Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės 6 mėnesiams – atiduotas motinai ugdyti ir auklėti, įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei uždrausta bendrauti su tam tikrais asmenimis;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

3) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, nustatant 12 mėnesių terminą, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., uždraudžiant bendrauti su tam tikrais asmenimis. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, panaikinant įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiais ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat įpareigojant per 4 mėnesius atlyginti turtinę žalą, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, taip pat per bausmės vykdymo atidėjimą mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos leidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė (2019 m. balandžio 19 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens bei nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė – 0,208 g (A9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,3 proc.), ir jas laikė dešinėje savo kelnių kišenėje neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti iki tol, kol 2019 m. balandžio 20 d. 20.20 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 22 d. įtariamuoju apklaustas A. B. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. 2019 m. balandžio 20 d. apie 17.00 val. jis buvo pas savo pažįstamo M. pažįstamą bute (duomenys neskelbtini), buto numerio neatsimena. Bute iš viso buvo apie dešimt žmonių, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis rūkė neaiškios kilmės susuktą medžiagą, tiksliai nepamena ką. Jo pažįstamas M., bute (duomenys neskelbtini), davė popieriaus lankstinuką, kad A. B. įsidėtų pas save, ir nežiūrėdamas, kas yra popieriaus lankstinuke, įsidėjo į priekinę dešinės pusės kelnių kišenę. 2019 m. balandžio 20 d. apie 20.00 val. jis išėjo iš buto į lauką, tada prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir paklausė, ar jis neturi su savimi draudžiamų daiktų. Ką jis jiems atsakė, neatsimena. Paviršutinės apžiūros metu policijos pareigūnai jo priekinėje dešinės pusės kelnių kišenėje rado popieriaus lankstinuką ir paėmė, kas buvo popieriaus lankstinuke, jis nežino, rastas lankstinukas yra jo pažįstamo M. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi jis pradėjo silpnai jaustis. Atvykusi greitoji medicinos pagalbos brigada jį išvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę adresu: (duomenys neskelbtini). Jam buvo diagnozuotas apsinuodijimas kanapėmis (dariniais). Jis anksčiau ir dabar narkotinių medžiagų nevartoja. Yra teistas dėl vagysčių ir plėšimo, šiuo metu niekur nedirba, neseniai atliko laisvės atėmimo bausmę (b. l. 62–63).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2019 m. lapkričio 15 d. įtariamuoju apklaustas A. B. parodė, kad jis kaltę pripažįsta visiškai. Narkotines medžiagas („žolę“) nusipirko savo reikmėms, nepamena, kada ir kur tiksliai įsigijo narkotines medžiagas, kurios 2019 m. balandžio 20 d. pas jį buvo rastos, nes tą dieną buvo neblaivus ir ne viską pamena. Kelnių kišenėje popieriaus lankstinuke rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, pats jas pirko ir pats jas įsidėjo į kelnių kišenę. Pareigūnams pasakė, kad medžiagos ne jo, nes buvo apsvaigęs ir nekontroliavo savo žodžių bei veiksmų. Sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja (b. l. 89).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 30 d. apklaustas liudytojas R. S. (R. S.) parodė, kad 2019 m. balandžio 20 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. N., apie 20.20 val., iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neadekvatus vyras mėto akmenis į transporto priemones. Atvykus į įvykio vietą, į pareigūnus kreipėsi vaikinas, kuris neprisistatė, tačiau nurodė, kad neadekvatus asmuo apie 30 metų pasišalino link (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) gatvė. Kitų požymių nenurodė. Prieš tai minėtas asmuo lakstė kiemais, spardė viską, mėtėsi akmenimis. Asmuo prie (duomenys neskelbtini) namo atitinkantis nurodytus požymius buvo sulaikytas. Asmuo buvo visiškai neadekvatus, jo kalba buvo visiškai nerišli, vaikinui buvo agresijos priepuoliai, jis tai verkė, tai juokėsi, tai atsiguldavo ant žemės, tai vėl atsikeldavo, vaikinas akivaizdžiai buvo apsvaigęs galimai nuo alkoholio arba psichotropinių medžiagų, prarandantis atmintį. Sulaikius pilietį, paviršutinės apžiūros metu, priekinėje dešinės pusės kelnių kišenėje pareigūnai rado mažą popieriaus lankstinuką su žalios spalvos, augalinės kilmės, aitraus kvapo galimai narkotine medžiaga. Vaikinas buvo tokios būsenos, kad su juo pareigūnai visiškai negalėjo susikalbėti, jis nieko negalėjo paaiškinti, juo labiau pasakyti, kur jis įsigijo narkotinių medžiagų. Pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri vaikiną pristatė į Lazdynų reanimacijos skyrių, kadangi vaikinas buvo neadekvatus, pareigūnai palydėjo medicinos brigadą iki ligoninės (b. 1. 19–20).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. balandžio 20 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), sulaikytas asmuo A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo neadekvatus, galimai vartojęs alkoholinių ir narkotinių medžiagų, jo dešinėje kelnių kišenėje rastas popieriaus lankstinukas su augalinės kilmės, aitraus kvapo, žalsvos spalvos, galimai narkotine medžiaga, pristatytas į VRUL reanimacijos skyrių (b. l. 12–14).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. 2019 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. balandžio 20 d. 20.20 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. N. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras elgiasi neadekvačiai – mėto akmenis į transporto priemones. Nuvykus nurodytu adresu praeiviai nurodė, jog neadekvatus asmuo apie 30 metų amžiaus laksto kiemais, viską spardo, pasišalino link (duomenys neskelbtini) namo. Prie (duomenys neskelbtini) esančio namo apibūdintas vyras buvo sulaikytas, visiškai neadekvatus (nerišli kalba, agresijos priepuoliai, prarandantis sąmonę), akivaizdžiai apsvaigęs galimai nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Sulaikius nurodytą asmenį paviršutinės apžiūros metu priekinėje dešinės pusės kelnių kišenėje buvo rastas mažas popieriaus lankstinukas su žalios spalvos, augalinės kilmės, aitraus kvapo medžiaga, galimai narkotine (b. l. 15).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. R. 2019 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) paimti nuoplovas nuo A. B. su galimais narkotinių medžiagų pėdsakai nebuvo tikslinga, kadangi jis ūmių apsinuodijimų skyriaus reanimacijoje buvo dezinfekuotas ir po lašalinių gydymo, kuris skatina šlapimo išsiskyrimą imti šlapimo mėginį nėra tikslinga, kadangi jo kraujas bei šlapimas buvo išvalytas vaistais. Pradedant ikiteisminį tyrimą įsivėlė techninė klaida įvykio vietos adreso ir ji turi būti (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. balandžio 21 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad greitosios medicinos pagalbos pristatytam asmeniui, kuris nenurodė, savo vardo ir pavardės, nustatytas apsinuodijimas kanapėmis (dariniais) (b. l. 17).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gegužės 23 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2115)-IS1-2651 nurodoma, kad žalsva augalinė medžiaga iš popierinio lankstinuko, paimta 2019 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini), iš A. B., gimusio 1991 m., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,208 g (A9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,3 proc.) (b. l. 24–25).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos (baudžiamojo nusižengimo) objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį.

