- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-17
- Bylos Nr.
- N-444-1725-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė L. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2009 m. liepos 3 d., 10 val. 5 min., Mažeikiuose, Birutės g. – Laižuvos g. sankryžoje, vairavo automobilį Ford Sierra neprisisegęs saugos diržu, stabdomas policijos pareigūno nestojo, tai yra nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 202, 17 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė L. B. 120 Lt baudą, o už 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3 200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Kaip galutinę subendrintą nuobaudą paskyrė 3 250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaudamasis ATPK 330 straipsniu, teismas nurodė, kad L. B. laikomas netekusiu specialiosios teisės nuo nutarimo priėmimo dienos. Nurodė, kad vienas iš pažeidimų (ATPK 130 str. 1 d.) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus, dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. L. B. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pareigūno parodymais, kurie yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys bylos rašytinei medžiagai ir teismas neturėjo pagrindo jais abejoti. L. B. parodymai nenuoseklūs, prieštarauja nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas juos vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs bei padaryto pažeidimo pobūdį, į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, asmenybę, kad jis administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, pensininkas, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant pažeidėjui mažesnes nuobaudas negu jų vidurkis.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, išnagrinėjęs L. B. prašymą, nutarė netaikyti savo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarime nurodytos ATPK 330 straipsnio nuostatos dėl specialiosios teisės atėmimo nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. B. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba panaikinti nutarimą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir bylą šioje dalyje nutraukti. Apelianto nuomone, teismas įrodymus ištyrė nevisapusiškai, neišsiaiškino visų esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, nutarime rėmėsi tik prieštaringais pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei vieno iš pareigūnų parodymais. Teismas neapklausė pareigūno M. M., kuris tarnybiniame pranešime nurodė, kad matė, kaip pareigūnas J. P. stabdė apelianto vairuojamą automobilį, nors M. M. negalėjo matyti J. P. veiksmų. Be to, J. P. parodymai neatitinka tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, nes vienu metu jis negalėjo likti saugoti kito pažeidėjo automobilio ir persekioti kartu su M. M. apelianto. Pažymi, kad teismas nesiėmė priemonių nustatyti kitų liudytojų. Taip pat apeliantas mano, kad pareigūnai nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veikos instrukcijos“, be to, jiems naudingą įvykių paaiškinimą išgavo grasinimais. Apelianto manymu, byloje esantys įrodymai negali būti pripažinti surinktais teisėtai. Mano, kad teismas pažeidė jo teisę, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte, kad būtų apklausti kaltinimo liudytojai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teisėjas nagrinėjo tik pareigūnų pateiktus įrodymus, daro prielaidą dėl teisėjo šališkumo. Taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai atėmė teisę vairuoti transporto priemones nuo nutarimo priėmimo dienos, nes įvykio metu apeliantas buvo blaivus. Atkreipia dėmesį, jog byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu. Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) privalo abejonių nekeliančiais įrodymais nustatyti pažeidimų faktą ir juos padariusio asmens kaltę. Be to, jo amžiaus žmogui bėgti nuo pareigūnų būtų nepriimtina, jis nėra baustas administracinėmis nuobaudomis. Apelianto nuomone, nenustatyta, kad jis sąmoningai, tyčia nesustojo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, atsižvelgė į nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus ir tinkamai pritaikė įstatymą. Patruliai, užfiksavę teisės pažeidimą, vadovavosi teisės aktais ir tinkamai įformino dokumentus. Skundo argumentai, Institucijos manymu, yra nepagrįsti, laikytini gynybos pozicija bei bandymu išvengti administracinės atsakomybės. L. B. pažeidimas priskiriamas prie ypač šiurkščių. Mano, kad tik paskirta nuobauda užtikrins ATPK 20 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo 100 iki 200 Lt.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos bei kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Apelianto kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), pareigūnų J. P. bei M. M. tarnybiniai pranešimai (b. l. 7, 8), J. P. parodymai teismo posėdyje (b. l. 22). Remiantis paminėtais įrodymais nustatyta, kad L. B. automobilį stabdęs pareigūnas vilkėjo uniformą, šviesą atspindinčią liemenę, mojavo skrituliu su raudonu atšvaitu. Vėliau pareigūnai ėmė vytis automobilį tarnybiniu automobiliu, įjungę šviesos ir garso signalus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad L. B. automobilio langai buvo atidaryti, darytina išvada, jog jis negalėjo nematyti jį stabdančio pareigūno ir negirdėti policijos automobilio garso signalo, taigi tyčia nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, jų tarnybiniai pranešimai ir parodymai pakankamai išsamiai apibūdina įvykio aplinkybes, apelianto minimi nesutapimai nėra esminiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, kadangi jie prieštarauja kitai nurodytai bylos medžiagai.
Apelianto argumentas, kad teismas buvo šališkas, nes rėmėsi tik pareigūnų pateiktais duomenimis, yra nepagrįstas. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo ir priimto nutarimo matyti, kad teismas išsamiai ir laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, ir jam administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno parodymus. Teismas nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Kaip nurodo apeliantas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte be kita ko yra numatyta, kad kiekvienam asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, turi būti garantuota teisė apklausti kaltinimo liudytojus. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo išklausyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jam administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno J. P. parodymai, apeliantas naudojosi teise pateikti jam klausimų. Apelianto argumentai, jog neapklausus kito pareigūno ir nesuradus kitų liudytojų buvo pažeistos jo procesinės teisės, atmestini. Kaip minėta, L. B. kaltę įrodo kiti byloje esantys jau minėti įrodymai. Prašymo apklausti liudytoju pareigūną M. M. ar kitus asmenis byloje nebuvo pateikta, nors L. B. ATPK 272 straipsnyje numatytos procesinės teisės buvo išaiškintos pasirašytinai administracinio teisės pažeidimo protokole ir teisminio nagrinėjimo metu galimybė realizuoti jas pateikiant atitinkamą prašymą buvo sudaryta ne kartą.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nutarė netaikyti L. B. ATPK 330 straipsnio ir nelaikyti, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į paminėtą teismo nutartį konstatuotina, kad L. B. teisės nepažeistos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.). Administracinė nuobauda apeliantui buvo paskirta teisėtai, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. B. apeliacinį skundą atmesti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.