- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-08
- Bylos Nr.
- eI3-343-644/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01467-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Daina Kukalienė, Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- D. V., A. M. V.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- E. O.
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Ramūno Šarkos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. (mirusios pareiškėjos A. M. V. teisių perėmėjas) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo E. O., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus vedėjo 2017-08-03 sprendimą Nr. 32SK-347-(14.32.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2022-07-07 atsakymą Nr. 32SD-2138-(14.32.137 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Skunde, rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad D. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 82), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 38). Šie žemės sklypai yra gretimybėje su E. O. (buvusi pavardė R.) priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 20, ginčo sklypas).
E. O. 2017-06-08 prašymu atlikus kadastrinius žemės sklypo Nr. 20 matavimus, tikslu atnaujinti (patikslinti) kadastro duomenis, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Jurbarko skyriaus vedėjas priėmė 2017-08-03 sprendimą Nr. 32SK-347-(14.32.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas). Sprendimu buvo patvirtinti žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenys, nustatyti pagal V. S. 2017-05-30 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Tarnyba 2022-07-07 atsakymu Nr. 32SD-2138-(14.32.137 E.) (toliau – Atsakymas) netenkino pareiškėjo skundo dėl Sprendimo panaikinimo, kadangi nebuvo nustatyta, jog atlikti žemės sklypo Nr. 20 matavimai ir pats Sprendimas būtų pažeidę teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su priimtu Sprendimu ir Atsakymu, nes jie yra nepagrįsti, neteisėti bei sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.
Kadastro nuostatų 32.1.1. punkte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.
2017-05-30 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 1 nurodyta, jog gretimo žemės sklypo savininkė „A. M. V. informuota reg. laišku, neatvyko, apie gautą kvietimą informavo telefonu“. Tačiau kadastro byloje nėra pridėta jokių įrodymų apie A. M. V. informavimą – nepateiktas pašto kvitas, kuriame būtų kodas, pagal kurį galima būtų nustatyti, jog kvietimas jai buvo įteiktas, taip pat nepridėti jokie kiti dokumentai, patvirtinantys kvietimo įteikimą pasirašytinai. Todėl laikytina, kad A. M. V. nebuvo informuota apie ginčo sklypo ribų ženklinimą, neturėjo galimybės jame dalyvauti, dėl ko buvo pažeistas Kadastro nuostatų 32.1.1. punktas. Be to, pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.4. punkto reikalavimus, A. M. V., kaip kviestinis asmuo, turintis suinteresuotumą, turėjo pasirašyti tokį ribų paženklinimo – parodymo aktą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka jos neinformavus apie žemės sklypo ribų ženklinimą, ji minėto akto neturėjo galimybės pasirašyti ir nepasirašė.
A. M. V. neatvykus į žemės sklypo Nr. 20 ribų ženklinimą, jai turėjo būti siunčiami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas, kad ji galėtų pateikti pastabas, tačiau ir šis veiksmas nebuvo įgyvendintas, dėl ko buvo pažeistas Kadastro nuostatų 32.1.1.3. punktas.
Pažymėjo, kad ginčo sklypo ribų ženklinimas buvo atliekamas ne vieną, o du kartus, todėl A. M. V. kvietimas į ribų ženklinimą turėjo būti siunčiamas du kartus, be to, matininkas turėjo kartoti su ženklinimu susijusias procedūras, tačiau to nepadarė.
