Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Bankrutavusios Korsako įmonės ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių finansinių atskaitomybių, kaip tai nustatyta įstatymuose, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, su bankroto administratoriumi nebendradarbiauja, todėl atsakovui kilo prievolė apmokėti 5199,92 Eur žalą. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį atsakovas neatvyko, atsakovo neatvykimo priežastys nežinomos, pripažintos nesvarbiomis, byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2844-567/2017, pagal kreditorės Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus ieškinį iškėlė Korsako įmonei (toliau - Įmonė) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas Vitalijų Šerpytį. Minėta nutartimi teismas įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo 1991 m. spalio 31 d. Korsako įmonės savininku ir direktoriumi buvo atsakovas V. K..

2017 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2844-567/2017 patvirtinto antros eilės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kreditorinį reikalavimą 5199,92 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Byloje pateiktas atsakovo V. K. 2017 m. sausio 23 d. paaiškinimo raštas, kuriame atsakovas nurodė, jog 1995 m. išvyko iš Lietuvos, Įmonės veiklą sustabdė. 1997 metais grįžęs į Lietuvą nutarė Įmonės veiklos nebetęsti. Minėtame rašte pažymėjo, jog įmonė jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo ir neturi, jokių dokumentų su įmonės veikla neišliko.

Iš byloje pateikto VĮ „Regitra“ išrašo matyti, jog Įmonei priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Įmonei bankroto byla iškelta kreditorės VSDFV Vilniaus skyriaus iniciatyva. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2844-567/2017 konstatavo, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis, Įmonė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 1992 metų, su kreditore neatsiskaitė, priverstinis skolos išieškojimas buvo neefektyvus, turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą Įmonė neturėjo.

Tuo metu, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla, galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 punkte (galiojusi redakcija iki 2020-01-01) buvo nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją. LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte (galiojusi redakcija iki 2020-01-01) buvo nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Iš esmės analogiškos nuostatos yra ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ). Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalį, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis.

Byloje nustatyta, kad atsakovo V. K., kaip Įmonės vadovo, privalomų pareigų nevykdymas (laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo) ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartyje nurodytų įpareigojimų perduoti administratoriui Įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nevykdymas tiesiogiai lėmė kreditorinių reikalavimų atsiradimą, t. y. sudarė sąlygas 5199,92 Eur (VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas) žalai atsirasti. Šie atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) lėmė ieškovės Įmonės nuostolius (turto netekimą) už bendrą 5199,92 Eur sumą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės nuostolių (CK 6.247 straipsnis) akivaizdus, kadangi atsakovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei (didėjo finansiniai įsipareigojimai biudžetui) ir nevykdžius teismo nutartyje nurodytų įpareigojimų, t.y. tinkamai nepateikus duomenų apie Įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bei neperdavus Įmonės turto, bankroto administratorius negali nustatyti Įmonės turto ir įsipareigojimų struktūros, turto kiekio ir vertės, kurį būtų galima naudoti kreditorinių reikalavimų tenkinimui bei atsiskaitymui su bankroto administratoriumi. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos atsiradimo, su žalos suma sutinka. Atsižvelgiant į tai, jog teismui nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (LR CK 6.248 str. 1 d ), ieškovo ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistina 5199,92 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246–6.249 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5199,92 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 117,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,07 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 12,07 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 5199,92 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 92 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5199,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Korsako įmonės, į. k. 301557756, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 117,00 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,07 Eur (dvylika eurų 7 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.