- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- A-565-415/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03950-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. V. prašymą dėl praleisto termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises atnaujinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja Z. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į 2,5 ha žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini), priklausiusį jos tėvui (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad:
2.1. Yra teisėta pretendentė į velioniui tėvui G. K. iki nacionalizacijos priklausiusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą. Be pareiškėjos tėvas turėjo dar 2 vaikus: L. (L.) K. ir V. (V.) K..
2.2. V. K. teikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusio savininko G. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 41-5629 atkurtos nuosavybės teisės į V. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, grąžinant natūra 10 ha žemės sklypą žemės ūkio bei 5 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai. Atkuriant nuosavybės teises vadovautasi Vilniaus apskrities Maišiagalos valsčiaus žemės mokesčių mokėtojų 1924 m. sąrašo f.55.Ap.9.B.71.1.3 duomenimis, pagal kuriuos G. K. nuosavybės teise valdė 15,30 ha žemės. Pareiškėja žinojo, jog jos brolis kreipėsi dėl nuosavybės teisių į tėvo turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tačiau nežinojo, į kokį konkrečiai turtą nuosavybės teisės buvo atkurtos. Sužinojus, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į turtą, kurio apimtis nustatyta remiantis 1924 m. duomenimis, pareiškėjai tapo aišku, jog liko neatkurtos nuosavybės teisės į G. K. po jo motinos N. K. mirties paveldėtą turtą. Pati pareiškėja, būdama senyvo amžiaus ir prastos sveikatos, įgaliojo sūnėną A. K. atstovauti jos interesams dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
2.3. Siekiant gauti tikslius duomenis apie G. K. po jo motinos N. K. mirties paveldėtą turtą, Lietuvos centriniam valstybiniam archyvui buvo pateiktas prašymas išduoti pažymą, ar yra duomenų, kas priėmė N. K. palikimą po jos mirties arba kas faktiškai valdė jai priklausiusią žemę po jos mirties. Archyvas su 2021 m. gegužės 25 d. atsakymu Nr. R4-1759 „Dėl N. K. įpėdinių“ pateikė Vilniaus apygardos teismo archyviniame fonde N. (N.) K. (K.) privataus testamento patvirtinimo byloje esančių 1936 m. birželio 5 d. teismo sprendimo ir 1937 m. balandžio 5 d. liudijimo kopijas. Minėtu teismo sprendimu buvo patvirtintas vykdyti 1935 m. kovo 5 d. parengtas N. K., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentas, kuriuo visas jai priklausiančias dirbamas žemes – 2 4/7 hektaro iš bendro 18 hektarų ploto, gyvenamąjį namą ir visą kitą mirties dieną priklausysiantį turtą paliko savo sūnui G. K. (G. K.). Archyvas taip pat išdavė Vilniaus žyminių mokesčių įstaigos pažymą apie tai, kad G. K. atleistas nuo žyminio mokesčio už palikimą, kurį sudaro 2,5 h žemės sklypas su pastatais (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai, pareiškėjos manymu, neabejotinai patvirtina, jog po motinos N. K. mirties pareiškėjos tėvas paveldėjo 2,5 ha dirbamos žemės su pastatais. Tai reiškia, kad be 1924 m. turėtos nuosavybės, į kurią nuosavybės teisės atkurtos pareiškėjos broliui V. K., jos tėvas iki nacionalizacijos valdė iš savo motinos 1935 m. paveldėtus 2,5 ha žemės su pastatais, į kuriuos jo įpėdiniams nuosavybės teisės nebuvo atkurtos.
2.4. Lietuvos centrinio valstybinio archyvo V. K. pateikti pirminiai neišsamūs duomenys, kurių pagrindu buvo sprendžiama dėl G. K. priklausiusio turto apimties, užkirto kelią jo įpėdiniams realizuoti teisę į nuosavybės atkūrimą visa apimtimi. Pareiškėja mano, jog tai svarbi termino praleidimo priežastis ir pagrindas atnaujinti terminą kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
2.5. Pareiškėja visuomet manė, kad žemės, į kurią buvo atkurta nuosavybė, plotas buvo nustatinėjamas pagal nusavinimo metu fiksuotus duomenis, tačiau nesant jokių to meto duomenų, vadovautasi 1924 m. duomenimis. Tokiu būdu į atkuriamos žemės plotą nebuvo įtraukti duomenys apie tėvo motinai priklausiusią žemę, kurią paveldėjo ir valdė pareiškėjos tėvas.
2.6. Atsisakymas atnaujinti terminą, kuris buvo praleistas dėl objektyvios priežasties – Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pateiktų netikslių ir neišsamių pirminių duomenų, nepagrįstai apribotų pareiškėjos teisę į nuosavybę.