- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-26
- Bylos Nr.
- A5.-3587-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02878-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Pažeidėjas
- Z. E., Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) atstovei Dianai Juodkaitėei-Garkavei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Z. E. (Z. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB „Rygos skonis“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. E. , būdamas UAB „Rygos skonis“, juridinio asmens kodas 304437363, buveinės adresas Justiniškių g. 91-2, Vilnius, direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent: 2019 m. gegužės 22 d., apie 11.20 val., VDI inspektoriams atliekant patikrinimą pagal pavedimą kavinėje, esančioje Justiniškių g. 91, Vilniuje, esant darbo sutarties požymiams, leido 2019 m. gegužės 22 d. įmonėje dirbti K. B. (K. B.), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Šiais savo veiksmais Z. E. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas Z. E. savo kaltės dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje padaryto administracinio nusižengimo nepripažino. Nurodė, kad savaitę iki kavinės patikrinimo, joje dirbantis padavėjas ir virėjas buvo atleisti iš darbo, todėl jis ieškojo kitų darbuotojų, rinkosi, kuris bus geresnis ir K. B. buvo vienas jų (šiai dienai jis yra oficialiai įdarbintas). Jis nesutiko su tuo, kad K. B. 2019 m. gegužės 22 d. atliko darbines funkcijas, teigė, kad jis atėjo tik tam, kad būtų galima pažiūrėti, ar jis moka dirbti ir tai truko apie pusę valandos – jam buvo parodyta darbo vieta, parodyta, kaip gaminti picą, tešlą, atidaryti krosnį. Pažymėjo, kad VDI atliekamo patikrinimo metu jo paties įvykio vietoje nebuvo, jis niekam neleido dirbti, jis yra įmonės direktorius, tačiau nežino lietuvių kalbos, įstatymų, mano, kad įstatymų nepažeidė, kadangi gali leisti darbuotojui pabandyti dirbti, kad pažiūrėtų, ar jis sugeba tai daryti.
Teismo posėdžio metu VDI atstovė paaiškino, kad 2019 m. gegužės 9 d. inspekcijoje buvo gautas pranešimas, kad restorane galimai nelegaliai dirba ukrainiečiai ir baltarusiai. Nuvykus į vietą, buvo rasti darbuotojai, kurie nebuvo Sodros sąrašuose, tai – K. B., Ukrainos pilietis, kuris buvo prie pečiaus, jis kažką tvarkė, buvo su prijuoste, bet jo Sodros sąrašuose nebuvo. Paprašius jo pateikti dokumentus, jis nuėjo toliau į virtuvę ieškoti dokumentų. Tuo metu prie jo nebuvo jokio kito darbuotojo, kuris jam rodytų, kažką aiškintų, todėl iš jo buvo paimtas paaiškinimas. Ir padavėja, buvusi darbe, nurodė, kad Kirilas atvyko apie 10 val. ir kepė picas. Dėl buvo surašytas protokolas vadovui. Pats Kyrylas aiškino, kad jis atėjo dėl darbo pokalbio, kad kalbėjosi su Natalija, kad atėjo pabandyti kepti picą.
Šalies argumentai
Z. E. savo paaiškinime, esančiam administracinio nusižengimo protokole, nurodė, kad su nusižengimu nesutinka, aplinkybes paaiškins teisme (b. l. 4).
