402-09 savo žinioje turėjo nuo 2009-10-23 iki 2010-09-30, kuomet ji su kaltinamuoju aktu buvo perduota prokuratūrai. Nei BPK, nei Instrukcija detaliai nereglamentuoja, kas yra atsakingas už daiktinių įrodymų išsaugojimą, baudžiamąją bylą perdavus prokuratūrai, o po to- teismui. BPK 92 straipsnio 4 dalis tik nustato, kad daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, turi būti, jei įmanoma, nufotografuojami, užantspauduojami ir laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje. Ši teisės norma vertintina kartu su BPK normomis, reglamentuojančiomis prokuroro pareigas ikiteisminiame tyrime. BPK 179 straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, kai ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, BPK 218 straipsnis numato, kad prokuroras, įsitikinęs jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, paskelbia įtariamajam (o kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas; atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą. BPK 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui. Vertinant minėtos BPK 92 straipsnio 4 dalies nuostatas kartu su kitomis nurodytomis BPK normomis bei Instrukcijos 6 punkto nuostatomis, laikytina, kad spręsti, kur laikyti daiktinius įrodymus ir įsitikinti, jų laikymo saugumu, privalo ta institucija, kurios žinioje yra baudžiamoji byla, t.y. baudžiamąją bylą perdavus prokuratūrai, tik prokuratūra gali nurodyti, kur turi būti laikomi daiktiniai įrodymai, tuo pačiu jai pereina pareiga įsitikinti tokių įrodymų laikymo saugumu ir imtis priemonių, jei to reikia, saugumui užtikrinti, o bylą perdavus teismui, ši pareiga pereina teismui. Todėl teismas konstatuoja, kad nors pareiškėja ir įvykdė trunkamąjį tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas buvo baigtas 2010-09-30. Šis tarnybinis nusižengimas nustatytas atliekant tarnybinį patikrinimą, todėl tarnybinei nuobaudai skirti taikytinas Statuto 26 str.4 dalyje nustatytas 3 metų terminas. Statuto 26 str.4 dalis 3 metų termino skaičiavimo pradžią aiškiai ir nedviprasmiškai sieja su nusižengimo padarymo, o ne nusižengimo paaiškėjimo data. Atsakovo argumentas, kad terminas tarnybinei nuobaudai skirti skaičiuotinas tik nuo 2013-10-17, yra nelogiškas ir ta prasme, kad daiktiniai įrodymai –cigaretės buvo sunaikintos jau 2013-04-12, kai tuo tarpu pagal atsakovo poziciją pareiškėjos įvykdytas tarnybinis nusižengimas (iš esmės- tinkamo cigarečių saugojimo neužtikrinimas, siejant jį su pareiga perduoti cigaretes materialiai atsakingiems asmenims) tęsėsi ir net ir po cigarečių sunaikinimo.

Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė (trunkamasis tarnybinis nusižengimas baigėsi) 2010-09-30, todėl tarnybinė nuobauda jai turėjo būti paskirta iki 2013-09-30. Ginčijamas įsakymas, kuriuo skirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2013-12-09, t.y. praleidus imperatyvų Statuto 26 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą tarnybinei nuobaudai skirti, ir tai yra besąlygiškas pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

skundą patenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-12-09 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria vyresniajai inspektorei N. J. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Varžinskienė