- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-20
- Bylos Nr.
- e2YT-4309-808/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38854-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. O.
- Suinteresuotas asmuo
- L. P., A. K., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Snukiškis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. O. (V. O.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – L. P., A. K., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos M. O. mirties palikimą priėmė paveldėtą turtą pradėdamas faktiškai valdyti. Nurodo, kad jo mama M. O., mirusi (duomenys neskelbtini), sudarytu testamentu (2002-08-02 Vilniaus m. 15-me notarų biure) savo turtą paliko pareiškėjui ir jo seserims L. P., A. K.. Nekilnojamojo turto registro centro išrašuose užregistruoto nekilnojamojo turto (žemės sklypo, buto ir sodo pastato) savininke nurodyta tik M. O.. Nurodo, kad po mamos mirties patyrė didelį stresą, į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, o paliktu minėtu turtu naudojosi kaip savu – mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi turto išlaikymu, t.y. pradėjo faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys - VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT prie ŽŪM), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pateiktuose atsiliepimuose pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, prašė nagrinėti teismo nuožiūra, įstaigų atstovams nedalyvaujant teismo posėdyje. Atsižvelgiant į prašymus, byla išnagrinėta nurodytų institucijų atstovams nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepime pareiškimo tenkinimui iš esmės neprieštaravo.
Suinteresuotas asmuo A. K. įstatymo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas V. O. ir jo atstovas advokatas Paulius Snukiškis, palaikydami ir patvirtindami procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiškimą tenkinti .
Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys L. P. ir A. K. iš esmės pritarė pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms ir neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po M. O. mirties, priėmimo faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius).
Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. O. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas V. O. yra mirusiosios sūnus. Palikėjos kiti vaikai yra suinteresuoti asmenys - L. P. ir A. K.. Byloje nėra duomenų, kad dėl mirusiosios M. O. turto paveldėjimo kas nors kreipėsi į notarą, todėl atsiradusį palikimą turėjo teisę priimti jos vaikai (CK 5.5 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Testamentų registre yra užregistruotas palikėjos M. O. 2002 m. rugpjūčio 2 d. sudarytas testamentas, patvirtintas Vilniaus m. 15-o notaro biuro notarės G. Š.. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų. Po palikėjos mirties, pareiškėjas, likęs gyventi mamos bute, jos turtu rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, t.y. palikimą realiai priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti (į bylą pateikti įvairius mokėjimus pavirtinantys dokumentai).
Nagrinėjamos bylos kontekste, teismas, išklausęs teismo posėdyje pasisakiusių asmenų paaiškinimus, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas yra įrodytas, o jo nustatymas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl pareiškimas yra tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259-270, 27 ir 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. O., a.k. (duomenys neskelbtini) po jo motinos M. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.