Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui D. D. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, tretysis asmuo Švenčionių rajono pirmasis notarų biuras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Pagal CK 3.100 str. 1 p., bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi mirus vienam sutuoktiniui. Mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, t.y. pagal CK 3. 117 str. 1 d. nurodytą lygių dalių principą – pusė viso turto, paveldima CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, prašydama pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ne tik D. D., bet ir jo mirusiai sutuoktinei L. D.. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks ieškovės reikalavimo formulavimas iš esmės yra ydingas ir apskritai negali būti reiškiamas teisme, kadangi mirusiam asmeniui nuosavybės teisės negali būti pripažintos, nes jis nėra nuosavybės teisės subjektas. Antra, savo reikalavimą ieškovė grindžia CK 3.116 str. 1 d., tačiau, kaip minėta, mirus vienam iš sutuoktinių, jų turtui nebetaikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą ir tarp testamentinės įpėdinės bei palikėjos sutuoktinio kilusiems ginčams dėl nuosavybės spręsti taikytinos bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančios CK nuostatos. Iš byloje esančios medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės: Švenčionių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei J. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, o J. M. siekia savo nuosavybės teisių į namo dalį pripažinimo. Pažymėtina, kad esant nesutarimui dėl paveldėjimo apimties ir/arba konkretaus turto, sudarančio palikimą, paveldėjimo, tarp šalių kilęs ginčas spręstinas ginčo teisenos tvarka, reiškiant ieškinį pvz. dėl ginčo turto dalies priteisimo, atsižvelgiant arba paneigiant prezumpciją, kad bendraturčių dalys jungtinėje nuosavybėje ir bendraturčių dalys dalinėje nuosavybėje, kai dalys nenustatytos, yra lygios (CK 3.117str.1d., CK 4.73 str. 3 d.).

Kadangi santuokoje įgyto turto teisinis režimas po vieno sutuoktinio mirties pasikeičia įstatymo pagrindu pasibaigus jungtinei sutuoktinių nuosavybei, o J. M. ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo mirusiam asmeniui negali būti nagrinėjamas teisme išskyrus atskirus, specialiai įstatyme numatytus atvejus (pvz. nuosavybės teisių atkūrimo mirusiam asmeniui atveju pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2str.2d.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamais motyvais, pagrįstai šį ieškinį atsisakė priimti, dėl ko iš esmės teisėta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d.nutartį palikti nepakeistą.