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas, o jų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-689/2018, 6 p.).

Kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 259 str. 2 d.), t. y. neteisėto nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens bei nenustatytoje vietoje ir laikymo su savimi neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarymo ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu pripažino visiškai, nurodydamas, kad 2019 m. balandžio 20 d. 20.20 val. (duomenys neskelbtini), jo sulaikymo metu jo kelnių dešinėje kišenėje rastas popieriaus lankstinukas su narkotinėmis medžiagomis (,,žole“) yra jo, šias medžiagas įsigijo savo reikmėms, tačiau nepamena, kada ir kur tiksliai jas įsigijo. Šiuos jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. S. parodymai, pareigūnų R. S. ir R. R. tarnybiniai pranešimai, policijos registro išrašo duomenys bei specialisto išvada.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodyta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 0,208 g, rastos pas kaltinamąjį A. B., atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, pažymi, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kanapės (ir jų dalys) yra narkotinė medžiaga.

Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais), narkotinės medžiagos – kanapių (jų dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos. Atsižvelgiant į tai, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kadangi, vadovaujantis specialisto išvada, pas jį rasta kanapių (antžeminių dalių) – 0,208 g, t. y. mažiau, nei 5 g šios medžiagos.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. B. veiksmai atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad yra Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (30 parų areštu) (b. l. 89, 93–95).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, kadangi pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismo vertinimu, A. B. išsakyti teiginiai, kad jis gailisi, yra aiškiai formalūs, kadangi jis savo poziciją dėl kaltės ikiteisminio tyrimo metu keitė, kaltę pripažino ir nurodė, kad gailisi, tik papildomos apklausos metu. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Taip pat, teismas pažymi, jog kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. B. – yra jauno amžiaus, nedirbantis (b. l. 54–55), nevedęs, teistas penkis kartus, iš esmės už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinį kartą 2015 m. balandžio 28 d. paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus, tačiau jau 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė (paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2019 m. balandžio 19 d.) (b. l. 32–35), per pastaruosius metus administracine tvarka baustas trylika kartų, taip pat iš esmės už turtinio pobūdžio nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų, dauguma paskirtų baudų nesumokėtos (b. l. 46–52), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Akcentuotina ir tai, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu A. B. buvo taikomas atvesdinimas, kadangi asmuo be pateisinamos priežasties ikiteisminio tyrimo metu neatvyko į policijos komisariatą (Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. balandžio 22 d. nutarimu skyrus kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, 2019 m. birželio 5 d., 2019 m. birželio 12 d., 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 10 d. A. B. registruotis į komisariatą neatvyko (b. 1. 90–92)), tačiau atvesdinimas nebuvo įvykdytas, kadangi A. B. nebuvo rastas (niekur oficialiai nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas, žinomais gyvenamosios vietos adresais: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), negyveno), todėl buvo paskelbta įtariamojo paieška (b. 1. 75–79). Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. lapkričio 15 d. ieškomas A. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą (b. l. 81–82). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad A. B. yra linkęs vengti jam nustatytų įpareigojimų, paskirtų bausmių bei poveikio priemonių neatlieka, toliau linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė nustatytina šiek tiek didesnė nei šios rūšies bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkis (t. y. 30 parų arešto). Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

A. B. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 20 parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 21 d. 15.25 val. iki 2019 m. balandžio 22 d. 14.21 val. (viena diena) išbūtas laikas (b. l. 66, 67, 69), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (b. l. 90).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su tyrimo objektais (kanapėmis (jų antžeminės dalys)), kuris perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (b. l. 27, 28) – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. (A. B.) paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 21 d. 15.25 val. iki 2019 m. balandžio 22 d. 14.21 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir A. B. (A. B.) paskirti galutinę 19 (devyniolikos) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. B. (A. B.) atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

A. B. (A. B.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su tyrimo objektais (kanapėmis (jų antžeminės dalys)), kuris perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui sunaikinti.

Išaiškinti A. B. (A. B.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki septynių dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.