Taip pat nurodė, kad Tarnyba buvo grąžinusi matininkui V. S. žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenų bylą dėl pažeidimo, susijusio su žemės sklypo ribomis ir riboženkliais. Todėl matininkas V. S., tikslindamas ginčo sklypo ribas, turėjo vadovautis Nuostatų 32 punkto nuostatomis ir pakartotinai atlikti žemės sklypo ženklinimo procedūras, o žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, gavęs pakartotinai tikrinti žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenų bylą, turėjo įvertinti ar minėtos procedūros buvo pakartotinai atliktos. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad matininkas V. S. atliko visas privalomas Nuostatuose numatytas procedūras, todėl nesant tokių duomenų, žemėtvarkos skyriaus darbuotojas negalėjo suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo vadovaujamasi nei žemės planais, nei detaliaisiais planais. Tai patvirtina aplinkybė, jog atlikti kadastriniai matavimai visiškai nukrypsta nuo žemės sklypo plano, o taip pat ir kitų byloje pateiktų dokumentų (žemės valdų plano, abriso, kadastro žemėlapio ir kt.). Be to, pareiškėjo nuomone, esant aiškioms jo žemės sklypų riboms, kurios yra paženklintos išlikusiais riboženkliais, Tarnyba, priimdama Sprendimą, pakeitė žemės sklypų Nr. 38 ir Nr. 82 ribas, jas sumažindama, dėl ko pareiškėjas negali atlikti kadastrinių matavimų savo žemės sklypams.
Pareiškėjo teigimu, minėti pažeidimai turėjo esminės reikšmės, kadangi tuometinei pareiškėjai M. V. priklausęs žemės sklypas Nr. 82, tiek žemės sklypas Nr. 38 yra gretimybėje su ginčo sklypu, nepaisant to, kad sklypus skiria tarp jų einantis kelias. Tarp ginčo sklypo ir žemės sklypo Nr. 82 einantis kelias nesudaro jokių kontūrų, jis nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, neturi kadastro numerio, o yra viena ištisinė linija, kaip laisvas valstybinės žemės ruožas. Taigi žemės sklypui Nr. 20 gretimais žemės sklypais laikytini žemės sklypai Nr. 82 ir Nr. 38. Pareiškėjo nuomone, jeigu tuometinė žemės sklypų Nr. 82 ir Nr. 38 savininkė būtų dalyvavusi surašant paženklinimo-parodymo aktą, ji būtų pareiškusi motyvuotas ir pagrįstas pastabas dėl pailgėjusio ginčo sklypo ir sutrumpėjusių jos žemės sklypų, dėl ko matavimai būtų koreguojami ir įregistruoti tikslūs.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas taip pat neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, nes yra trys skirtingi Sprendimo egzemplioriai: 1) kadastro byloje esantis egzempliorius, kuriame nėra atsakovės vedėjos parašo, o tik jos pavardė ir antspaudas, dokumentą yra pasirašiusi E. O.; 2) VĮ „Registrų centras“ įregistruotas Sprendimo egzempliorius, kurio niekas nėra pasirašęs, o tik yra atsakovės vedėjos pavardė ir antspaudas; 3) atsakovės su 2022-07-07 raštu pateiktas Sprendimo egzempliorius, kuris yra pasirašytas atsakovės vedėjos, tačiau nėra jos antspaudo.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į skundą, rašytiniais paaiškinimais bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad matininko V. S. parengtame 2017-05-30 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane pažymėta, jog pietinės ir vakarinės ribos gretimybėje 1-2 ir 4-1 pažymėti 4 m pločio keliai. Tai reiškia, kad pareiškėjo žemės sklypai Nr. 82 ir Nr. 38 nesiriboja su E. O. priklausančiu žemės sklypu Nr. 20, nes šiuos žemės sklypus skiria valstybinės žemės ruožas, skirtas bendro naudojimo keliui. Pareiškėjo žemės sklypai šiaurinėje dalyje ribojasi būtent su valstybinės žemės plotu (kelias), o ne su E. O. žemės sklypu. Tai matosi VĮ Registrų centro 2022-11-16 pažymoje apie gretimų žemės sklypų savininkus. Be to, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos Projekte aiškiai matyti suformuotas bendro naudojimo kelių tinklas, iš kurio matyti, kad bendro naudojimo kelias (suprojektuotas 5 metrų) yra tarp ginčo žemės sklypų.
