Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-334-498/2016

Teisėja Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31458-2015-2

2016 m. birželio 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienė ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų. Nukentėjusiojo K. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš A. K. 243,59 Eur (du šimtai keturiasdešimt tris eurai 59 euro centai) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 4 d. apie 12.50 val., būdamas viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs mažareikšme dingstimi, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus rankos kumščiu smogė K. B. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktoje, poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir kairio riešo sumušimu, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį A. K. ir jo gynėją advokatę Ramutę Budrytę, kurie posėdžio metu prašė A. K. išteisinti, sprendžia, kad A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis padavė skundą, kuriame reikalauja panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teisme, tačiau jokių argumentų, pagrindžiančių savo reikalavimą nuteistasis skunde nesuformulavo. 2016 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė priimti patikslintą apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija šiuo klausimu priėmė protokolinę nutartį, kuria atsisakė priimti patikslintą apeliacinį skundą, motyvuojant tuo, kad skundas paduotas praleidus 20 dienų skundo padavimo terminą, taip pat patikslintu skundu buvo keičiami apeliacinio skundo reikalavimai, kas įstatyme nėra numatyta. Nuteistasis pareiškė prašymą bylą nagrinėti pagal anksčiau paduotą apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad norma apibrėžianti apeliacinio skundo ribas kartu leidžia jas viršyti, kai pagal apeliacinius skundus tikrinamojoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (LR BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais apeliacinės instancijos teismas išnagrinėja bylą visais aspektais. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija atsižvelgusi į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame suformuluotas tik reikalavimas, į nuteistojo apeliacinės instancijos posėdžio metu išsakytus argumentus ir siekdama užtikrinti nuteistojo teises ir visapusiškai patikrinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, šią baudžiamąją bylą peržiūri visais aspektais, t.y. dėl baudžiamojo proceso reikalavimų atitikimo, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį yra įrodyta. Pripažindamas A. K. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, LR BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. K. veika pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį ar bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. K. kaltės padarius nusikaltimą numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

LR BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. LR BK 284 straipsnio 1 dalyje dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).

Byloje nustatyta, kad A. K. 2015 m. birželio 4 d. apie 12.50 val., būdamas viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs mažareikšme dingstimi, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus rankos kumščiu smogė K. B. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktoje, poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir kairio riešo sumušimu, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje

Nuteistasis A. K. posėdžio metu neigė padaręs LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir prašė jį išteisinti. Tokią nuteistojo poziciją, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes ji prieštarauja byloje surinktiems ir A. K. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas posėdžio metu teigė, kad jis buvo išprovokuotas nukentėjusiojo žodžių, tokių kaip „debilas“, „asilas“, kurie buvo adresuoti jam, ir veiksmų, t.y. teigė, kad K. B. pirmas jam sudavė smūgį, o šis tik gynėsi. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie A. K. teiginiai paneigti byloje surinktais įrodymais, liudytojų parodymais, kuriais netikėti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, nes byloje nenustatyta liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi ar aplinkybių dėl kurių jie siektų apkalbėti nuteistąjį. Nors liudytojai A. L., K. M. parodė, kad A. K. ir K. B. apsižodžiavo ir A. L. parodė, kad nukentėjusysis A. K. pavadino „asilu“, tačiau tai negalėjo būti dingstis panaudoti fizinį smurtą K. B. atžvilgiu, taip demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Nuteistojo teiginys, kad nukentėjusysis jį pirmas pastūmė byloje nepatvirtintas jokiais įrodymais, priešingai – liudytojas K. L. parodė, kad nuteistasis pirmas pastūmė nukentėjusįjį (t. 1, b.l. 153), o K. M. parodė, kad K. B. jokių rankų judesių A. K. atžvilgiu nedarė (t. 1, b.l. 176). Be to iš bylos duomenų spręstina, kad K. B. emocijos atsirado po to kai A. K. ėmė laužti automatinius vartus. Taigi bylos aplinkybes neduoda pagrindo teigti, kad A. K. panaudodamas fizinį smurtą prieš K. B., tam turėjo rimtą priežastį ir nuteistojo nurodyti argumentai, kad jį nukentėjusysis išprovokavo, negalėjo būti svarbi dingstis panaudoti fizinį smurtą.

Pažymėtina, kad nuteistasis nenurodė jokių konkrečių pirmos instancijos teismo teisėjo nušalinimo pagrindų ir apygardos teismas nagrinėdamas bylą nenustatė, kad pirmoje instancijoje bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pažymėtina, kad nepagrįstas nuteistojo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neapklausė liudytoju pareigūno mačiusio įvykį. Įvykį matęs pareigūnas E. K. buvo pakviestas į posėdį ir apklaustas (t. 1, b. l. 176,177). Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas surinko ir įvertino visus įrodymus, apklausė reikiamus liudytojus ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu.

Taigi, baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis A. K. pasinaudojęs mažareikšme dingstimi, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus rankos kumščiu smogė K. B. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktoje, poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir kairio riešo sumušimu, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti nėra jokio nei faktinio nei juridinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.