Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinio dokumento kategorijos: 1.2.8.2.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.4; 2.4.1; 2.9.1.

2013 m. spalio 31 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam N. P., jo atstovui advokatui Arnoldui Blaževičiui, kaltinamajam T. P., gynėjui advokatui Pauliui Čerkai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1968-09-07 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB TIS direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, teistas: Kauno apylinkės teismo 2013-04-19 nuosprendžiu buvo pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisintas. Kauno apygardos teismo 2013-10-01 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-07 posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-297-660/2011 metu apie 09.30 val., atliekant vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), N. P. atsakinėjant į teisėjos klausimus, pertraukė N. P. ir jam pasakė „gal galima užčiaupti tą idiotą“.

K. T. P. kaltu neprisipažino, jis paaiškino, kad jis nesupranta kaltinimo logikos. Tą dieną vyko išvažiuojamasis teismo posėdis civilinėje byloje dėl statinių vietos nustatymo. Buvo apkaltinti, kad statinius pasistatė svetimoje žemėje. Posėdis vyko jo namų teritorijoje atliekant įvykio apžiūrą. Jo buvo klausiama ir tuo metu N. P. jį pertraukinėjo, trukdė atsakinėti į klausimus, todėl jis kažkaip ir išsireiškė. Tai buvo reakcija į netinkamą jo elgesį. Perklausius garso įrašą, nurodė, kad jis pasakė tokius žodžius, nes N. P. jį kelis kartus kaltino nusikaltimo padarymu. Pasakymo tikslas buvo perspėti N. P., nes teismas yra ta vieta, kur visi turi elgtis pagarbiai. Jis kaltu neprisipažįsta, nes N. P. elgėsi chamiškai ne pagal normas, jį įžeidinėjo posėdžio metu. Jis teisėjai frazę pasakė pašnibždomis. N. P. frazę išgirdo, todėl jo atsiprašė. Apie jį nėra geros nuomonės. Smurtauti jam nepriimtina. Prašo išteisinti, nes jo reakcija buvo nukreipta į patį veiksmą.

Taikinamojo posėdžio metu T. P. teigė (b.l. 12), kad jis negali prisiminti, ar buvo pasakyti kaltinime nurodyti žodžiai. Jeigu ir buvo pasakyti tokie žodžiai, tai jie yra kasdieniški. Paprastai jis tokių žodžių nevartoja. Jam nebūdinga vartoti tokius žodžius. Nepripažįsta 10000 Lt reikalavimo. Jis linkęs taikytis. Teisminis santykių aiškinimasis yra neteisingas. Mano, kad jie abu yra peržengę visas ribas. Jis siūlė spręsti bylas taikiai, tačiau N. P. pasiliko prie savo reikalavimo (b.l. 15).

Nukentėjusysis N. P. parodė, kad 2011-12-07 vyko išvažiuojamasis posėdis Skrydžio g. 23, Netonių k., Raudondvario sen., Kauno r.. Posėdyje dalyvavo visi kaimynai, jie šurmuliavo. Buvo kalba apie valstybinės žemės ribas ir statinius. Kalbant T. P., jis išgirdęs neteisingus komentarus pareiškė pastebėjimą, patikslino kurioje vietoje ribožemis ir tada T. P. atsisukęs į jį pasakė: „gal galima užčiaupti tą idiotą“. Daugelis pradėjo juoktis. Tokiu būdu jis viešoje vietoje buvo pažemintas ir įžeistas, nes buvo pavadintas idiotu. Teisėja T. P. įspėjo, kad tai yra išvažiuojamasis posėdis, taip elgtis negalima. Mano, kad jo pastaba buvo tinkama ir labai vietoje. Jis kalbėjo tik apie tai, kas vyko nagrinėjimo procese. Jis gal nusižengė posėdžio tvarkai, bet mano, jog jį įspėti turėjo teisėja, o ne T. P.. Teisėja už netinkamą T. P. elgesį jokių baudų neskyrė. Protokole šie žodžiai nėra užprotokoluoti, jie girdisi garso įraše. Žodį „idiotas“ suprato kaip įžeidžiantį. Visas išsakytas tekstas yra jį įžeidžiantis ir žeminantis. Mano, kad tuo metu, kai buvo pažemintas, patyrė stiprų emocinį stresą ir blogai jautėsi po įvykio, todėl prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos. Jo neatsiprašė. Visi kaimynai, visi aplinkiniai mano, jog iš jo galima šaipytis, todėl savo garbę ir orumą vertina tokia suma. T. P. siekia jį pažeminti, sugluminti, kad bijotų eiti į savo sklypą, negalėtų eiti į teismą ginti savo teisių.

Liudytojas G. K. parodė, kad T. P. pažįsta nuo 2009 m., prasidėjus byloms dėl užtverto bendro naudojimo kelio. N. P. prašymu dalyvaudavo posėdžiuose kaip žiūrovas civilinėje byloje. Įvykio dieną buvo išvažiuojamasis posėdis. N. P. jį pakvietė dalyvauti. N. P. jam sakė, kad bijo T. P. grasinimų. Posėdyje dalyvavo ir kaimynai. Vyko teismo posėdis lauke, šalys kalbėjo teisėjos leidimu. N. P. pasakė savo pastabą. Tuomet T. P. parodė ranka į N. P. ir pasakė „užčiaupkit tą idiotą“. Teisėja sureagavo į pasakymą ir pasakė T. P., kad vyksta teismo posėdis, taip elgtis negalima, dar paklausė kaip tokius žodžius užprotokoluoti. N. P. yra kultūringas, mandagus žmogus. Jis nuo pasakytų žodžių susijaudino, priėmė pasakymą kaip įžeidimą. Visi suprato, kad tai T. P. psichologinis smurtas. T. P. elgesys yra įžūlus, tvoros nepatraukė. Vėliau buvo N. P. atsiprašyta, tačiau formalus ir nenuoširdus.