Vadovaujantis Nuostatų 32.1. papunkčiu, į žemės sklypo Nr. 20 ribų paženklinimą, kuris vyko 2017 m. gegužės 30 d. buvo pakviesti tik gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai, kurie ir pasirašė žemės sklypo ribų ženklinimo akto 4 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo žemės sklypai nesiriboja su E. O. žemės sklypu Nr. 20, matininkas neturėjo kviesti tuometinės žemės sklypo Nr. 82 savininkės A. M. V. į ginčo sklypo ribų ženklinimą bei siųsti ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos). Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypo ribų ženklinime nedalyvavo, nes minėto žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo teikta Jurbarko skyriui tikrinti.
NŽT Jurbarko skyriaus specialistas atliko žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo vietovėje tikrinimą ir tai pažymėjo 2017-06-29 žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje akto Nr. 32KDV-50818 4 punkte. Matininkui ištaisius klaidas ir pateikus kadastro bylą tikrinti pakartotinai, 2017-08-03 surašytas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 32KAM-67670.
Atsižvelgiant į teisės aktus ir į tai, kad nebuvo pažeisti Nuostatų 32.1-32.1.1.4 papunkčiai, NŽT Jurbarko skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Nuostatų 84 ¹ 1.1.2.3 ir 84 ¹ 1.1.2.5 papunkčiais, teisėtai priėmė Sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atlikti ginčo sklypo kadastriniai matavimai sukėlė jam teisines pasekmes, nes pasikeitė jo žemės sklypų linijų ilgiai, kadangi E. O. priklausančio žemės sklypo Nr. 20 plotas, atlikus kadastrinius matavimus, neviršija Kadastro nuostatų 1 priede nustatyto leistino matavimo tikslumo: atlikus kadastrinius matavimus plotas yra 2, 9112 ha, iki kadastrinių matavimų - 2,9100 ha. Taigi plotas pakito visiškai nežymiai, o ir žemės sklypo nurodytos ribos iš esmės sutampa su ankstesniuose dokumentuose nubrėžtomis ribomis. Teigti, kad matininkas, atlikdamas ginčo sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo nei žemės planais, nei detaliaisiais (nors šie tik urbanizuotose vietovėse naudojami) ar kitais dokumentais, visiškai neteisinga ir nėra jokio pagrindo, nes matininkas vadovavosi abrisu, kadastro žemėlapiu, gretimų sklypų planais, o jo ribos atitiko nuosavybės dokumentuose pažymėtas ribas.
Atsakovė pabrėžė, kad atliekant žemės sklypo Nr. 82 preliminarius matavimus, matininkė galimai padarė techninę klaidą, nes žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizuotas 1996 metais, o A. M. V. - 1999 metais. Todėl, darytina prielaida, kad 1999 m. spalio 13 d. ženklinant vietovėje A. M. V. žemės sklypą, matininkė galimai suklydo nurodydama rytinės žemės sklypo ribos linijos ilgį. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis E. O., suformuotas ir privatizuotas 1994 m. pagal preliminarius žemės sklypo matavimus ir atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, bus galima nustatyti ar privatizavimo metu buvo teisingai pamatuota. Todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjo žemės sklypo riba sutrumpėjo dėl E.O. žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypų, šiaurinėje dalyje dėl ginčo sklypo atliktų kadastrinių matavimų, plotas nesumažėjo, nes minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir šis žemės sklypas nesiriboja su pareiškėjo žemės sklypais, o ribojasi su valstybei priklausančia žeme (skirto bendro naudojimo keliui). Atsakovė neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad jo žemės sklypų plotai mažėja dėl atliktų kadastrinių matavimų. Nesupranta, kuo remiantis, pareiškėjas nustatė, kad jam priklausančių žemės sklypų plotai sumažėjo, kai jis iki šios dienos neatliko nei vienam savo žemės sklypui kadastrinių matavimų. Be to, vadovaujantis Žemės reformos 21 straipsnio 3 dalimi tuo atveju, jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai reiškia, jei pareiškėjui, atlikus kadastrinius matavimus žemės plotas bus mažesnis (nes realybėje nėra tiek žemės), bus kompensuojama nustatyta teisės aktų tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Į teismą kreipėsi pareiškėja A. M. V., prašydama panaikinti atsakovės priimtus sprendimus. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja A. M. V. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos teises perėmė įstatyminis įpėdinis D. V., kurį teismas nutarė laikyti pareiškėju šioje byloje.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjui D. V. asmeninės nuosavybės teise (2023-12-07 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 7911 pagrindu) priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., bendras plotas 8,7300 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,9200 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Abu žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui E. O., žemės sklypo bendras plotas 2,9100 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, esantis adresu - (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.
