Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja N. B. prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo K. D. R. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti pareiškėjai N. B. praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo K. D. R. mirties priimti, pradedant jį skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nurodė, kad ji yra vienintelė palikėjo dukra, gimusi santuokoje su A. S., su kuria palikėjas susituokė (duomenys neskelbtini) m., o išsituokė (duomenys neskelbtini) m. Santuokos metu įgytas turtas, butas Jonavoje, nebuvo padalintas ir pagal tuo metu galiojusius įstatymus laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nors registruotas motinos vardu. Po skyrybų palikėjas išvyko gyventi į Rusiją, tačiau išlaikė ryšius su Lietuva ir dukra. (duomenys neskelbtini) m. jis mirė, tačiau pareiškėja tuo metu nesiėmė palikimo priėmimo veiksmų, nes nežinojo, kad tėvui priklausė dalis buto. Tik po motinos mirties (duomenys neskelbtini) m. ji, kreipusis į notarą dėl motinos palikimo, sužinojo, kad gali paveldėti tik pusę buto, o kita dalis priklausė tėvui, kurio palikimas nebuvo priimtas. Tuomet ji pradėjo rinkti dokumentus – gavo tėvo mirties liudijimą iš Rusijos, jį išvertė ir kreipėsi į teisininkus. Nors palikėjas mirė užsienyje ir nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, jo pagrindiniai ekonominiai ir asmeniniai interesai liko Lietuvoje, nes čia buvo jo vienintelis nekilnojamasis turtas ir šeiminiai ryšiai. Dėl to prašo teismo nustatyti, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuva, tai būtina paveldėjimo procedūroms vykdyti Lietuvos notarų sistemoje. Taip pat prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti, kuris buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių – pareiškėja ilgą laiką nežinojo apie paveldimą turtą, o sužinojusi nedelsdama ėmėsi veiksmų. Pabrėžia, kad nėra kitų paveldėtojų, todėl termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų.