Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-417/2013 Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-417/2013

2013 m. spalio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. gynėjo advokato I. Motužio apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymas nuo 2000-06-05 iki 2000-06-07 ir nuo 2004-07-20 iki 2004-07-21. Taikant 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/6.

Bylos dalis pagal BK 187 str. 3 d. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Iš M. P. priteista 7289,79 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad, būdamas girtas, 2000-06-04, apie 01.00 val., tikslus laikas nenustatytas, išdaužęs lango stiklą įsibrovė į J. R. priklausančią kavinę „P.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir slapta pagrobė J. R. priklausantį bendros 1560 Lt vertės kasos aparatą „Casio“ CE-2300, korpuso Nr. 0401845, kasos aparato techninį pasą Nr. VI 0763, , kasos aparate buvusius 18,10 Lt, 2 Lt vertės patikrinimų registravimo žurnalą, po vieną butelį alkoholinių gėrimų: 41 Lt vertės degtinės „Absoliut citron“, 41 Lt vertės „Absoliut curant“, 20,11 Lt vertės „Amžiaus“, 20,26 Lt vertės „Prezidento“, 22,40 Lt vertės brendžio „Victoria“, 39,75 Lt vertės „Oskaras“, 22,76 Lt vertės „Gloria“, 16,90 Lt vertės vyno „I.P. Chenet“, 14 Lt vertės „Tokajus“, 9,9 Lt vertės „Merlot“, 9,90 Lt vertės „Codru“, 9,80 Lt vertės „Venezie“, 9,90 Lt vertės šampano „Elit Gold Muscat“, 18,50 Lt vertės likerio „Crėme de casis“, 20,50 Lt vertės „La bonne peche“, 20,50 Lt vertės „La bonne prune“, 31 Lt vertės vermuto „Cinzano bianco“, 24 Lt vertės „Cinzano brangio“, 18,90 Lt vertės „Stoc“, 15,90 Lt vertės„Amor“, du butelius konjako „Metaxa“ 69 Lt vertės kiekvienas, bendros 138 Lt vertės, 49 Lt vertės butelį konjako „Metaxa“, devynis butelius alaus „Ice“ 1,63 Lt vertės kiekvienas, bendros 14,67 Lt vertės, šešis pakelius kramtomosios gumos „Orbit“ 1,26 Lt vertės kiekvienas, bendros 7,56 Lt vertės, 10 Lt vertės virtuvines užuolaidas, 14 Lt vertės žirkles, 14 Lt vertės dėžę nuo alaus „ICE“, iš viso už 2254,33 Lt.

M. P. buvo kaltinamas tuo, kad išdauždamas J. R. priklausančios kavinės „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), virtuvės lango stiklą, tuo padarydamas 100 Lt žalą, bei išdauždamas virtuvės lango orlaidės stiklą, tuo padarydamas 50 Lt žalą, tyčia sužalojo svetimą, J. R. priklausantį turtą, padarydamas 150 Lt žalą. Tačiau dėl šio baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 str. 3 d., bylos dalis nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Taip pat apeliantas nurodo, kad Plungės rajono apylinkės teismas, pripažindamas su M. P. perdavimu Lietuvos Respublikai susijusias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisdamas iš M. P. 7289,79 Lt, neteisingai sprendė išlaidų, susijusių su M. P. perdavimu Lietuvos Respublikai, pripažinimo procesinėmis išlaidomis klausimą. Kadangi baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dar iki M. P. perdavimo pagal Europos arešto orderį, M. P. perdavimas pagal Europos arešto orderį, kaip ir pats baudžiamasis procesas, buvo negalimas, todėl M. P. perdavimo lėšos nepagrįstai buvo pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

BK 95 str. 1 d. 1 p. c) pp., 2 p. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nustatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, ir per šį laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo bei nepadarė naujos nusikalstamos veikos. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, jog jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pasislėpimas – tai sąmoningi asmens veiksmai, atliekami padarius nusikalstamą veiką, kuriais siekiama išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tai veiksmai, apsunkinantys kaltininko pristatymą prokurorui ar teismui, jo apklausą, kardomųjų priemonių taikymą. Šiems veiksmams gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietovės į kitą, išvykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų ar suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, išvaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę, sudarymas. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos ir kad tam tikrus veiksmus atliko siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2011).