Pareiškėjo minėtus žemės sklypus šiaurinėje dalyje nuo E. O. priklausančio žemės sklypo Nr. 20 skiria 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje, suprojektuotas pagal Jurbarko rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Tauragės apskrities viršininko 1999 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 203 „Dėl Jurbarko rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.
2017-06-08 Tarnyba gavo E. O. (buvusios R.) 2017-05-30 prašymą patikslinti žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenis. Tą pačią dieną gautas matininko V. S. prašymas patikrinti žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenų bylą.
Patikrinus žemės sklypo kadastro duomenis kameraliai ir vietovėje nustačius neatitikimus, kurie pateikti tikrinimo aktuose: 2017-06-29 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 32KAM-50818 ir 2017-06-29 žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje akte Nr. 32KDV-50818, Jurbarko skyriaus specialistė matininką V. S. informavo, jog jis turi ištaisyti klaidas ir pateikti pakartotiniam tikrinimui. Matininkui ištaisius klaidas, 2017-08-03 surašytas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 32KAM-67670.
NŽT Jurbarko skyriaus vedėjas 2017-08-03 priėmė sprendimą Nr. 32SK-347-(14,32.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau - Sprendimas), kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal V. S. 2017-05-30 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Sprendime yra nurodoma, kad jis, be kita ko, yra priimtas vadovaujantis Nuostatų 84¹.1.1.2.3. ir 84¹.1.1.2.5. punktais, kurie numato kadastro duomenų pakeitimą atsižvelgiant į tai, kad buvo keičiamas žemės sklypo plotas bei žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai. Ginčo sklypo kadastro duomenys buvo keičiami V. S. individualios veiklos matininko atliktų kadastrinių matavimų pagrindu.
A. M. V. 2022-06-22 skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus viršininką, prašydama panaikinti Sprendimą, tačiau Tarnyba 2022-07-07 atsakymu Nr. 32SD-2138-(14.32.137 E.) (toliau – Atsakymas) netenkino pareiškėjo skundo dėl Sprendimo panaikinimo, kadangi nebuvo nustatyta, jog atlikti žemės sklypo Nr. 20 matavimai ir pats Sprendimas būtų pažeidę teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, nuostatas.
Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir Atsakymo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo, teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovė nepagrįstai patvirtino ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, kadangi jie buvo nustatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti trečiajam suinteresuotam asmeniui E. O. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys. Nurodė, kad E. O. priklausantis žemės sklypas yra gretimybėje su jam priklausančiais žemės sklypais Nr. 38 ir Nr. 82, todėl atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, į žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą, turėjo būti kviečiama tuometinė gretimų sklypų savininkė A. M. V.. Pareiškėjo teigimu, A. M. V. nesuteikus galimybės pareikšti motyvuotas ir pagrįstas pastabas dėl pailgėjusio ginčo žemės sklypo ir sutrumpėjusių jos žemės sklypų, atlikti kadastriniai matavimai visiškai nukrypo nuo žemės valdų plano, abriso, kadastro žemėlapio ir pažeidė jo teises, nes jo turimi žemės sklypai sumažėjo, dėl ko pareiškėjas negali jiems atlikti kadastrinių matavimų.