Byloje esančiame 2019 m. birželio 6 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1006-0297 užfiksuota, kad VDI darbo inspektoriai Diana Juodkaitė-Garkavė, Jelena Kujalienė ir Vilius Žlioba atliko patikrinimą pagal 2019 m. gegužės 9 d. VDI Vilniaus skyriuje gautą anoniminį pranešimą dėl galimo nelegalaus darbo restorano „Justai“ virtuvėje, Justiniškių g. 91, Vilniuje. Pranešėjas nurodė, kad minėtame restorane nelegaliai virtuvėje dirba ukrainiečiai ir baltarusiai. 2019 m. gegužės 22 d., apie 11.20 val., nuvykus nurodytu adresu rasti dirbantys restorano darbuotojai I. S., I. K. (I. K.), kavinės vadovė N. D., esantys UAB „Rygos skonis“ Sodros apdraustųjų sąraše. Taip pat prie picų kepimo krosnies stovėjo K. B., Ukrainos Respublikos pilietis, kuris paaiškino, kad atėjo šiandien 11.00 val. pakalbėti dėl darbo pas kavinės vadovę, kuri po pokalbio pasiūlė jam pažiūrėti kaip kepama pica. Dėl darbo užmokesčio dar nekalbėjo. Kavinės vadovė N. D. paaiškino, kad šiandien buvo sutarę su K. B. dėl darbo pokalbio, po pokalbio nuvedė jį parodyti darbo vietą ir kaip kepama pica, davė užsidėti prijuostę, kad neišsipurvintų, jis restorane nedirba. 2019 m. gegužės 22 d. patikrinus VSDFV informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad K. B. nėra įmonės apdraustųjų sąraše. Patikrinimo metu nustatyta, kad K. B. dėvėjo prijuostę, buvo darbo vietoje, maisto kepimo zonoje, laikė rankose darbo priemones, galimai šluotelę ir šlavė grindis, konstatuojama, kad atliko darbines funkcijas įmonės naudai. Kavinės vadovė buvo restorane, tačiau patikrinimo metu šalia K. B. nestovėjo. Padavėja I. S. nurodė, kad K. B. nepažįsta, mato šiandien pirmą kartą, kad jis atėjo apie 10.00 val., bando kepti picas. 2019 m. gegužės 29 d., apie 13.00 val. nuvykus pakartotinai į restoraną, K. B. nebuvo rastas. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir asmenų paaiškinimais buvo konstatuota, kad K. B. paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, 2019 m. gegužės 22 d., apie 11.20 val. atliko darbines funkcijas (tvarkymo darbai virtuvės zonoje) sukurdamas įmonei naudą – savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. Tokiu būdu Z. E., būdamas UAB „Rygos skonis“ vadovu, nesilaikydamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, esant darbo sutarties požymiams, 2019 m. gegužės 22 d., įmonėje leido dirbti K. B. neužtikrinus, kad apie darbuotojo įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui (b. l. 2).
Z. E. 2019 m. birželio 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. gegužės 22 d. K. B. atėjo dėl darbo, kurio prašė dieną prieš, jie norėjo pažiūrėti kaip jis dirba. K. B. nuspendė ten dirbti ir dabar dirba (b. l. 11-12).
K. B. 2019 m. birželio 22 d., rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jam draugė Česlava pasiūlė ateiti į kavinę „Justai“ ir pakalbėti dėl picų kepėjo darbo. Jis 2019 m. gegužės 22 d. apie 11.00 val. atėjo pasikalbėti su Natalija. Ji pasiūlė pasižiūrėti ir pabandyti kepti picą, supažindinti kaip vyksta picų kepėjo darbas. Natalija jam davė picų kepėjo prijuostę. Dėl darbo užmokesčio jie nekalbėjo, darbo sutarties nepasirašė, prašymo priimti į darbą jis nerašė (b. l. 7-9).
N. D. 2019 m. gegužės 22 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad susitarė pasikalbėti su K. B., dėl picų kepėjo darbo. Jis atėjo pakalbėti, vėliau ji parodė, kaip gaminama pica, ką reikia daryti, kad neišsipurvintų (b. l. 10).
Iš byloje duomenų matyti, kad VDI Vilniaus skyriaus darbo inspektoriai atliko patikrinimą pagal 2019 m. gegužės 9 d. VDI Vilniaus skyriuje gautą anoniminį pranešimą. Pranešėjas nurodė, kad restorano „Justai“ virtuvėje, esančio Justiniškių g. 91, Vilniuje, virtuvėje nelegaliai dirba ukrainiečiai ir baltarusiai (b. l. 5).
Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog 2019 m. gegužės 22 d. Sodros informacinėje sistemoje K. B., tarp bendrovės darbuotojų nėra (b. l. 14).
Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog 2019 m. birželio 12 d. Sodros informacinėje sistemoje K. B., tarp bendrovės darbuotojų yra (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2018 m. birželio 12 d., Valstybės registrų centro duomenų matyti, kad nuo 2017 m. gegužės 2 d. UAB „Rygos skonis“ vadovas (direktorius) yra Z. E. (b. l. 16).