Nuteistojo M. P. gynėjas, prašydamas savo ginamajam taikyti senaties institutą, apeliaciniame skunde nurodo, jog nors nuteistasis M. P. 2000-09-27 ir pasislėpė nuo teismo, apie jo pirmąjį sulaikymą 2001-01-31 Ispanijos Karalystėje Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms buvo žinoma, todėl laikytina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga atsinaujino 2001-01-31 ir suėjo 2008-10-08. Todėl, anot gynėjo, remiantis BK 95 str., M. P. negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, baudžiamasis procesas jam turėjo būti nutrauktas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negali.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nuteistasis M. P. nuo teismo pasislėpė jau po to, kai jo baudžiamoji byla su kaltinamąja išvada buvo perduota teismui, o teismas baudžiamąją bylą buvo perdavęs nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuteistajam M. P. teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį (t. 1, b. l. 142) buvo įteiktas asmeniškai, tačiau jis į teismo posėdį 2000-09-27 neatvyko (t. 1, b. l. 155–156). Teismas 2000-09-27 nutartimi (t. 1, b. l. 157, 158) pripažinęs, kad M. P. nuo teismo pasislėpė, paskelbė jo paiešką ir jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeitė į suėmimą. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto (t. 2, b. l. 35) matyti, kad, remiantis Plungės rajono PK 2001-02-21 pavedimu, ekstradicijos tikslu buvo paskelbta M. P. tarptautinė paieška. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos Operatyvaus valdymo tarnyba 2001-02-10 raštu (t. 2, b. l. 38) informavo Plungės rajono PK, kad Ispanijoje sulaikytas M. P.. Plungės rajono apylinkės teisme 2001-09-03 buvo gautas Plungės rajono PK Kriminalinės policijos raštas (t. 1, b. l. 162), kad M. P. sulaikytas Ispanijoje. 2002-01-17 teismui pakartotinai pranešta (t. 1, b. l. 164), kad M. P. yra išvykęs į Ispaniją, Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras yra paskelbęs jo tarptautinę paiešką. Nurodyta, jog iki šiol informacijos apie M. P. buvimo vietą negauta. 2002-12-12 teisme gautas Plungės rajono PK Kriminalinės policijos raštas (t. 1, b. l. 166), kad 2001-01-31 ir 2001-03-17 asmuo, galintis būti M. P., laikinai sulaikytas Alikantėje įtarus plėšimu bei sukčiavimu. Padaręs plėšimą jis buvo įtariamas ir 2000 m. Tačiau apie M. P. buvimo vietą duomenų nėra. 2003-04-17 teismas taip pat buvo informuotas (t. 1, b. l. 168), kad M. P. sulaikytas Ispanijoje. 2003-10-24 teisme gautas Plungės rajono PK Kriminalinės policijos raštas (t. 1, b. l. 170), kad M. P. gali slapstytis Ispanijoje, tačiau tarptautinė paieška iki šiol teigiamų rezultatų nedavė. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2004-04-21 rašte (t. 2, b. l. 35) nurodyta, jog 2004-07-20 Ispanijos teisėsaugos tarnybos ekstradicijos į Lietuvos Respubliką tikslu sulaikė pasislėpusį M. P.. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2004-08-04 rašte (t. 1, b. l. 174) nurodyta, jog pagal Interpolo Ispanijos nacionalinio biuro pranešimą M. P. 2004-07-20 sulaikytas Ispanijoje, siekiant perduoti jį Lietuvai.