Kaip jau minėta, nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl kadastro duomenų pakeitimo. Nekilnojamojo daikto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nekilnojamojo daikto kadastro duomenis apibrėžia, kaip duomenis, apibūdinančius nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 3 d.).
Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai) atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau - Nuostatai) ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau - Taisyklės).
Nuostatų 32.1. papunktyje yra nurodyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis atliekami šie veiksmai: nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 papunktyje nurodytus atvejus (Nuostatų 32.1.1. p.). Nuostatų 32.1.1.4. papunktyje nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktų pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo teritorija yra suplanuota žemėtvarkos planavimo dokumentu, t. y. Tauragės apskrities viršininko 1999 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 203 patvirtintu Jurbarko rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, įteisinant 5 m pločio bendro naudojimo kelią, esantį tarp E. O. (žemės sklypo Nr. 20, projektinis Nr. 85) ir D. V. privačios nuosavybės teisėmis valdomų žemė sklypų (žemės sklypų Nr. 38 ir 82, projektiniai Nr. 307 ir 153). Būtent šio žemėtvarkos planavimo dokumento pagrindu buvo įteisintas nurodyto pločio bendro naudojimo kelias, kuris kaip žemės sklypas ar kaip inžinerinis statinys, nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tačiau tai yra kelias (valstybinės žemės plotas) skirtas patekimui į gretimus žemės sklypus.
Aplinkybę, kad pareiškėjo žemės sklypai nesiriboja su ginčo žemės sklypu, taip pat patvirtina ir kadastro žemėlapio ištraukos, matininko V. S. parengto 2017-05-30 ginčo žemės sklypo planas, iš kurių matyti, kad E. O. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) gretimybės yra žemės sklypai: taškuose 1-2 valstybinė žemė (4 m pločio kelias); taškuose 2-3 žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); taškuose 3-4 žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); taškuose 4-1 valstybinė žemė (4 m pločio kelias). Iš VĮ Registrų centro 2022-11-16 Pažymos apie gretimų žemės sklypų savininkus taip pat matyti, kad ginčo žemės sklypas nesiriboja su pareiškėjui priklausančiais žemės sklypais. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai, kad jam priklausantys žemės sklypai yra gretimi (ribojasi) su žemės sklypu Nr. 20, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjui priklausantys žemės sklypai nesiriboja (nėra gretimi) su ginčo žemės sklypu, vadovaujantis Nuostatų 32.1.1. papunkčiu, į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimą, kuris vyko 2017 m. gegužės 30 d., buvo pakviesti tik gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai, kurie ir pasirašė žemės sklypo ribų ženklinimo akte. Ir nors 2017-05-30 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pažymėta, kad A. M. V. buvo informuota registruotu laišku, neatvyko, apie gautą kvietimą informuota telefonu, tačiau tai buvo perteklinis matininko veiksmas, nes jis to daryti neprivalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ginčo žemės sklypas taškuose 1-2 ir taškuose 4-1 ribojasi su bendro naudojimo keliu, kuris kaip žemės sklypas ar kaip inžinerinis statinys, nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ir nesuformuotas, todėl į žemės sklypo Nr. 20 ribų vietovėje paženklinimą turėjo būti kviečiamas Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinis (Nuostatų 32.1.1. p.), tačiau jo nedalyvavimas negali būti pagrindu pripažinti žemės sklypo ribų vietovėje paženklinimą neteisėtu, nes minėto žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo teikta NŽT Jurbarko skyriui tikrinti.
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (Taisyklių 11 p.). Taisyklių 14 punkte numatyta, kokia medžiaga naudojama atliekant kadastrinius matavimus, t. y. išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai; gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; statinio projektas; statybos leidimas; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla.
