Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. A. 2025 m. birželio 12 d. apie 23⁵⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė sutuoktinei V. A. į veido sritį, kumščiu smogė du kartus į galvos sritį bei vieną kartą į kairį petį, padarydamas jai kraujosruvas kairio peties ir mentės srityje, viršutinėje lūpoje, priekinio danties panirimą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo (įtariamojo) E. A. paaiškinimais, užfiksuotais 2025 m. birželio 19 d. ir 2025 m. birželio 27 d. apklausos protokoluose, kuriuose nurodyta, kad kaltę pripažįsta. Su sutuoktine (duomenys neskelbtini) 8 m., turi (duomenys neskelbtini) vaikus. Įvykio vakarą, t. y. (2025 m.) birželio 12 d. po 23⁰⁰ val., kaltinamasis (įtariamasis) E. A., būdamas išgėręs (alaus), susipyko su V. (A.). Konfliktas kilo dėl važiavimo į svečius pas jo tėvus. Jam užėjo pyktis, įsiūtis, nesusivaldė ir fotelyje sėdinčiai V. spyrė. Mano, kad galėjo pataikyti V. į veidą. Po to dar kelis kartus kumščiu sudavė jai į galvą ir petį. Matė, kad V. nuskėlė dantį, kraujavo jai iš burnos. Anksčiau nėra smurtavęs prieš V., tai buvo pirmas kartas. Nenori prisiminti visų įvykio detalių, nes labai blogai jaučiasi (graudinasi, sunkiai kalba). Mano, kad jo veiksmams kažkiek įtakos turėjo alkoholis. Atsiprašė V. ir jie susitaikė. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusiosios V. A. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole, kuriame teigiama, kad su E. A. yra (duomenys neskelbtini) 6 m., veda bendrą ūkį, augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Ji šiuo metu nedirba, nes augina (duomenys neskelbtini) kūdikį. Įvykio vakarą, t. y. birželio 12 d., E. (A.) sužinojo, kad ji su vaikais dieną buvo išvykusi pas jo tėvus į sodą. E. supyko ir priekaištavo dėl jos išvykos pas tėvus. Ji atsakė, kad nevadovautų kur eiti. E. buvo išgėręs alaus, tačiau nedaug. Supykusi ant E. dėl rėkimo, su vaikais išėjo į lauką. Manė, kad jis nurims ir ji pareis, tačiau lauke E. sekiojo paskui. E. pasiėmė (duomenys neskelbtini) sūnų ir nuėjo į namus. Vėliau jis paskambino ir pasakė, kad sūnus verkia ir prašo mamos. Grįžusi namo, nukentėjusioji pagamino vaikams valgyti. E. priekaištavo, kad suvalgė jo dešrą; tapo agresyvus, šaukė ir ją vadino „(necenzūrinis išsireiškimas)“, „kekše“, jai, sėdėjusiai fotelyje. spyrė į veidą. Pataikė į priekinį dantį, nuo smūgio nuskilo dantis. Prašė E. liautis, stojosi nuo fotelio, tačiau jai apsisuko galva ir vėl atsisėdo. E. kumščiu trenkė jai du kartus į viršugalvį, vieną kartą į kairės pusės petį. Iš viso buvo keturi smūgiai. Skaudžiausias buvo spyris į veidą. Žymių neliko. Fizinį skausmą 10 balų sistemoje vertina 5 balais. E. matė, kad jai bėgo iš burnos kraujas, tačiau pasakė: „Man pochui“, ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus.

Nukentėjusioji nekvietė policijos, nes nerado telefono. Ji manė, kad E. atėmė ar paslėpė jos telefoną. Konfliktą matė vaikai. Ryte E. išėjo į darbą. Radusi savo telefoną, išsikvietė taksi ir išvyko pas seserį į kaimą. Patarta sesers išsikvietė pareigūnus ir parašė pareiškimą. E. pas ją į kaimą atvyko (2025 m. birželio 13 d.) vakare, atsiprašė, žadėjo daugiau taip nesielgti. Anksčiau E. nėra smurtavęs, todėl jam atleido ir sutiktų taikytis. Pas teismo medicinos ekspertus nevažiavo ir neketina to daryti. Matosi tik nuskeltas dantis, o visa kita (sužalojimai) praėjo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji V. A. 2025 m. birželio 13 d. parašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir tą pačią dieną buvo apklausta.

Apžiūros 2025 m. birželio 25 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Asmens apžiūros 2025 m. birželio 13 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios kūno apžiūra. Apžiūrint ją, matosi nuskilęs priekinis dantis. Fotografuota.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. G 660/2025(04) rašoma, kad V. A. padaryti šie kūno sužalojimai: kraujosruvos kairio peties ir mentės srityje, viršutinėje lūpoje, priekinio danties panirimas. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Iš teismo medicininių duomenų negalima nurodyti keliais smūgiais padaryti sužalojimai, nes gautuose medicininiuose dokumentuose nenurodytas kūno sužalojimų skaičius. Nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. birželio 19 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajai skambinant į BPC, apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. birželio 26 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamera daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra.

Taip pat įvykis fiksuotas policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR); greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl pagrindinių inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai 2025 m. birželio 12 d. fiziškai smurtavus prieš sutuoktinę ir nežymiai sutrikdžius jos sveikatą, yra įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

Iš kaltinimo kaip perteklinė šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis, be kita ko, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nes nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą. Kitaip tariant, neįmanoma tam tikru mastu sutrikdyti sveikatą ir tuo pačiu metu nesukelti fizinio skausmo. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimalus žalos asmens sveikatai laipsnis.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR DM Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus. Nuo 2013 m. birželio 5 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. balandžio 17 d. baustas administracine tvarka už tai, kad pastatė ir paliko transporto priemonę ženklo, draudžiančio sustojimą ir stovėjimą, galiojimo zonoje. Baudą sumokėjo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. spalio 19 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą, kuriuo, pritaikius BK 40 straipsnį, kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, būdą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs vieną jo atsakomybę lengvinančią ir nenustatęs sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį (trukmę) parinkdamas didesnį už minimalų (BK 48 str. 2 d.). Kaltinamasis įpareigojamas visą laisvės apribojimo atlikimo laiką dirbti arba, netekus darbo, per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti (BK 48 str. 4 d. 4 p.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimo trukmė mažinama trečdaliu.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, po to panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

VI. Dėl daiktinių įrodymų

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninio garso įrašo kopija, nukentėjusiajai skambinant į BPC Klaipėdos skyrių, ir policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje daryto vaizdo ir garso įrašas, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigodamas jį visą laisvės apribojimo atlikimo laiką dirbti arba, netekus darbo, per 2 (dvi) savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 6 mėnesių laisvės apribojimą sumažinti trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigodamas E. A. visą laisvės apribojimo atlikimo laiką dirbti arba, netekus darbo, per 2 (dvi) savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

E. A. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; vėliau panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninio garso įrašo kopiją, nukentėjusiajai skambinant į BPC Klaipėdos skyrių, ir policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje darytą vaizdo ir garso įrašą, palikti saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Išaiškinti E. A., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, taip pat kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.