Iš į bylą pateikti vaizdo įrašo matyti 2019 m. gegužės 22 d. VDI atlikto restorano „Justai“ patikrinimo eiga (b. l. 17).
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis); apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas Z. E., būdamas UAB „Rygos skonis“ direktoriumi, savo kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, teigdamas, kad VDI patikrinimo metu 2019 m. gegužės 22 d. įmonės restorane aptiktas K. B. buvo atėjęs į darbo pokalbį, jam buvo tik rodoma darbo vieta, tačiau darbo funkcijų jis neatliko. Teismo vertinimu, tokia Z. E. pozicija laikytina gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jo nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 m. gegužės 22 d. VDI patikrinimas buvo atliekamas 2019 m. gegužės 9 d. gavus pranešimą apie nelegalų darbą restorane „Justai“. Tai, kad tarp UAB „Rygos skonis“ ir K. B. buvo susiklostę darbo santykiai, patvirtina nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota informacija, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad K. B. įmonėje buvo rastas stovintis prie picų kepimo krosnies, darbo vietoje maisto kepimo zonoje dėvintis prijuostę, laikantis rankose darbo priemones, galimai šluotelę ir šlavė grindis; kavinės vadovė buvo restorane, tačiau patikrinimo metu šalia K. B. nestovėjo. Šią informaciją patvirtina ir į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota 2019 m. gegužės 22 d. vykdyto restorano „Justai“ patikrinimo eiga ir kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad K. B. nėra aiškinama kaip atlikti darbo funkcijas, šalia jo nėra būsimo darbo sąlygas aiškinančio asmens ar kad būtų matyti, jog vyksta darbo pokalbis, priešingai, matyti, kad jis savarankiškai stovi už prekystalio su darbo priemonėmis ir atlieka veiksmus, kurie nurodyti nelegalaus darbo tyrimo akte. Be to, kaip matyti iš 2019 m. gegužės 22 d. tyrimo veiksmų protokolo (b. l. 6), padavėja I. S. paaiškino, kad atėjo dirbti nuo 10 iki 18 val., Kyrylą, kuris atėjo apie 10 val., mato pirmą kartą, jis bando kepti picas. Iš to darytina išvada, kad K. B., paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, 2019 m. gegužės 22 d., apie 11.20 val., atliko darbines funkcijas, tuo sukurdamas įmonei naudą – savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. 2019 m. gegužės 22 d., t. y. VDI patikrinimo metu, VSDFV informacinės sistemos duomenis, K. B. įmonėje tarp apdraustųjų nurodytas nebuvo, su juo darbo sutartis taip pat nebuvo pasirašyta, o jis buvo įdarbintas tik po to, kai VDI atlikto patikrinimą anksčiau minėtoje įmonėje – 2019 m. birželio 8 d. (b. l. 5).
Kaip minėta, vienas iš Z. E. argumentų, nurodytų teismo posėdžio metu, buvo tai, kad, jo nuomone, jis gali leisti darbuotojui pabandyti dirbti, kad pažiūrėtų, ar jis sugeba tai daryti. Teismas pažymi, kad DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Išbandymo terminas priskiriamas papildomoms darbo sutarties sąlygoms, kurios taip pat privalo būti įtrauktos į darbo sutartį, jei darbdavys tokį laikotarpį numato. Taigi, ir apmokant darbuotoją, galioja tos pačios jau aptartose DK 36 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytos papildomos darbo sutarties sudarymo sąlygos, kurių šiuo atveju Z. E. nesilaikė.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad įmonės vadovas Z. E. leisdamas K. B. atlikti darbines funkcijas, nesudarius darbo sutarties, nepranešus apie darbo pradžią mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios Sodros teritoriniam skyriui, pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, kad nors teismo posėdžio metu E. Z. teigė, kad nežino Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę – Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Z. E. administracine tvarka nebaustas ir neteistas, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Remiantis tuo kas išdėstyta darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti Z. E. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrus minimalią baudą, numatytą įstatymo straipsnio sankcijoje, t. y. paskyrus 1 000 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Z. E. (Z. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19102333960.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.