Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Broniui Šimkui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1 d., BK 178 str. 2 d., BK 187 str. 3 d. ir jam paskirta bausmė: laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams, pagal LR BK 187 str. 3 d. – 40 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 63 str., 65 str. paskirtos bausmės subendrintos dalinai sudedant ir paskirta subendrinta bausmė 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Be to, J. V. iš R. K. ir G. P. solidariai priteista 200 ( du šimtai) Lt žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad jis 2007-10-26 apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, išdaužė durelių stiklą, įsibrovė į J. S. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo ir pasikėsino iš jo pagrobti auto CD grotuvą 200 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Ši jų veika kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d.

Be to, G. P. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Jis 2007-10-26 apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. tyčia išdaužė J. S. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Kaune, prie (duomenys neskelbtini) , priekinių durelių stiklą 200 Lt vertės ir padarė J. S. 200Lt turtinę žalą.

G. P. apeliaciniu skundu skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-21 nuosprendį, prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Apeliantas skunde nurodo, kad savo kaltę pripažino pilnai, ikiteisminiam tyrimui netrukdė, nukentėjusiam žalą atlygino pilnai, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Pareiškėjas prašo teismo atsižvelgti, kad jo padarytas nusikaltimas nėra sunkus. Skunde nurodo, kad jis yra anksčiau teistas, teistumas išnykęs.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai G. P. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22str., 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 3 d., paskyrė jam teisingą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Bausmė G. P. yra paskirta teisingai.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1 d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino tai, kad pagal pavojingumo visuomenei laipsnį nuteistasis G. P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pirmos instancijos teismas teisingai pripažino lengvinančia atsakomybę aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, o ne alternatyvi bausmės rūšis, tokia kaip, bauda, areštas ar laisvės apribojimas, o būtent, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į ankstesnius teistumus, į jo nenorą taisytis. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmei, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, švelninti nuteistajam bausmę, pagal apeliacinio skundo motyvus, pagrindo nėra.

Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.