- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-313/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00354-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Regina Gaudutienė (pran.), Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- E. P.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
nuteistajam E. P..
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. nuteistas už tai, kad 2012-09-09 dieną, tiksliai nenustatytu adresu ir laiku, internetu per UAB „E“ įm. k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), sudarė transporto priemonės nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2012-09-10 iki 2012-10-16, kurios pagrindu išsinuomojo automobilį „Ford Focus Kombi“ identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-09-10 minėtą automobilį pasiėmė iš nuomotojo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2012-10-16 pasibaigus sutarties galiojimo laikui automobilio negrąžino, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą - (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Ford Focus Kombi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 62150,40 Lt vertės (18000 eurų), tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 62150,40 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatyti nauji įtariamieji (juos nustatė Kauno ONTT tyrėjas A. U.) ir teismo nebuvo atsižvelgta į tai, kad jam buvo grasinama.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo tirti, prokuroras prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas tenkintinas.
E. P. nuteistas už tai, kad pasisavino didelės vertės jam patikėtą svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Ford Focus Kombi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 62150,40 Lt (18000 eurų) vertės. Kaltinamajame akte nurodytas ir nuosprendyje pakartotas toks nusikalstamos veikos padarymo būdas: E. P. 2012-09-09 internetu per UAB „E“, esančią (duomenys neskelbtini), sudarė transporto priemonės nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2012-09-10 iki 2012-10-16, kurios pagrindu išsinuomojo automobilį „Ford Focus Kombi“, 2012-09-10 šį automobilį pasiėmė iš nuomotojo (duomenys neskelbtini), tačiau 2012-10-16 pasibaigus sutarties galiojimo laikui automobilio negrąžino ir tokiu būdu pasisavino. Iš E. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, bei apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo apklausiant kaip liudytoją Kauno apskrities Organizuoto nusikalstamumo Tyrimo valdybos tyrėją A. U., liudytoją R. M., matyti, kad įtarimas ir paskesni bylos dokumentai yra pernelyg modifikuoti, nes juose nurodytos veikos faktinės aplinkybės nėra tikrosios. Veika buvo padaryta skirtingomis nuo kaltinamajame akte nurodytų faktinėmis aplinkybėmis. Viso bylos proceso metu E. P. teigė, kad automobilio nuomos sutartį jis sudarė prašant ir dalyvaujant kitam asmeniui, automobilį paliko jam ir tikėjosi, kad jis grąžins. Apeliaciniame skunde nurodė, kad automobilio nuomos sutartį sudarė paveiktas grasinimų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir atliekant įrodymų tyrimą, jis įvardijo konkretų asmenį, apibūdino savo ir jo veiksmus. Iš gautų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryto pažeidimo teisme negalima ištaisyti. Kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas gali turėti įtakos E. P. teisės į gynybą įgyvendinimui. Tai susiję su E. P. nusikalstamų veiksmų apimties, nusikalstamos veikos būdo bei kitų jos aplinkybių pakeitimu. Dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių E. P. gynyba galėtų būti kitokia. BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Taigi, teismas gali perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto turinio neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme. Kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas, išdėstytas BPK 219 straipsnyje, yra baigtinis ir išsamus. Nagrinėjamu atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir byla nebuvo perduota prokurorui, kas trukdė nagrinėti bylą jau pirmosios instancijos teisme, padarytas BPK 234 straipsnio 2 dalies pažeidimas.
Konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios. Tačiau, nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes jas pakeisti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Taigi tokios faktinės aplinkybės paprastai pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytų. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė būti skubiai ir išsamiai informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Pelissier ir Sassi prieš Prancūziją (1999 m.) nurodė, kad reikia atkreipti dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo momento įtariamajam yra oficialiai pranešta apie pateikiamo jam kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktas suteikia kaltinamajam teisę būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, t. y. apie veikas, kurias jis įtariamas padaręs ir kuriomis grindžiamas kaltinimas, bet ir apie teisinį šių veikų vertinimą. Ši informacija turi būti išsami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 332 straipsnio 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti E. P. bylą Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui.