- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-259-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13422-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Swedbank“
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-17349-375/2013 pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei R. T., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovės R. T. priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, išspręsti šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo, išlaikymo ir kitus klausimus. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos, išlaikymo vaikui bei įsiskolinimo priteisimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai R. T. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas, atsakovės prašymą tenkindamas iš dalies, 2013 m. spalio 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš ieškovo R. T. laikiną išlaikymą R. T., gim. 2011 m. vasario 3 d., po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo, paskyrė atsakovę priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas atsižvelgė į nepilnamečio šalių vaiko amžių, taip pat į tai, kad byla yra neišnagrinėta, ir teismas neturi visų įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį, kreditorinius įsipareigojimus, todėl sprendė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma yra 700 Lt, ir priteisė iš ieškovo dukrai R. laikiną išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį – sumažinti laikino išlaikymo nepilnametei dukrai R. dydį iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, jog nutartis nemotyvuota, nepagrįsta, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas, nustatydamas laikino išlaikymo sumą, vertinamuoju kriterijumi pasirinko vaiko amžių, ko nenumato įstatymas, tačiau visiškai neatsižvelgė į CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą;
2) Teismas nevertino apelianto turtinės padėties bei turimų finansinių įsipareigojimų ir nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis sprendė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma yra 700 Lt. Apeliantas teigia, kad šiuo metu jo materialinė padėtis labai sunki, nes yra atleistas iš darbo, jokių kitų pajamų negauna, jokio turto, iš kurio galėtų gauti pajamas, neturi, be to, turi dar du vaikus P., gim. (duomenys neskelbtini)., ir E., gim. (duomenys neskelbtini), kurių išlaikymui teismo sprendimu yra priteista po 250 Lt kiekvienam kas mėnesį. Jo turtinė padėtis neleidžia teikti dukrai R. didesnio išlaikymo negu 250 Lt per mėnesį.
3) Dukrai R. priteisus 350 Lt dydžio laikiną išlaikymą yra pažeidžiamas CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, kadangi skundžiama nutartis atitinka proporcingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Nurodo, jog ieškovo skundo argumentai, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti didesnio dydžio išlaikymą nei 250 Lt yra nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas įsidarbino keletui mėnesių, o vėliau darbo santykius nutraukė. Nors apeliantas turi kitų išlaikytinių, tačiau būdamas trijų vaikų tėvu ir turėdamas pareigą šiuos vaikus išlaikyti, privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti vaikams jų visapusišką išlaikymą. Ieškovas yra baigęs kolegiją, turi buhalterio –finansininko specialybę, tęsia studijas LŽŪA, šios kategorijos specialistams pasiūla darbo rinkoje yra didelė, todėl ieškovas, būdamas jauno, darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, turintis specialybę, turi pakankamas galimybes gauti tokį darbo užmokestį, kurio pakaktų visų jo vaikų visaverčiam poreikių patenkinimui. Pagal suformuotą teisminę praktiką priteisiant išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris nuo 2013-01-01 yra 1 000 Lt. Ieškovo argumentas, kad likusiems jo vaikams teikiamas išlaikymas yra po 250 Lt kiekvienam, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, kadangi pagal 2008-07-06 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ieškovo teikiamas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams P. ir E. sudaro kiekvienam vidutiniškai po 534 Lt per mėnesį (dalis išlaikymo priteista konkrečia pinigų suma).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Teismas, CPK 144–148 straipsnių pagrindu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. šioje proceso stadijoje nesprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Nagrinėjamu atveju priešieškiniu atsakovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters R. išlaikymui po 450 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės ir 13 040 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Kartu atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti ieškovą teikti dukrai R. 400 Lt per mėnesį išlaikymą. Ieškovas iš esmės neginčija pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir būtinumo, tačiau nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu – 350 Lt ir teigia, kad pagal savo finansines galimybes gali dukrai R. teikti 250 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį. Ieškovas skunde teigia, kad šiuo metu jo materialinė padėtis labai sunki, nes yra atleistas iš darbo, jokių kitų pajamų negauna, jokio turto, iš kurio galėtų gauti pajamas, neturi, tačiau šiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl šias aplinkybes negalima pripažinti esant nustatytomis. Tai reiškia, kad byloje faktiškai nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo turtinę padėtį.
Apeliantas skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertinamuoju kriterijumi pasirinkęs vaiko amžių, neatsižvelgė į CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, nevertino apelianto turtinės padėties bei turimų finansinių įsipareigojimų ir nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis sprendė, kad pakankama minimaliems vaiko poreikiams patenkinti suma yra 700 Lt. Tačiau, kaip minėta, visos esminės priteistino išlaikymo dydžiui turinčios reikšmės aplinkybės (vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, tėvų turtinė padėtis, jų turimi kiti išlaikytiniai ir kt.) nustatinėjamos ir bus nustatytos tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, o nepilnametės dukters interesų apsauga reikalauja, kad jau šiuo metu būtų bent minimaliai užtikrinti jos būtini poreikiai. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti jo dukters R. poreikius, o kartu ir neteikia teisinio pagrindo panaikinti priteistą laikiną išlaikymą ar jį sumažinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstamas ir taikomas orientacinis priteistino išlaikymo dydžio kriterijus, kuris nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir pagal kurį vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v M. S., bylos Nr. 3K-3–259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v D. V., bylos Nr. 3K–495/2009). Skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesio alga buvo 1 000 Lt, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos išlaikymo dydžiui, taip pat ieškovui pripažįstant, kad jis dukrai R. išlaikymo neteikia visiškai, buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą tam, kad būtų užtikrintas nepilnametės dukros būtinųjų poreikių tenkinimas bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tik laikinai situaciją sureguliuojanti priemonė. Tiek atsakovės nurodytų dukters poreikių pagrįstumas, tiek kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie jos išlaikymo, atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį ir turimus išlaikytinius, bus nustatyti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma laikė 700 Lt, o teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – po 350 Lt per mėnesį – atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti nepertraukiamą išlaikymą iš abiejų tėvų ir tokio dydžio, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnametei šalių dukrai, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą. Nustačius, jog dukrai teiktinas mažesnis išlaikymas, negu taikytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sumokėtos išlaikymo sumos vykdymo procese galės būti įskaitytos.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.