Perklausius garso įrašą, darytą civilinės bylos Nr. 3-62-3-00102-2010, teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, kad garso įrašo 6 minutėje proceso dalyviams pradėjus chaotiškai kalbėti, girdisi ir N. P. balsas, teisėja įspėja laikytis tvarkos, įspėja N. P.. Garso įrašo 7 minutėje vėl teisėjos pastaba, N. P. pasako: „meluoja, tai yra nusikaltimas“. N. P. buvo vėl įspėtas laikytis tvarkos. Prieš pasakant frazę: „užčiaupkit tą idiotą“, N. P. buvo įspėtas du kartus. Frazė buvo pasakyta tyliai. Po išsakytos frazės girdisi atsiprašymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą medžiagą daro išvadą, kad T. P. kaltė pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. neįrodyta, todėl jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą įžeidimą, tai yra užgaulų žmogaus pažeminimą viešai veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Jis yra viešas, kai žmogus užgauliai pažeminamas matant, girdint kitiems žmonėms. Įžeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Taigi įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti, paniekinti.

Nukentėjusysis N. P. kaltina T. P. 2011-12-07 išvažiuojamojo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 2-297-660/2011 užgauliai pažeminusį jį, pasakius: „gal galima užčiaupti tą idiotą“.

Perklausius garso įrašą, darytą civilinės bylos Nr. 3-62-3-00102-2010, teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, kad T. P. tyliu balsu pasakė frazę: „gal galima užčiaupti tą idiotą“. Taip pat nustatyta, kad prieš pasakant šią frazę, N. P. teisėjos buvo įspėtas du kartus laikytis posėdžio tvarkos. Girdėti, kaip N. P., pertraukęs T. P. duodamus parodymus, pasako: „meluoja, tai yra nusikaltimas“. Teisėja po tokių pastabų pareiškė žodinę pastabą ir liepė leisti T. P. pabaigti savo paaiškinimus. Po išsakytos frazės, T. P. atsiprašė N. P.. Kaip anksčiau minėta, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiamą apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Minėtame T. P. pasakyme neatsispindi neigiamas, nepadoriai suformuluotas žmogaus, jo savybių įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, jo prestižo paniekinimas. T. P. pasakyti žodžiai, atsižvelgiant į aptartą įvykio situaciją, vertintini kaip atsakomoji reakcija į jam nemalonų N. P. kaltinimą melagingų parodymų davimu bei trukdymą posėdžio metu į išsakytą jo nuomonę. Jis neturėjo tyčios N. P. pažeminti, paniekinti. Minėtą frazę pasakė tyliai, neatkreipiant aplinkinių dėmesio, adresuojant tik posėdžio teisėjui dėl netinkamo N. P. elgesio išvykstamojo teismo posėdžio metu. Išgirdus frazę N. P., T. P. iš karto jo atsiprašė. Iš Teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad tarp N. P. ir T. P. vyksta teisminiai ginčai dėl žemės ribų ne vienerius metus, todėl natūraliai sukelia jų susierzinimo reakcijas, nemaloniai sureaguoja į posėdžio metu išsakytas frazes. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio „Asmens garbės ir orumo gynimas“ 9 dalies nuostatas, teismo proceso dalyviai už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.

2011-12-07 išvažiuojamojo posėdžio metu T. P. pasakyta frazė: „gal galima užčiaupti tą idiotą“, nesudaro užgaulaus kito žmogaus pažeminimo požymio, užtraukiančio baudžiamąją atsakomybę. Įvertinus T. P. žodžius aptartame kontekste darytina išvada, kad jo pasakyta frazė kad ir nemaloni T. P., suformuluota ne menkinančia, užgaulia, o atsakomąja forma į įvykio situaciją. Taigi T. P. veikoje nėra būtinojo BK 155 str. numatyto nusikaltimo objektyviojo požymio – užgaulaus pažeminimo, todėl nėra nusikaltimo sudėties. Todėl T. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kadangi T. P. išteisintinas tuo pagrindu, kad jis nepadarė veikos, turinčios LR BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiojo N. P. civilinis ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos, paliktinas nenagrinėtas. Taip pat neišieškotinos nukentėjusiojo prašomos bylinėjimosi išlaidos, nes tik iš pripažinto kaltu asmens gali būti išieškotos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (LR BPK 106 str. 2 d.).

T. P. prašė priteisti 800 Lt išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (b.l. 41). Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. I. T. P., atsakomybė už proceso išlaidas tenka privačiam kaltintojui (nukentėjusiajam) N. P.. Atsižvelgiant į minėto straipsnio nuostatą, iš N. P. priteistinos proceso išlaidos T. P. už advokato pagalbą (LR BPK 105 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

T. P. pagal LR BK 155 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p).

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo N. P., palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Priteisti iš N. P. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) proceso išlaidų T. P. naudai už advokato pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.