Nuteistojo M. P. gynėjas apeliaciniame skunde teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms apie nuteistojo M. P. sulaikymą Ispanijos Karalystėje buvo pranešta dar 2001 m. pradžioje, tačiau pripažinti, kad nuo 2001-01-31 atsinaujino apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad senaties eiga atsinaujino 2004-07-20, kai M. P. buvo sulaikytas siekiant jį perduoti Lietuvos Respublikai. Nuteistasis M. P., išvykdamas 2000 m. iš Lietuvos į Ispaniją, žinojo apie dėl jo pradėtą baudžiamąjį persekiojimą, žinojo, kad jam yra skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 132) ir jis negali pasišalinti iš gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be teismo leidimo, tačiau, to nepaisydamas, pažeidė jam skirtą kardomąją priemonę, išvyko į užsienį ir pasislėpė nuo teismo. M. P., gyvendamas Ispanijoje ir žinodamas, kad dėl jo vyksta teismo procesas, į Lietuvą savanoriškai negrįžo. Apklausiamas teismo (t. 2, b. l. 5) M. P. patvirtino, kad į užsienį 2000 m. išvyko žinodamas, jog turi dalyvauti teismo posėdyje. Teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 31) nuteistasis M. P. taip pat pripažino, kad išvykdamas niekam nepranešė, niekas nežinojo, kur jis yra išvykęs. Šios objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad M. P. suvokė, jog jis yra asmuo, padaręs nusikaltimą ir už jį persekiojamas, suvokė, kad gali būti ieškomas. Šias aplinkybes jis neabejotinai suvokė iki tol, kol 2004-07-20 Ispanijos teisėsaugos institucijų buvo sulaikytas ekstradicijos į Lietuvą tikslu. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2000-09-27, kai teismo nutartimi buvo paskelbta M. P. paieška, iki 2004-07-20, kai Ispanijoje ekstradicijos į Lietuvą tikslu jis buvo sulaikytas, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga buvo sustojusi. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad M. P. baudžiamasis persekiojimas užtruko ir dėl Lietuvos teisėsaugos institucijų aplaidumo, kadangi jie nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti nuteistojo M. P. gyvenamąją vietą, nors šis Ispanijoje jau nuo 2002-10-02 buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyveno prisistatydamas savo tikrais anketiniais duomenimis (t. 2, b. l. 56–58), tačiau ši aplinkybė nepaneigia išvados, kad M. P., žinodamas apie atliekamą baudžiamąjį procesą, sąmoningai vengė atvykti į Lietuvą, tokiu būdu slapstydamasis nuo teismo.

Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 166) bei paties nuteistojo M. P. parodymais (t. 2, b. l. 31) taip pat nustatyta, kad jis nusikalstamas veikas 2000 m. bei 2001 m. padarė ir Ispanijoje. BK 95 str. 4 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nustatyta, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atlikti įrodymų tyrimą, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl teisinės pagalbos, siekiant gauti iš Ispanijos Karalystės teisingumo ministerijos informaciją apie M. P. nuteisimą Ispanijoje. Klaipėdos apygardos teisme iš Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų buvo gauti raštai (t. 2, b. l. 94–95, 108–114), kuriuose nurodyta, jog 2004-08-25 buvo paskelbtas nuosprendis, kuriuo buvo nuspręsta vykdyti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įsakymą, tačiau M. P. išdavimas buvo atidėtas tol, kol jis atliks visus įsipareigojimus, kuriuos turėjo Ispanijoje ir kurie nebuvo susiję su minėtu kaltinimu. M. P. buvo nuteistas Elchės baudžiamojo teismo (416/04 ir 52/05 Baudžiamasis teismas Nr. 3 ir 790/06 Baudžiamasis teismas Nr. 1) kalėti 2 metus, 6 mėnesius, 3 metus ir 6 mėnesius, ir 6 mėnesius. Įvykdžius minėtą bausmę, 2011-01-05 buvo atliktas M. P. perdavimas. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas (t. 2, b. l. 22) taip pat patvirtina, jog M. P. už įvykdytus nusikaltimus Ispanijoje bausmė buvo skirta iki 2011-01-05, o ne iki 2010-07-10, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistojo gynėjas. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus specialistės pranešimo bei Ispanijos teisėsaugos institucijų rašto (t. 2, b. l. 50–51) taip pat matyti, jog M. P. buvo sulaikytas nuo 2004-07-21 (anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, jog M. P. buvo sulaikytas nuo 2004-07-20 iki 2006-03-02, suėmimas įskaitytas į Elchės baudžiamųjų bylų teismo Nr. 3 nuosprendį Nr. 416/04. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašte (t. 2, b. l. 72) nurodyta, jog M. P. perimtas ir konvojuotas į Lietuvą 2011-01-06.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. P. 2000 m. bei 2001 m. Ispanijos Karalystėje padaryti nusikaltimai nutraukė apkaltinamojo nuosprendžio Lietuvoje priėmimo senaties terminą ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl Lietuvoje padarytų nusikalstamų veikų turėtų būti pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo tos dienos, kurią buvo padaryta paskutinė nusikalstama veika Ispanijos Karalystėje, t. y. nuo 2001 m. (tiksli data apeliacinės instancijos teismui nėra žinoma). Tačiau kadangi M. P. nuo 2001 m. iki 2004-07-20 dar slėpėsi nuo teismo, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, vadovaujantis BK 95 str. 3 d., šiuo laikotarpiu buvo sustojęs, atsinaujino tik 2004-07-20, kai M. P. buvo sulaikytas Ispanijoje, siekiant perduoti jį Lietuvai, ir skundžiamo nuosprendžio 2011-03-02 priėmimo dieną dar nebuvo suėjęs.

