Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovams E. Ž., M. B., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas E. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos. 2016-09-12 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas E. Ž. pripažino, kad nėra vaiko A. Ž. tėvas, nes ieškovės pastojimo metu su ja intymiai nebendravo, tuo laiku atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje iš santuokos liudijimo ( b.l. 4) matyti, kad (duomenys neskelbtini) tarp E. Ž. ir E. Ž. ( P.) Panevėžio miesto CMS buvo įregistruota santuoka , įrašo NR.185. Iš gimimo liudijimo ir gimimo įrašo ( b.l. 5, 21) matyti, kad A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais yra įrašyti E. Ž. ir E. Ž..Iš VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ pažymų ( b.l. 8-9 ) matyti, kad ieškovė E. Ž. ir astakovas M. B. nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos ( b.l. 7) matyti, kad E. Ž. yra mokama 335,13 EUR socialinių išmokų. IŠ VSDFV duomenų matyti, kad M. B. šiuo metu nedirba.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 str. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 str. 2 d. įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Kaip matyti , šios bylos duomenimis atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taigi dėl objektyvių priežasčių DNR ekspertizės atlikimas yra šiek tiek komplikuotas. Įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas pateikė atsiliepimą, kur pripažįsta savo tėvystę, manytina, kad vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, byloje objektyvią tiesą galima nustatyti ir kitais įrodymais, neskiriant DNR ekspertizės.

Teismo posėdžio metu išklausyti liudytojai S. B. ( atsakovo M. B. sesuo) ir L. P. paaiškino, kad apie ieškovės ir M. B. artimus santykius joms buvo žinoma dar iki ieškovės pastojimo. Ieškovė pastojimo metu artimai bendravo su M. B., kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, M. B. žinojo apie ieškovės nėštumą, dėl to neprieštaravo , jam jokių abejonių dėl savo tėvystės nekilo. Joms taip pat buvo gerai žinoma, kad jau kuris metas iki pastojimo ieškovė su savo sutuoktiniu E. Ž. kartu negyveno, intymių santykių nepalaike. M. B. tėvystė nebuvo įregistruota, nes vaiko motina buvo santuokoje su E. Ž., kuris buvo įrašytas vaiko tėvu ir pirmiausia reikėjo nuginčyti jo tėvystę. Be to, M. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

Teismas turi diskrecijos teisę tikėti ar ne šalių paaiškinimais, taigi įvertinus ieškovės ir liudytojų paaiškinimus, atsakovo M. B. ieškinio pripažinimą, atsakovo E. Ž. paaiškinimus parengiamojo teismo posėdžio metu, rašytinius bylos įrodymus matyti, kad jie sutampa, atitinka visos faktinės aplinkybės, abejoti šiais įrodymais teismas neturi pagrindo, todėl laikytina, kad ieškovė pilnai įrodė aplinkybę, kad atsakovas E. Ž. nėra jos sūnaus A. tėvas, o tėvas yra M. B. ( CPK 178-179 str., 185 str.).

Taigi, konstatavus , kad atsakovas M. B. yra A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, tarp jo ir nepilnamečio vaiko atsiranda tėvo ir vaiko teisiniai santykiai, tame tarpe ir atsakovo M. B. pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 str. imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kaip matyti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 150 EUR kas mėnesį ir nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 300 EUR. Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms vaiko išlaikymo išlaidoms, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad nėra pagrindo skaityti, kad jos yra nepagrįstos ar padidintos. Be abejo, negalima pamiršti, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai( maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Nors A. Ž. yra kiek daugiau nei vienerių metų amžiaus , jo poreikiai , tame tarpe ir specifiniai(individualūs) tokio amžiaus vaikams visai priimtini ir pateisinami. T.y. papildomas kūdikiams skirtas maistas , sauskelnės, gana greitai išaugami drabužėliai ir pan. sąlygoja tai, kad vaiko poreikiams turi būti skiriama tam tikra pinigų suma. Tačiau vaiko poreikiai negali būti beribiai, nes visais atvejais juos pirmiausia sąlygoja tėvų turtinė padėtis. Iš išlaikymą teikiančio tėvo negali būti priteistas didesnis išlaikymas nei leidžia jo turtinė padėtis. Įvertinus šalių nepilnamečio sūnaus amžių, jo poreikius , pateiktus rašytinius įrodymus byloje , paaiškinimus darytina išvada, kad nepilnamečio A. Ž. išlaikymui pakanka ieškovės nurodytos sumos mėnesiui- 300 EUR . Manytina, kad tokia suma atitinka protingumo kriterijus ir tokio amžiaus vaiko poreikius.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.

Atsakovas šiuo metu nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsiradus pareigai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, jis privalo imtis visų priemonių pakankamoms pajamoms gauti. Ką jis ir privalo daryti, nes jo konstitucinė ir prigimtinė pareiga yra išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Todėl šioje byloje atsakovo turtinė padėtis negali būti pripažintina esmine aplinkybe lemiančia jo galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Pagrindo nukrypti tėvų lygios pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, nėra. Iš atsakovo M. B. atsiliepimo matyti, kad jis su ieškiniu, taiga ir su prašomo išlaikymo dydžiu, visiškai sutinka.

Turint omeny ieškovės gaunamas pajamas ir gyvenimo kokybę bei tą aplinkybę, kad motina su kuria gyvens nepilnametis vaikas, kaip taisyklė , visada turi didesnes išlaidas vaiko išlaikymui, nei tėvas, kuris su vaiku negyvena, manytina, kad iš atsakovo M. B. prašoma priteisti pinigų suma vaiko išlaikymui yra sąžininga ir protinga. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Didesnis išlaikymas visada atitinka vaiko poreikius, nes vaikui suteikiamas geresnis išlaikymas, ugdymas, jo poreikiai tenkinamai platesne apimtimi, galimas įvairus lavinimas ir pan.

Taigi, nurodytais motyvais ir įvertinus tą aplinkybę, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 150 EUR per mėnesį . Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos -2016-06-22 iki vaiko pilnametystės kasmet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavedamas tvarkyti ieškovei E. Ž..

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas M. B. prieštaravimų dėl to neišreiškė, atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu pilnai sutinka . Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė su vaikais gyvena bendrabučio tipo bute, kur vaikui sudarytos minimalios gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Nepilnametis A. nuo pat gimimo auga su ieškove, kuri yra pajėgi ir toliau auginti ir auklėti savo vaiką. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos VTAS išvados matyti, jog skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vietą būtų nustatyta su motina. Dėl šių aplinkybių, nepilnamečio A. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ( CK 3.169 str.).

Taigi ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai , įvertinus jų susidarymo priežastis, priteistinos iš atsakovo M. B. ( CPK 88 str., 92-93 str., 96 str.,98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti , kad E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), nėra E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) , gimimo liudijime AB Nr.052861, išduotame (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS, ir Panevėžio miesto CMS (duomenys neskelbtini). Gimimo įraše Nr.780 , duomenis apie vaiko tėvą E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), yra A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio(duomenys neskelbtini). Lietuva Panevėžys, tėvas , o A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuva Panevėžys, yra M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nustatyti A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su jo motina E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) , jo nepilnamečio sūnaus A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2016 metų birželio 22 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Priteisti iš M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) , 95 EUR žyminio mokesčio ir 8,30 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir 150,54 EUR už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

.