Nagrinėjamu atveju liudytoju apklaustas ginčo sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti remiantis paminėtais dokumentais, t. y. patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu, žemės sklypo abrisu, kadastro žemėlapiu, gretimų sklypų planais ir kt. Liudytojas taip pat nurodė, kad žemės sklypo Nr. 20 kadastriniai duomenys buvo nustatyti atsižvelgiant ne tik į prieš tai minėtus dokumentus, bet ir į faktinį žemės sklypo naudojimą, t. y. pagal vietovėje išlikusius žemės sklypo 4 riboženklius, todėl ginčo žemės sklypas negalėjo pasislinkti į pareiškėjo valdomų žemės sklypų pusę ir sumažinti jų plotą.
Teismo vertinimu, aplinkybę, kad atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai nepažeidė kieno nors teisių ar teisėtų interesų, tarp jų ir pareiškėjo, patvirtina ir tai, jog ginčo žemės sklypo linijų ilgiai po kadastrinių matavimų beveik nepakito (išliko kokie ir buvo pažymėti abrise apie 150 m), t. y. rytiniame krašte 150,30 m ir vakariniame 149,67 m. Be to, E. O. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, atlikus kadastrinius matavimus, neviršija Kadastro nuostatų 1 priede nustatyto leistino matavimo tikslumo: atlikus kadastrinius matavimus plotas yra 2, 9112 ha, iki kadastrinių matavimų - 2,9100 ha. Taigi plotas pakito visiškai nežymiai, o ir žemės sklypo nurodytos ribos iš esmės sutampa su ankstesniuose dokumentuose nubrėžtomis ribomis.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas jokių objektyvių duomenų (išskyrus savo paaiškinimus), pagrindžiančių, kad ginčo žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, pasislinko į jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pusę, tuo sumažinant jų plotus, nepateikė. Pareiškėjo samprotavimai, kad jo žemės sklypų Nr. 38 ir Nr. 82 (abu žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus) plotai sumažėjo dėl atliktų ginčo sklypo kadastrinių matavimų, yra visiškai niekuo nepagrįsti, nes pareiškėjas iki šios dienos neatliko nei vienam savo žemės sklypui kadastrinių matavimų. Be to, vadovaujantis Žemės reformos 21 straipsnio 3 dalimi tuo atveju, jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai reiškia, jei pareiškėjui, atlikus kadastrinius matavimus žemės plotas bus mažesnis, bus kompensuojama nustatyta teisės aktų tvarka.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčo sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, iš esmės sutampa su šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytomis žemės sklypo ribomis, procedūrinių pažeidimų nenustatyta, dėl ko atsakovės priimtas Sprendimas patvirtinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko V. S. 2017-05-30 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismui nustačius, kad priimtas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, o atlikti ginčo sklypo kadastriniai matavimai nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, likusieji pareiškėjo bei atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2017-08-03 sprendimą Nr. 32SK-347-(14.32.110.) bei kaip išvestinį reikalavimą - Nacionalinės žemės tarnybos 2022-07-07 atsakymą Nr. 32SD-2138-(14.32.137 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Liudytojas V. S. pateikė prašymą atlyginti kelionės išlaidas už atvykimą į du teismo posėdžius. Prašymas grindžiamas 2024-03-07 degalų įsigijimo kvitu ir automobilio registracijos liudijimu.
Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, priteisiamos įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (ABTĮ 39 straipsnio 7 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas V. S. iš savo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) vyko į 2023-09-07 ir 2024-03-07 teismo posėdžius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad už atvykimą į du teismo posėdžius liudytojui išmokėtina 54,54 Eur kelionės išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, iš pareiškėjo į teismo specialiąją sąskaitą, kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, priteistina liudytojui išmokėtina kelionės išlaidų suma – 54,54 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 39-41 straipsniais, 84 - 87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Įpareigoti pareiškėją D. V. į Regionų administracinio teismo depozitinę sąskaitą (gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini); gavėjo pavadinimas: Regionų administracinis teismas; įmonės kodas: (duomenys neskelbtini); mokėjimo paskirtis: „už liudytojo kelionės išlaidas Nr. eI3-343-644/2024“) pervesti 54,54 Eur, kaip išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.