Kadangi M. P. išvykęs į Ispaniją nusikalto ir jam buvo skirta bendra 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo pradėta vykdyti nuo 2004-08-25, kai buvo atsisakyta Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms perduoti M. P., be to, į Ispanijos teismo skirtą bausmę buvo įskaitytas ir M. P. sulaikymas nuo 2004-07-21 iki 2006-03-02, pakartotinai įskaityti šį laikotarpį į bausmę, nuteistajam M. P. skirtą skundžiamu nuosprendžiu, nėra pagrindo. O kadangi M. P. bausmę Ispanijos Karalystėje atliko tik 2011-01-05, o ne 2010-07-10, kaip savo apeliaciniame skunde teigė gynėjas, įskaityti šį laikotarpį į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką taip pat nėra pagrindo. Su tuo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu sutiko ir nuteistojo M. P. gynėjas, susipažinęs su papildomais duomenimis, gautais iš Ispanijos teisėsaugos institucijų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas į M. P. skirtą bausmę įskaitė laikotarpį nuo 2004-07-20 iki 2004-07-21. Anksčiau aptarta, jog 2004-07-21 jau buvo įskaityta į Ispanijos teismo skirtą bausmę, todėl įskaityti šią dieną ir į skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės laiką nebuvo pagrindo. Tačiau kadangi apylinkės teismas, pakartotinai įskaitydamas šią sulaikymo dieną į M. P. skirtą bausmę, pagerino nuteistojo padėtį ir baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama tik pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, bloginti nuteistojo padėties apygardos teismas negali.

Nuteistojo M. P. gynėjas apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš nuteistojo M. P. išieškoti 7289,79 Lt ekstradicijos išlaidų valstybei. Tačiau apelianto argumentas, kad be pagrindo yra išieškotos Policijos departamento turėtos proceso išlaidos, nes baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas dar iki M. P. perdavimo, prieštarauja bylos medžiagai. Anksčiau aptarta, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas iki M. P. perdavimo nebuvo pasibaigęs, todėl jis iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką pargabentas teisėtai ir pagrįstai. Dėl nuteistojo M. P. ekstradicijos iš Ispanijos Karalystės Policijos departamentas patyrė 7289,79 Lt dydžio išlaidas (t. 2, b. l. 24–30). Byloje nustatyta, jog M. P. išvyko iš Lietuvos žinodamas, kad dėl jo yra nagrinėjama baudžiamoji byla, tai leidžia daryti išvadą, jog M. P. į užsienį išvyko siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo. Taigi pripažįstama, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties M. P. veiksmai, todėl šios išlaidos pagrįstai pripažintos proceso išlaidomis (BK 103 str. 6 p.) ir, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, priteistos iš nuteistojo (BPK 105 str. 1 d.). Tai, kad ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2010, Nr. 2K-210/2011, 2K-342/2013). Teisėjų kolegija nesutikti su teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančiais duomenimis, neturi teisinio pagrindo, todėl konstatuoja, kad sprendimas priteisti iš nuteistojo M. P. valstybei atlyginti turėtas ekstradicijos išlaidas yra teisingas.

Esant aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendis neperžengiant nuteistojo M. P. gynėjo apeliacinio skundo ribų yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. P. gynėjo advokato I. Motužio apeliacinį skundą atmesti.